Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Juk visi žinom, kas tai? Tai balso intonacija, užsidegimas, laikysena, tikėjimas savo jėgomis. Tai dalykas, kuris stipriai lemia, kiek mes esame sėkmingi. Ignoruoti pasitikėjimą savimi būtų tas pats, kas išsiruošti į ilgą kelionę su pustuščiu baku benzino. Ar toli nuvažiuosit?

Jau seniai vyrauja įsitikinimas, kad „tikrieji” gebėjimai apsprendžia mūsų gyvenimo sėkmingumą tik ~20%, t.y., mūsų IK (angl. IQ) lemia tik 20%. Ironiška? Juk iš tiesų tik nuo jo priklauso, kaip greit mes galime atlikti užduotį, paruošti ataskaitą, sumodeliuoti gyvenimišką situaciją kompiuteryje. Visi sutiks, kad programuotojas su aukštesniu IK, geba suprogramuoti greičiau ir kokybiškiau. Tačiau jis nebūtinai yra laimingiausias ir uždirbantis daugiausiai.

Likę 80% tenka vadinamajam EI (angl. EQ). Jis apima žmogaus gebėjimą bendrauti, įsijausti į kitų asmenų būsenas, pasitikėjimą savimi. Taigi, viską, kas susiję su emocijų supratimu ir valdymu plačiąja prasme. Iš tiesų, intelekto rūšių galima išskirti kur kas daugiau, bet apsiribokim šįkart šiomis 🙂

Manau, kad didžiąją dalį EI užima būtent pasitikėjimas savimi. Nuo jo priklauso kaip mes bendraujam, kaip vertiname savo sugebėjimą padėti kitiems, ką manome stresinių ir kritinių situacijų metu, kaip reaguojame į problemas. Kas jums labiau patinka? Žmogus, kuris pamatęs problemą pradeda verkšlenti, ar tas, kuris objektyviai išanalizuoja ir ją išsprendžia?

Tai kas vis dėl to tas pasitikėjimas savimi?

Tai mūsų teigiamo mąstymo atspindys išorėje. Jei tikime savo jėgomis, tuomet tai atspindima mūsų pakilioje nuotaikoje, mūsų eisenoje, net mūsų akyse. Tai leidžia mums objektyviai pažvelgti problemai į akis ir tučtuojau jos imtis.

Kas mažina mūsų pasitikėjimą savimi?

Norint labiau pasitikėti savimi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas mums trukdo tai daryti. Kai žinai, kur tavo priešas, tuomet jau galima pulti.

1. Tobulybės siekimas. Net dievas nesukūrė tobulo pasaulio. Juk vyksta karai, teroristiniai išpuoliai, žemės drebėjimai, vulkanų išsiveržimai – žūsta daugybė žmonių. Nori pralenkti dievą? Tai neturi nieko bendro su tikėjimu. Nesvarbu, ar manote, kad žmogus kilo iš bakterijų ar buvo sukurtas dievo. Tačiau turite pripažinti, kad taip elgdamiesi bandote tapti dievu.
2. Ankstesnės klaidos. Komentaras trumpas ir aiškus: sėkmės – išmoktos pamokos, nesėkmė – pamoka, kuri mus priartina prie sėkmės. Taigi, be nesėkmių nebus ir sėkmės. Žinoma, maloniau mokytis iš kitų klaidų, bet dažniausiai tenka kapstytis po savo purvą. Atminkite, kad kiekviena nesėkmė mus dar labiau priartina prie mūsų galutinio tikslo. Kiekviena klaida mus prie svajonių išsipildymo priartina labiau nei laikina sėkmė.
3. Kitų žmonių tikslų siekimas. Dažnai žmonės jaučiasi blogai vien todėl, kad jie neturi prabangaus automobilio, tviskančio laikrodžio, naujausio modelio telefono ar kitų materialių dalykų. Be to, yra įsitikinę, kad tai yra būtina pilnaverčiam gyvenimui. Toks įsitikinimas sumenkina pasitikėjimą savimi. Kodėl tai yra kitų žmonių tikslų siekimas? Na, todėl, kad ne jūs pats sugalvojote, kad jums reikia automobilio, naujo telefono, namo ar kažko kito. Tai jums įteigė pirmiausia televizija, tada jūsų draugai, tada visuomenė. Bet leiskite jūsų paklausti, ar jūs gyvenate savo gyvenimą? Ar siekiate savo tikslų? Ar tikrai?..
4. Patirties stoka. Jei žmogus kažką daro pirmą kartą, tuomet labai tikėtina, jog jis nesijaus užtikrintai. Tai juk normalu. Norite iš pirmo karto viską padaryti teisingai? Taip nebūna. Prisiminkite pirmąjį punktą – apie tobulybės siekimą ir nebijokite suklysti, juk taip mes mokomės.
5. Pesimizmas. Neigiamai nusiteikę žmonės visada padarys iš musės dramblį. Tokiems žmonėms yra terminas – „musiadrambliai”. Jiems kiekviena kliūtis yra gyvenimo pabaiga, o kaimyno sėkmė visiškas atsitiktinumas. Tai visiškai nesąmoningi žmonės. Todėl noriu priminti, kad visi iki vieno mes galime rinktis. Tarp veiksmo ir mūsų atsako į jį yra tarpas. Jūs galite tą tarpą plėsti iki begalybės, tokiu būdu pasirinkdami patį tinkamiausią atsaką į bet kokią situaciją. Grafiškai tai atrodo taip:
   

