Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Manau, kad kiekvienas yra pastebėjęs, kad tam tikrais momentais viskas darosi ir mąstosi daug greičiau ir lengviau. Čia pateikiu pagrindinius būdus efektyvesniam smegenų panaudojimui. Kadangi straipsnis didelis, tad padalinau jį į dvi dalis. Antroji dalis pasirodys kitą savaitę.

Vanduo

Pirmiausia verta žinoti, kad ~80% smegenų yra vanduo. Kita vertus net 70% viso žmogaus kūno yra vanduo. Taigi, vanduo svarbus visoms organizmo funkcijoms.

Smegenų procesai vyksta dėka vandens. Taip pat su vandens pagalba yra pašalinami įvairūs toksinai, kurie kenkia smegenims. Todėl tai vienas jautriausių organų vandens trūkumui.

Vandens trūkumo poveikis smegenims

Buvo atlikti tyrimai, kaip vandens trūkumas veikia žmogaus mąstymą. Nustatyta, kad suprastėja orientacija, atminties gebėjimai, suvokimo lygmuo ir dėmesio koncentracija. Įdomiausia, kad tiriamieji asmenys patys to nepastebėjo ir manė, kad jie protauja lygiai, kaip ir tada, kai nejaučia troškulio.

Kiek reikia vandens

Teigiama, kad vidutiniškai žmogui reikia 2,5 litrų vandens per dieną. Apie 1 litrą žmogus „sugeria” valgydamas. Tad papildomai išgerti tereikia 1,5 litro. Be to, vandenį reikia gerti nedideliais kiekiais – po pusę ar pilną stiklinę. Tokiu būdu vanduo greičiau įsisavinamas.

Fizinis krūvis stipriai padidina reikalingo vandens kiekį. Sportuojant geriausia gerti vandenį dar prieš tai, kai pajuntamas troškulys, nes tai signalas, jog organizmas pritrūko vandens. Geriau iš anksto prisotinti organizmą skysčiu.

Yra du būdai tiksliam vandens kiekiui apskaičiuoti:

Vienai kilo kalorijai – 1 ml skysčio per dieną. Tai yra, jeigu per dieną kūnas sunaudoja apie 2500 kcal , reikia suvartoti apie 2500 ml skysčių;

35 ml skysčių vienam kūno svorio kilogramui: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml;

Vanduo ir maistas

Svarbu žinoti, kad geriausia gerti vandenį ne vėliau kaip 30-45 min. prieš valgį ir ne anksčiau kaip 1-2h po jo. Vanduo trukdo kito maisto virškinimui. Tai pagrįsti galima labai paprastu, logišku argumentu. Skrandyje rūgštis ir fermentai sudaro tam tikrą kiekį viso skrandžio turinio, kuo jų koncentracija didesnė, tuo greičiau vyksta virškinimas. Tuo tarpu į virškinimo sistemą pripylus daug vandens virškinimo fermentų koncentracija mažėja, tokiu būdu žymiai sulėtėja virškinimas.

Miegas

Miego metu smegenys apdoroja dienos metu gautą informaciją – kaip sako Tony Buzan – sudėlioja į lentynėles.

Be to remiantis regeneracijos teorija, miego metu ilsisi visi organai. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei prieš tai.

Miego trūkumo poveikis organizmui

Pirmiausia miego trūkumas paveikia protavimo procesus. Tačiau iš tiesų neigiamai įtakoja visą organizmą, net kraujo sudėtį:

• Suprastėja atmintis – anksčiau įgauta informacija dar neapdorota iki galo, o naujajai nėra vietos;
• Sunku susikaupti ir sutelkti dėmesį;
• Sudėtinga planuoti;
• Sulėtėja reakcija;
• Sumažėja nuovokumas;
• Greičiau fiziškai pavargstama;
• Sumažėja cukraus gamyba ir jo kiekis kraujyje;
• Ir t.t.

Ilgalaikis miego stygius sukelia dar rimtesnes pasekmes. Pavyzdžiui, žmogaus pastoviai miegančio mažiau nei 7 valandas per parą organizmas funkcionuoja taip, tarsi jis būtų nemiegojęs nuo paros iki trijų. Įdomu, kad žmogus geba apsiprasti su tokia savijauta ir laikyti ją visiškai normalia.

Kiek reikia miego

Dažniausiai teigiama, kad žmogui vidutiniškai reikia 8 valandų miego per parą. Bet šis kiekis kiekvienam žmogui yra šiek tiek skirtingas. Be to, didelis fizinis krūvis ar žymus papildomo intelektinio darbo kiekis didina reikalingo miego kiekį.

Jei norite apskaičiuoti, kiek jums vidutiniškai reikia miego, galite apsilankyti čia – kiek tau reikia miego. Siūlyčiau metodą, kai visada keliatės vienodu metu. Taip keliantis porą savaičių, organizmas pats pabunda kelios minutės prieš žadintuvą. Be to, vakare priklausomai nuo dienos darbų nuovargis ir miego poreikis pasireiškia skirtingu metu, tad užduotis išsimiegoti pakankamai tampa paprasta. Pakanka eiti miegoti, kai užsimanote, o keltis tuo pat metu.

Sportas ir mankšta

Visi žinom, kad mankštintis yra naudinga. Bet ar dažnas gali pasakyti, kuo konkrečiai tai padeda? Tad jums tai priminsiu. Galbūt žinant šią informaciją, padidės motyvacija tai daryti.

8 priežastys kodėl verta mankštintis:

1. Papildomas žvalumas ir energingumas;
2. Mažiau streso;
3. Gražesnė fizinė išvaizda
4. Geresnė miego kokybė;
5. Geresnė sveikata: mažina tikimybę sirgti kraujagyslių ligomis, diabetu, artritu, osteoporoze, nutukimu ir kitomis;
6. Malonumas gaunamas sportuojant;
7. Ugdoma valia ir ištvermė;
8. Stiprina kaulus ir raumenis;

Visos šios priežastys veda prie to, kad gebėsime efektyviau mokytis ir dirbti, nes būsime energingesni ir sveikesni. Na, ar jau užsimanėt sportuoti? 😉

Kaip mankštintis

Didžiausią efektą turi reguliari mankšta: 4 – 6 kartai per savaitę po 30-60 minučių. Tokia mankšta per daug nenuvargins fiziškai, tačiau duos visus teigiamus rezultatus, surašytus viršuje.

Sekantis straipsnis šia tema yra čia.

Šis straipsnis glaudžiai susijęs su ankstesniuoju – „kaip mes tobulėjame”. Šįkart ne apie konkrečių sugebėjimų ir charakterio savybių, bet pažiūrų ir pasaulio suvokimo tobulėjimą. Parašyti įkvėpė Stephen R. Covey knyga „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”.

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ką reiškia paradigma? Šį terminą į mokslinę veiklą pirmasis įvedė T. Kunas (Thomas Kuhn) knygoje „Mokslinių revoliucijų struktūra”.

Paradigma – teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma.

Asmeniniame tobulėjime ši sąvoka reiškia požiūrių į pasaulį sistemą, tam tikrą pasaulio modelį, kuriuo naudodamiesi interpretuojame kasdienius įvykius.

Eksperimentas su dvireikšmiu piešiniu
Šį eksperimentą atliko Harvardo universiteto dėstytojas, kuris studentų auditoriją padalino į dvi dalis. Pirmajai pusei davė jaunos moters atvaizdus, o kitai senos. Tokius atvaizdus, kuriuose galima įžiūrėti tik vieną moterį. Tuomet dėstytojas parodė ant sienos didelį jungtinį piešinį, kurį matote kairėje ir paklausė studentų, ką jie mato. Auditorijoje užvirė karšti ginčai. Vieni įnirtingai mėgino įtikinti kitus, kad čia jauna moteris, o kiti priešingai – kad pagyvenusi. Galų gale studentai pradėjo detaliai analizuoti piešinį, kol ir vieni ir kiti įžvelgė abi moteris.

Eksperimentas puikiai demonstruoja kaip lengva supainioti faktus su jų interpretacijomis. Šiuo atveju faktai yra viso labo baltos ir juodos linijos. Tuo tarpu vaizdas, kurį matome yra mūsų interpretacija, kuri remiasi mūsų tikrovės suvokimo paradigmomis.

Taigi, žmonės linkę manyti, kad pasaulį mato objektyviai, tačiau iš tiesų taip nėra. Pasaulį matome tokį, kokie esame mes.