Išvados
Dabar žinome, kas yra pasitikėjimas bei kas jį mažina. Atsikratykite aukščiau aprašytų mąstymo trūkumų, taip sutvirtindami tikėjimą savo jėgomis.

Sekantis straipsnis apie pasitikėjimo savimi didinimą – Kaip labiau pasitikėti savimi II.

Pirmoji dalis yra čia – Kaip efektyviau išnaudoti smegenis (Kaip efektyviau mokytis ir dirbti) I. Joje aptariami šie aspektai: miegas, sportas ir mankšta bei vanduo.

Motyvacija

Motyvuotas veikti žmogus, atlieka daugiau darbo. Svarbiausia, kad daug greičiau susidoroja su įvairiomis problemomis, o jų sprendimai daug įvairesni ir efektyvesni. Problemos jo nebesustabdo, o verčia labiau stengtis.

Na, patys žinot, jei nesinori ką nors veikti, tuomet viskas vyksta lėtai… labai lėtai… Įjunkama į kavos pertraukėles, pašto tikrinimus ir pan.

Motyvacija egzistuoja dviejų skirtingų tipų: vidinė ir emocinė. Emocinė greičiau praeina, tačiau ją galima lengvai nuolat papildyti. Pavyzdžiui, skaitoma knyga, kuri priverčia patikėti, kad galite gyventi taip, kaip norite. Tuo tarpu vidinė paprastai esti mažiau intensyvi, tačiau ilgalaikė. Ji sklinda iš žmogaus vidaus, nes tai vidinis noras, valia ir ryžtas įgyvendinti savo norus.

Kaip motyvuoti (-s)

• Atlygis. Turbūt todėl dauguma žmonių ir dirba… Bet galima paskirti sau atlygį ir už paprastus dalykus. Pvz, atlygis už garažo sutvarkymą gali būti savaitgalis praleistas žvejojant mėgstamoj vietoj ar tiesiog šokolado plytelė (na, čia jei garažas tvarkingas 😉 ).
• Tikras noras. Gyvenime prastai veikia motyvavimas „nes reikia“. Jei tikrai norim, tuomet rasim būdų tai padaryti ir būsim motyvuoti. Todėl siūlau daryti dalykus, kurie patinka, kurių savaime norisi.
• Jėgas išbandantis metodas. Tarkime tikslas pats savaime gali jūsų neužvesti, nors ir kažkiek malonus, tačiau labiau primenantis užduotį iš sąrašo „nes reikia“. Tuomet galima pasirinkti tokį būdą jai įgyvendinti, kuris būtų iššūkis jūsų sugebėjimams. Pvz., Steve Pavlina studijas pabaigė per 1,5 metų, vietoj 4. Toks dalykas tikrai įkvepia, nes jauti, jog tai ypatinga, sunku, daug išmoko, trumpai tariant, leidžia išbandyti save.
• Motyvacinė medžiaga. Tai knygos, citatos, žurnalai, muzika, audio įrašai, bendravimas su įkvepiančiomis asmenybėmis ir kita. Internete yra gausybė šiai temai skirtų puslapių, pasirinkimų begalė, pvz., galima užsiprenumeruot kasdien gauti į paštą citatų tam tikra tema.
• Galimybė stebėti progresą. Tai visų pirma priverčia siekti tikslų, kurių galutinis tikslas yra konkretus ir apibrėžtas. Be to, turi laiko limitą. Juk malonu pasikabinti ant sienos lapelį, kuriame surašytas kiekvienas žingsnis link užduoties baigimo, ir kaskart užbraukti po vieną – mmm… koks malonumas! 😉 Be to, matant, kad puikiai sekasi, įkvėpimas didėja ne tik konkrečiam tikslui, bet visiems.
• Poilsis. Poilsis tam tikra prasme yra atlygis, tačiau emociškai išsekęs ar tiesiog pavargęs žmogus tikrai negali išlikti motyvuotas ilgą laiką. Rekomenduoju vieną dieną per savaitę nedirbti jokių darbų. Pvz., nuo praeitos savaitės atsisakiau kompiuterio sekmadieniais.
• Turėti tikslą. Vos nepamiršau svarbiausio, svarbu turėti kryptį, o ne blaškytis iš vieno taško į kitą, o po to atgal. Kai turime kryptį, tuomet ir judame kryptingai link pasirinkto rezultato.

Atminties lavinimas

Egzistuoja iš prigimties gabių žmonių, kurie daugiau ar mažiau atminties principų taiko savaime. Tačiau daugumos paprašius įsiminti telefono numerį – viso labo 8 skaitmenys – tai sukeltų problemų. Na, gerai, galima įsiminti vieną numerį, bet ar po savaitės jį prisiminsi? Mėnesio? O ar gali vienu metu atmintyje išlaikyti 10 tokių numerių? O 100? Pavyzdžiui, šiuo metu galvoje turiu ~10 telefono numerių, moku mintinai visus 36 banko kortelės slaptažodžius ir pan. Juk kaskart neeiškosiu banko kortelės ar kodų generatoriaus per daug terlionės. Na, gana girtis 🙂

O kaip dėl datų? Ar sunku prisiminti, kada buvo karūnuotas Mindaugas ar Kolumbas atrado Ameriką? Lengva tą daryti, kai žinai kaip: pirma data slypi čia „Nauja Valstybė Mūsų“, o antroji „Kas Pasiekė INdiją“ (juk Kolumbas plaukė į Indiją).

Kaip visose gyvenimo srityse, taip darbuose su atmintimi. Nereikia naudoti primityvių metodų, nes tai primena galvos daužymą į sieną. Na ir kas, kad po kažkiek laiko ji subyra. Bet juk galima atsigabenti buldozerį ir viską padaryti greitai, maloniai ir lengvai…

Prisipažinsiu, kad iki atminties eksperto man toli. Tiesiog perskaičiau keliasdešimt straipsnių ta tema ir porą Tony Buzan knygų: „Lavinkite atmintį“ ir „Mokykitės mąstyti“.

Kertinis atminties tobulinimo akmuo

Smegenys geriau įsimena, kai naudojami du smegenų pusrutuliai. Todėl joms labiausiai patinka įvairūs vaizdiniai, kuo neįprastesni, juokingesni ir t.t tuo geriau. Pabandykite įsiminti kažkokį vieną skaitmenį, pvz., 8. Dabar gražią, mielą, bambuką valgančią pandą. Esu įsitikinęs, kad antrasis vaizdinys išliks ilgiau ir bus malonesnis prisiminti.

Pagrindinė atminties sistema

Vadinamoji pagrindinė sistema veikia taip, kad kiekviena priebalsė reiškia tam tikrą skaičių. Tuo tarpu balsės yra bereikšmės. Štai pavyzdys iš Tony Buzan knygos „Lavinkite atmintį“:

0 = c, č, d
1 = l
2 = n, z
3 = m, t
4 = k, h, ch
5 = s, v
6 = š, ž
7 = r, J, F
8 = g
9 = b, p

Tikrai nereikia šių kombinacijų įsiminti naudojantis galvos daužymu į sieną. Tačiau, jei norite sužinoti, kaip tai padaryti, teks pasiskolinti šią knygą.