Paradigmos poslinkio jėga
Paradigmos poslinkis yra požiūrių visumos pokytis, lemiantis naują įvykių ir aplinkybių interpretavimą. Pavyzdžiui, ankstesniame pavyzdyje šis poslinkis įvyko tuomet, kai studentai pamatė abi moteris viename paveiksle.

Pereikime prie labiau gyvenimiškų situacijų. Vėlus vakaras, vykstate namo. Į metro įlipa vyras su trimis vaikai. Pastarieji elgiasi it pašėlę, akivaizdu, kad jie pradeda vis labiau erzinti ir trukdyti keleiviams. Tačiau tėvas nesigriebia jokių veiksmų, kad juos sudrausmintų. Galų gale netenkate kantrybės ir tariate: „Sveiki, jūsų vaikai kelia labai daug triukšmo ir trukdo keleiviams. Manau, kad turėtumėte juos sudrausminti.” Prieš jus sėdintis vyras tarsi pabunda iš sapno ir taria: „O taip, atsiprašau. Matot ir pats nebežinau ką daryti, mes grįžtame iš ligoninės, kur ką tik mirė jų mama.” Po šių žodžių staiga pasikeičia jūsų požiūris į vyrą ir vaikus. Nesvarbu, kad jie elgiasi kaip ir iki tol, juk vyras dar nesudrausmino vaikų, o jie vis dar elgiasi it pašėlę. Tačiau tikėtina, kad dabar jūsų paradigmų visuma pateisina tokį elgesį ir net pasiūlo pagalbą.

Dabar įsivaizduokime, kad vietoj malonaus kreipimosi į vyrą, jūs šiurkščiai jam išrėžiate: „Gal apramintum savo neklaužadas? Ką nematai, kad jie visiems trukdo?!” Na, po tokių žodžių galbūt nė nesužinotumėte, kodėl vyksta, tai kas vyksta. O sužinoję turbūt susigėstumėte, kad buvote tokie „teisingi” ir viską tėkšte tėškėt vyriškiui į veidą.

Visa tai vyksta ir kur kas didesniu mastu. Pavyzdžiui, R. Kiyosaki knygos „Du tėčiai – turtingas ir vargšas” perskaitymas radikaliai pakeitė mano požiūrį į pinigus. Pradėjau mąstyti apie tai, kaip gerai būtų turėti atsidėtų pinigų juodai dienai, kad išleisti pinigus už automobilį ant jūsų piniginės ribų yra kvaila. Kad pirkimas išsimokėtinai yra tas pats, kas mokėjimas jau už nudvėsusį arklį ir dar brangiau. O svarbiausia, kad pinigai turi būti asmeniniai darbuotojai, kurie dirba patys. Jų uždirbti pinigai tampa naujais darbuotojais, kurie vėl dirba jums ir t.t.

Kaip pakeisti paradigmą – atlikti jos poslinkį

• Kuo įvairesnė gyvenimiška patirtis. Nauji išgyvenimai, kitos kultūros ir vietovės mus skatina į viską pažvelgti kitaip. Klaidos verčia mus jas taisyti ir iš jų pasimokyti, t.y., kitą kartą tai daryti kitaip.
• Skaitymas, skaitymas ir dar kartą skaitymas. Geriausia skaityti knygas, kurių idėjos prieštarauja jūsų įsitikinimams. Jei skaitoma norint suprasti kitą požiūrį ir jį remiančius argumentus, tuomet tikėtina, kad jūsų paties požiūris pakis. Nebūtinai iš esmės, tačiau tam tikri paradigmos aspektai tikrai pakis.
• Bendrauti su įvairiais žmonėmis. Panašu į atvejį su knygomis. Skirtingi žmonės gyvenimą mato skirtingai. Jų paradigmų perpratimas padeda pakoreguoti savąsias, priartinant jas prie objektyvaus tikrovės suvokimo.

Santrauka
Paradigma – tai požiūrių visuma pro kurią žmonės žvelgia į gyvenimą. Žmonės su skirtingomis paradigmomis pasaulį mato visiškai skirtingai. Tai reiškia, kad žmonės mano, kad žvelgia į pasaulį objektyviai, tačiau jie mato tai, kas patys yra. Dėl to atsiranda klaidos interpretuojant duomenis, kai faktai painiojami su pačiomis interpretacijomis.

Norint patobulinti pasaulio supratimą ir priartinti jį prie objektyvios tikrovės reikia savo paradigmas lyginti su kitomis esančiomis pasaulyje bei atsirinkti, kas yra tikra, o kas ne.