Pirmas pavyzdys
Dabar grįžkime prie datos pavyzdžio: „Nauja Valstybė Mūsų“. Manau, kad pagal pasvirusias raides yra aišku, kad tai yra 253. Paprastai tūkstantmetis yra žinomas, todėl jis nėra užkoduotas. Galutinis atsakymas 1253. Pamėginkite iššifruoti: „Kas Pasiekė INdiją“. Koks atsakymas?

Antras pavyzdys
Tarkime, kad mano telefono numeris yra +37012345678. Tarkim, kad moku pagrindinės sistemos skaičius nuo 0 iki 100 imtinai. Užtruktų paaiškinti, ką jie reiškia ir iš kur atėjo, bet yra sudaromi pagrindinės sistemos pagalba ir nekintantys.

Skaidau numerį į keturis dviženklius skaičius 12, 34, 56 ir 78. Ką jie reiškia: 12 – LiaNa, 34 – MeKa, 56 – VėŽė, 78 – FiGa. Kaip matome šie žodžiai sudaryti pagal aukščiau pateiktą skaičių ir priebalsių koduotę.

Dabar įsivaizduokite didžiulę lianą, kuri šviesiai šviesia žalia ir nuolat auga. Apjuosdama vis daugiau ir daugiau Mekoje esančios šventyklos sienų. Šventykla be stogo, o viduje tūkstančiai besimeldžiančių, kurie tai klūpi ant kelių, tai atsistoja. Tuomet išgirstate kaip pradeda trupėti sienos, staiga per visą šventyklą atsiranda raudonos vėžės. Tose vietose kur jos eina, sienose žioja skylės, o žmonių nugaros išteptos dažais, kurių kvapą užuodžiate. Bestebint šį keistą reiškinį pradeda drebėti žemė, jaučiate, kaip juda jūsų kojos bei tai prarandate, tai vėl atgaunate pusiausvyrą. Tuomet  iš po žemių išlenda didžiulė figa. Keletas besimeldžiančiųjų kartu su ją iškilo virš žemės ir dabar negali nusileisti žemyn. Jūs ją prapjaunate, atsikandate ir jaučiasi jos puikų skonį.

Dabar pamėginkite atkartoti vaizdą mintyse? Liana, Meka, vėže, figa. Lengva, ar ne?

Ko dar nepaminėjau apie atminties lavinimą

• Egzistuoja keletas sistemų: ritmo, abėcėlės, vaizdinė, pagrindinė, romėniškojo kambario ir kitos.
• Egzistuoja tam tikri atminties principai, kurie padeda geriau įsiminti.
• Egzistuoja atminties žemėlapiai, tai būdas ištisoms knygoms ir paskaitoms atsiminti. Deja, man jo nepavyksta tinkamai išnaudoti, kad ir kaip kiti jį liaupsintų 🙁
• Anot Tony Buzan, senėjant atmintis neblogėja. Esmė ta, kad jei žmogus po mokyklos nieko nemėgina įsiminti, tai kaip jis gali kažką įsiminti? Pamėginkite 5 metus nevaikščioti, tik gulėti lovoje – manote, kad pavyks iškart atsistoti? Iki pirmųjų žingsnių prireiks kelių mėnesių treniruočių, kol sutvirtės ne tik raumenys, bet ir kaulai.
• Kuo daugiau visko atsimenate, tuo lengviau prisiminti naujus dalykus. Taip yra, nes lengviau sudaryti įvairias asociacijas su anksčiau sužinotomis žiniomis ir informacija. Asociacijos atlieka svarbų vaidmenį įsiminimo procese.
• Ir dar daug daug visko. Norint viską sutalpinti tektų parašyti knygą, tačiau šaunu, kad ją jau parašė Tony Buzan.