Dažnai girdime, žmones sakant: „numesiu 10 kilogramų. Pradedu jau rytoj!“ Arba: „pradėsiu kasdien skaityti po valandą, pradedu nuo kitos savaitės.“ Arba: „kitą mėnesį jau tikrai tikrai pradėsiu kas rytą mankštintis.“ Problema ta, kad tai tik būdas pateisinti savo tingumą. Tai būdas apgauti save: mes pasakom, kad darysim, pasakom net kada darysim. Tokiu būdu mūsų sąžinė tarsi lieka švari. Juk mes atseit kažką darom. Problema ta, kad taip galima atidėlioti nors ir visą gyvenimą.

Atidėliojimas yra liga
Atidėliojimas yra viena iš klaidų, kurias galima padaryti siekiant bet kokios sėkmės. Atidėliojimas yra tiesiog bėgimas nuo visaverčio gyvenimo, kurį galima gyventi šią akimirką. Tačiau labai mažai žmonių sugeba visiškai neatidėlioti darbų – dauguma serga šita liga.

Kodėl tai liga? Jei žmogus nuolat atidėlioja, jis tiesiog sau meluoja. Bėga nuo savo norų, nuo savo ateities. Klampina save praeityje, bando išlaikyti nepakitusį statusą. Galbūt bijo nesėkmės. Labai panašu į psichologinio invalidumo simptomus. Kad ir kas tai būtų, ar tikrai to norit savo gyvenime? Gerai pagalvokit – juk jūs patys galit pasirinkti.

Nėra nukeltų darbų
Kas yra nukeltas darbas? Toks darbas, kurį žmogus žada padaryti rytoj vietoj to, kad padarytų šiandien? Rytojaus darbai neegzistuoja, nes rytojaus dar nėra.

Kas tuomet yra atidėliojimas? Niekas. Juk tikrovėje paprasčiausiai egzistuoja nepadarytas arba padarytas darbas.

Taigi, darbas yra padarytas arba ne. Juoda ir balta. Čia nėra vietos pilkai spalvai.

Kaip nustoti atidėlioti

1. Paskaitykite dar kartą pastraipą „Atidėliojimas yra liga”. Ar tikrai norite ja sirgti? Užstrigti vienoje vietoje? Nieko nepasiekti? Visada gailėti savęs ir sakyti „rytoj jau tikrai pradėsiu daryti X”.
2. Vietoj „rytoj” paskirkite konkretų laiką, pavyzdžiui, trečiadienį 22:00. Įpareigokite save, pasiryžkite tam. Paskirkite atpildą už tai. Imkite ir padarykite tai paskirtu laiku.
3. Ar prisimenate tą malonų jausmą, kai kažką padarote? Projektas ar tiesiog kažkokia užduotis yra didelė, sudėtinga. Trūksta informacijos norint suprasti, kiek iš tiesų reikės įdėti darbo. Kaip visada, norime ją padaryti labai gerai, todėl vis atidėliojam ir atidėliojam. Pradedam jausti tą nemalonų jausmą – mus graužia sąžinė, kad nieko nedarom. Galų gale imam ir padarom, kad ir nedidelę darbo dalį. Tuomet mus apima malonumas, kad darbas juda į priekį. Be to, net nebuvo sunku tai padaryti, kaip atrodė iš pradžių. Pasirodo, kad tai gerokai paprasčiau ir smagiau, nei manėme. Prisiminkite šį malonų jausmą.
4. Galbūt atidėliojate ne viską, o tik tam tikrus dalykus? Tuomet gerai pagalvokite. Gali būti, kad jūs visai nenorite to daryti. O kam daryti, ko nenorite? Turbūt tai kažkoks dalykas, kurį laikote naudingu, tačiau tokiu, kuris nuobodus, varginantis ir reikalaujantis jūsų laiko. Galbūt tai kažko kito jums primestas darbas? Tokiu atveju surašykite privalumus, kuriuos suteiktų darbo padarymas. Jei privalumai nesumažina jūsų noro atidėlioti iki minimumo, tuomet tiesiog išbraukit šį darbą iš savo sąrašo.
5. Sunku padaryti viską iškart, tad paskirkite 30 minučių darbo darymui. Vos tik praeis šis laikas, galite tučtuojau liautis. Tokiu būdu išvengiama atidėliojimo dėl užduoties didumo ir sudėtingumo. Kartu pastebima, kad nebuvo taip sunku, kaip manyta. Be to, gautas malonumas, kad darbas pajudėjo į priekį, motyvuoja ir toliau jo imtis.
6. Supraskite, kad esate per daug ypatingi, kad nuolat gyventumėte susirūpinę dėl to, ką turite padaryti. Kai kita kartą pasijusite nepatogiai dėl atidėliojimo keliamo nerimo, prisiminkite, kad save mylintys žmonės savęs taip neskaudina.
7. Kur kas svarbiau yra ką nors padaryti nei stengtis tai padaryti tobulai taip ir negaunant apčiuopiamo rezultato. Tad imkite ir darykite.
8. Jei ketinate pradėti skaityti, pradėkite dabar. Jei ketinate pradėti papildomai šviestis savo profesinėje srityje – pradėkite dabar. Vienintelis laikas, kurį turim, yra dabar. Vakar diena yra praeitis, o rytojus dar neatėjo.

Išvados
Nemeluok sau ir neapgaudinėk savo sąžinės, kad kada nors kažką padarysi. Imk ir padaryk. Pradėk šiandien, pradėk dabar. Kuo anksčiau pradėsi valdyti savo gyvenimą, tuo anksčiau jis duos norimus rezultatus. Niekada neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien.

Manai, kad esi vargšas? Kad nieko neturi? Gyveni nuo algos iki algos? Kažkaip sunku patikėti, kad žemėje egzistuoja neturtingų žmonių. Kaip manai, ką aklas žmogus paaukotų už tokį savaime suprantamą dalyką, kaip rega? O už kiek parduotum savo koją? Rankas? Jau net nekalbu apie gebėjimą valdyti savo galūnes. Pabandyk bent pusvalandį jų nejudinti ir suprasi, kaip jaučiasi paralyžiuotas žmogus.

Įdomu tai, kad sveiki žmonės tai laiko savaime suprantamu dalyku. Tuo tarpu to neturintys labai vertina šiuos „įprastus” dalykus. Dar įdomiau tai, kad dažnai kažko stokojantys ar netekę žmonės kur kas labiau kabinasi į gyvenimą.

Galėčiau prirašyti daugybę sėkmės istorijų apie kažko „savaime suprantamo” neturinčius žmones, bet apsiribosiu keliomis. Pavyzdžiui, tik vienos akies krašteliu matanti moteris įgijo 2 magistro laipsnius, o po 40 metų, patobulėjus medicinai net įgavo regėjimą. Ji turėdavo skaityti knygą laikydama ją 10 centimetrų atstumu nuo veido! Indų plovimas jai tapo švente, nes ant putų burbulėlių matydavosi plati spalvų gama.

Arba apie vaiką, kuris gimė be ausų. Galėjo girdėti tik, jei kalbėdavai į smilkinį arba šaukdavai labai garsiai – girdėjimas per kaulus. Niekad nepasidavė gyvenimui, mokėsi paprastoje mokykloje, studijavo universitete. Jam esant paskutiniame kurse, buvo išrastas klausos aparatas, kuris jam padėjo. Sužavėtas šio aparato, jis parengė dviejų metų planą, kaip didinti tokio prietaiso tikslinės rinkos pasiekiamumą. Su tuo planu nuvyko pas aparato gamyklos savininką, kuris, savaime suprantama, pasamdė šį žmogų.

Ar vis dar manai, kad esi vargšas? Man atrodo, kad esi tinginys, atidėliotojas, dykaduonis ar bet kas kitas, bet tikrai ne vargšas. Tu nesi elgeta, kuriam šiame pasaulyje reikia kažkieno kito malonės. Pabusk iš šio savo susikurto realybės sapno, kuriame save pavertei auka! Tu turi galimybes įgyti tai ko nori, gyventi taip kaip nori, būti su kuo nori ir daryti, ką tik nori. Juk tu pats tai žinai ir teguli tai ant tavo sąžinės. Naudokis savo gyvenimo suteiktomis privilegijomis ir talentais. Tu esi savo likimo kalvis.

Išvados
Pabaigoje noriu pacituoti šiuos Henrio Fordo žodžius: „Jei manai, kad gali kažką padaryti ar manai, kad negali, abiem atvejais esi teisus”. Susimąstykite apie tai.