Atminties lavinimo nauda

• Geresnė atmintis. Vieną mėnesį labai intensyviai lavinau atmintį ir pastebėjau, kad prisimenu labai lengvai, greitai, o svarbiausia net tuos dalykus, kuriuos buvau pamiršęs. Pvz., epizodai iš vaikystės. Smegenys treniruojamos lygiai taip pat, kaip ir kūno raumenys – reikia mankštinti ir duoti apkrovas.
• Išradingesnė vaizduotė. Kai galvoje pradedi kurti vaizdinius, atsisakai to limituoto noro viską daryti plikais žodžiais, sąrašais ir pan., tuomet sugalvoti sprendimai būna originalesni.
• Patogumas. Pvz., nereikia ieškotų bankų kortelės su kodais ar telefono numerio.
• Įsimenama ilgesniam laikui. Taikant visus atminties principus, jie teoriškai išlieka visam laikui, nes patenka į ilgalaikę atmintį.
• Lengviau prisimenama, tai kas pamiršta. Pvz., netaikant principų ir užmiršus telefono numerį, 90% atvejų tenka jį visą nuo nulio mokytis. Tuo tarpu naudojantis vaizdiniais, jūs pamiršite tik vieną vaizdinio dalį. Tačiau vos ją sužinoję, iškart prisiminsite visą telefono numerį.
• Aštresni pojūčiai. Turiu omeny klausą, regą, uoslę, skonį, lytėjimą, kinesteziją (kūno būsenos pojūtis supančioje erdvėje), ritmą.

Manau, kad kiekvienas yra pastebėjęs, kad tam tikrais momentais viskas darosi ir mąstosi daug greičiau ir lengviau. Čia pateikiu pagrindinius būdus efektyvesniam smegenų panaudojimui. Kadangi straipsnis didelis, tad padalinau jį į dvi dalis. Antroji dalis pasirodys kitą savaitę.

Vanduo

Pirmiausia verta žinoti, kad ~80% smegenų yra vanduo. Kita vertus net 70% viso žmogaus kūno yra vanduo. Taigi, vanduo svarbus visoms organizmo funkcijoms.

Smegenų procesai vyksta dėka vandens. Taip pat su vandens pagalba yra pašalinami įvairūs toksinai, kurie kenkia smegenims. Todėl tai vienas jautriausių organų vandens trūkumui.

Vandens trūkumo poveikis smegenims

Buvo atlikti tyrimai, kaip vandens trūkumas veikia žmogaus mąstymą. Nustatyta, kad suprastėja orientacija, atminties gebėjimai, suvokimo lygmuo ir dėmesio koncentracija. Įdomiausia, kad tiriamieji asmenys patys to nepastebėjo ir manė, kad jie protauja lygiai, kaip ir tada, kai nejaučia troškulio.

Kiek reikia vandens

Teigiama, kad vidutiniškai žmogui reikia 2,5 litrų vandens per dieną. Apie 1 litrą žmogus „sugeria” valgydamas. Tad papildomai išgerti tereikia 1,5 litro. Be to, vandenį reikia gerti nedideliais kiekiais – po pusę ar pilną stiklinę. Tokiu būdu vanduo greičiau įsisavinamas.

Fizinis krūvis stipriai padidina reikalingo vandens kiekį. Sportuojant geriausia gerti vandenį dar prieš tai, kai pajuntamas troškulys, nes tai signalas, jog organizmas pritrūko vandens. Geriau iš anksto prisotinti organizmą skysčiu.

Yra du būdai tiksliam vandens kiekiui apskaičiuoti:

Vienai kilo kalorijai – 1 ml skysčio per dieną. Tai yra, jeigu per dieną kūnas sunaudoja apie 2500 kcal , reikia suvartoti apie 2500 ml skysčių;

35 ml skysčių vienam kūno svorio kilogramui: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml;

Vanduo ir maistas

Svarbu žinoti, kad geriausia gerti vandenį ne vėliau kaip 30-45 min. prieš valgį ir ne anksčiau kaip 1-2h po jo. Vanduo trukdo kito maisto virškinimui. Tai pagrįsti galima labai paprastu, logišku argumentu. Skrandyje rūgštis ir fermentai sudaro tam tikrą kiekį viso skrandžio turinio, kuo jų koncentracija didesnė, tuo greičiau vyksta virškinimas. Tuo tarpu į virškinimo sistemą pripylus daug vandens virškinimo fermentų koncentracija mažėja, tokiu būdu žymiai sulėtėja virškinimas.

Miegas

Miego metu smegenys apdoroja dienos metu gautą informaciją – kaip sako Tony Buzan – sudėlioja į lentynėles.

Be to remiantis regeneracijos teorija, miego metu ilsisi visi organai. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei prieš tai.

Miego trūkumo poveikis organizmui

Pirmiausia miego trūkumas paveikia protavimo procesus. Tačiau iš tiesų neigiamai įtakoja visą organizmą, net kraujo sudėtį:

• Suprastėja atmintis – anksčiau įgauta informacija dar neapdorota iki galo, o naujajai nėra vietos;
• Sunku susikaupti ir sutelkti dėmesį;
• Sudėtinga planuoti;
• Sulėtėja reakcija;
• Sumažėja nuovokumas;
• Greičiau fiziškai pavargstama;
• Sumažėja cukraus gamyba ir jo kiekis kraujyje;
• Ir t.t.

Ilgalaikis miego stygius sukelia dar rimtesnes pasekmes. Pavyzdžiui, žmogaus pastoviai miegančio mažiau nei 7 valandas per parą organizmas funkcionuoja taip, tarsi jis būtų nemiegojęs nuo paros iki trijų. Įdomu, kad žmogus geba apsiprasti su tokia savijauta ir laikyti ją visiškai normalia.

Kiek reikia miego

Dažniausiai teigiama, kad žmogui vidutiniškai reikia 8 valandų miego per parą. Bet šis kiekis kiekvienam žmogui yra šiek tiek skirtingas. Be to, didelis fizinis krūvis ar žymus papildomo intelektinio darbo kiekis didina reikalingo miego kiekį.

Jei norite apskaičiuoti, kiek jums vidutiniškai reikia miego, galite apsilankyti čia – kiek tau reikia miego. Siūlyčiau metodą, kai visada keliatės vienodu metu. Taip keliantis porą savaičių, organizmas pats pabunda kelios minutės prieš žadintuvą. Be to, vakare priklausomai nuo dienos darbų nuovargis ir miego poreikis pasireiškia skirtingu metu, tad užduotis išsimiegoti pakankamai tampa paprasta. Pakanka eiti miegoti, kai užsimanote, o keltis tuo pat metu.

Sportas ir mankšta

Visi žinom, kad mankštintis yra naudinga. Bet ar dažnas gali pasakyti, kuo konkrečiai tai padeda? Tad jums tai priminsiu. Galbūt žinant šią informaciją, padidės motyvacija tai daryti.

8 priežastys kodėl verta mankštintis:

1. Papildomas žvalumas ir energingumas;
2. Mažiau streso;
3. Gražesnė fizinė išvaizda
4. Geresnė miego kokybė;
5. Geresnė sveikata: mažina tikimybę sirgti kraujagyslių ligomis, diabetu, artritu, osteoporoze, nutukimu ir kitomis;
6. Malonumas gaunamas sportuojant;
7. Ugdoma valia ir ištvermė;
8. Stiprina kaulus ir raumenis;

Visos šios priežastys veda prie to, kad gebėsime efektyviau mokytis ir dirbti, nes būsime energingesni ir sveikesni. Na, ar jau užsimanėt sportuoti? 😉

Kaip mankštintis

Didžiausią efektą turi reguliari mankšta: 4 – 6 kartai per savaitę po 30-60 minučių. Tokia mankšta per daug nenuvargins fiziškai, tačiau duos visus teigiamus rezultatus, surašytus viršuje.

Sekantis straipsnis šia tema yra čia.

Labai dažnai tenka išgirsti sakant: „jei tik turėčiau daugiau laiko, tai padaryčiau tą ir aną”. Tačiau iš tiesų, tai tik dar vienas atidėliotųjų pasiteisinimas. Tema sena kaip pasaulis, bet sukaupiau keletą gerų pavyzdžių, kurie tikiuosi bus geras spyris į pasturgalį, priversiantis pajudėti iš vietos. O vėliau su inercijos pagalba… galima ir kalnus nuversti… 🙂

Norint surasti viskam laiko, pirmiausia reikia suprasti, kiek daug jo iššvaistome. Todėl šio straipsnio tikslas parodyti, kiek daug jo turime, tačiau nenaudojame.

Buto darbai
Šiuo metu padedu sesei remontuoti butą, tad supratau, kad dirbti 11-14h per parą visiškai nesudėtinga. Anot psichoneuroimunologo Nick Hall (angl. psychoneuroimmunologist) žmogui svarbus ne streso (atliekamo darbo) kiekis, o jo pobūdis. Jei žmogus patiria 14h per parą identišką stresą, pvz., darbas kompiuteriu, tuomet jis tikrai gali persitempti. Kita vertus, jei dieną dirbama 8h kompiuteriu, vakare bėgiojama, po to tvarkomas garažas, vėliau skaitoma knyga, tada bendraujama, tuomet sveiko žmogaus išteklių viskam turi pakakti. Galiu tik pridurti, kad tai tiesa.

Tačiau svarbu nepamiršti daryti pertraukų, gerti daug skysčių, tinkamai maitintis ir vėdinti patalpas. Dirbu programuotoju, tad esu ne kartą pajutęs, kad neišvėdinus dieną patalpų, tikimybė, kad vakare įsiskaudės galvą labai didelė.

Studijos
Egzistuoja Parkinsono (prof. C. Northcote Parkinson) dėsnis, kuris teigia, jog užduotis užpildo visą jai skirtą laiką. Pvz., kai studijavau dieniniam ir dirbau 4 dienas per savaitę po 8 valandas, tai viską spėdavau. Na, kartais tekdavo ir iki 1-4h nakties pasėdėt, o 6:00 keltis. Bet paklausiu, kiek iš jūsų kartais šiaip sau eina taip vėlai miegot?..

Baigęs studijas pradėjau tik dirbti ir daryti savo asmeninius darbus, pvz., šis puslapis. Pradėjo atrodyti, kad to laiko nėra. Klausdavau savęs: kaip galėdavau viską suspėti, kai studijavau?! Viskas paprasta, kai yra laiko, tai skiri jo daug bereikšmiam poilsiui, pvz., naršyti internetą, susitvarkyti stalą, apsipirkti. Žodžiu, darai bet ką, kas padeda atidėlioti tikrąjį darbą.

Tuo tarpu, kai laiko nėra, tai viską padarai ir dar daugiau. Ką čia ir bepridursi? Gana tingėt, griebiat jautį už ragų ir darot darbus!

Vaikai
Tik nesakykite, kad dirbate ir todėl studijoms nebepakanka laiko. Žmonės dirba, studijuoja ir dar augina mažus vaikus, kurie nuolat serga. Beje, tie žmonės viską suspėja. Jie tikrai neišgalvoti ir ne iš pasakų. Jie tokie patys žmonės kaip ir jūs.

Išvados
Laiko stygius tėra jūsų galvoje. Patys jį susikūrėte, kad pateisintumėte savo tingumą. Jei tikrai norite kažką padaryti, tuomet tikrai galite surasti tam laiko. Jei nesugebate surasti, tuomet  jūs tiesiog teigiate, kad jums tas dalykas nesvarbus.

Būna, kad sprendimo galią turi vienas asmuo, tačiau likę žmonės turi didžiulę įtaką sprendžiančiajam. Pavyzdžiui, bankas gali daryti su klientų pinigais viską, kas yra įstatymo ribose. Klientams pagrasinus, kad jie atsiims visus savo pinigus, jei jis nenustos jų naudoti savo veiklai X, situacija turbūt pasikeistų. Ypač krizės metu 🙂

Giminės ir draugų įtaka
Dar dažniau tokios situacijos įvyksta tarp draugų ir giminių. Paprastai vieni kitiems pagelbėjam be užmokesčio ar su simboliniu – gerokai mažesniu, nei darom tuos pačius darbus tretiesiems asmenims.

Jei darbų apimtis didelė, tuomet įgauname galią spausti darbų užsakovą – savo draugą. Pavyzdžiui: Esate atsakingas už dovanų pirkimą, pakavimą ir pristatymą kažkokioje labdaringoje organizacijoje. Darbai stringa, tada sulaukiate draugų pasiūlymo: „Jei visų dovanų pakavimą patikėsim Vardeniui, jis mielai tai padarys, be to, darbas bus atliktas daug greičiau. Tačiau pakavimas kainuos šiek tiek brangiau, nes jis tai atlieka su specialiu popieriumi. Tačiau turėk omeny, kad mes patys turbūt nespėsim laiku, tad praktiškai tai vienintelė išeitis. Mums teliks dovanų gabenimas ir pirkimas”. Jei draugui nepatinka Vardenio pakavimo metodas, jis vis tiek gali sutikti su mūsų pasiūlymu, juk mes ir taip daug darome, tad galime atsisakyti papildomo darbo. Tuo pačiu priversdami išleisti daugiau pinigų ir pasirinkti nepatinkantį dovanų apipavidalinimą. Dar pridėkime intensyvų pasakojimą apie tokio pasirinkimo privalumus bei tai, kad anksčiau įgytas įdirbis gali būti perkeltas į kitą vietą – nuostoliai minimalūs, o laiko sutaupyta daug.

O jei tie darbai yra buto remontas? Ir, jei tai apie pasirinkimą kokiomis medžiagomis remontuoti sienas į kurias bus žiūrimas kokius 10 metų nuo ryto iki vakaro? Ar norėtumėte patys gyventi bute, kurio sienos jums nepatinka? Atrodo šaltos, nepaisant to, kad visi kiti tvirtina, jog taip atrodo gražiau? Žmonės skirtingi, ta pati spalva gali vieniems kelti nuotaiką, o kitus liūdinti.

Galų gale įvyko tai, kas turėjo įvykti. Išaiškėjo, kad užsakovas visiškai nenori mūsų siūlomo sprendimo, tačiau su juo sutiko jausdamas mūsų spaudimą. Tuo tarpu mes viso labo norėjom kaip greičiau, paprasčiau ir geriau pačiam užsakovui. Nė nepastebėjome, kad apsisprendimą lėmė ne pateikiami argumentai pasiūlymo naudai, o tiesiog mūsų nematomas spaudimas.

Žmonės daro priešingai nei kiti verčia
Pratęskime situaciją. Užsakovas pasirinko norimą variantą, Vardenis nepakuos dovanų. Tačiau po kiek laiko pastebi, kad tikrai dovanos nebus paruoštos laiku, tad pasirenka tarpinį variantą – sutinka, kad pakuotų Vardenis, su sąlyga, kad tai bus daroma pigiausiu jo turimu popieriumi.

Dabar jau užsakovas pats nusprendė, todėl yra pilnai patenkintas savo sprendimu.

Taigi, žmonės nenori priimti sprendimų, kuriuos priimti yra spaudžiami, net jei tai tikrai pati geriausia išeitis. Juk žinot tą būseną, kai kažkas jums pasako „Tu to nepdarysi! Tau nepavyks!” ir tuomet mintyse girdi tik vieną „Padarysiu net jei tektų numirt bemėginant!”.

Išvados
Žmonės dažnai pasiduoda netyčia sukurtam spaudimui, o ne argumentams. Už tokį sprendimą būsite atsakingi jūs, o ne užsakovas. Tikėtina, kad tai vėliau išlįs kaip yla iš maišo. Tad, kad ir koks keistas jums užsakovo sprendimas, geriau padaryti, kaip nori jis, nei likti kaltam dėl nežinia ko.

Be to, tikėtina, kad paliktas ramybėje užsakovas galų gale sutiks su jūsų siūlomu variantu. Žmonės elgiasi priešingai nei yra verčiami. Tačiau vos jiems palikus veikimo laisvę, jie gali priimti tą patį taip intensyviai atmetinėtą sprendimą.

Sakyčiau, kad Kalėdinė tema 🙂 Šiame straipsnyje noriu pasidalinti keliomis mintimis apie dovanų pirkimą.

Kaip nustatyti tikrą dovanos vertę
Kai kurios dovanos kainuoja daug. Mano perkama vidutinė dovana kainuoja ~30-60 litų. Tačiau, kartą nusprendžiau, kad radau puikią dovaną, tačiau jos kaina buvo ~150 litų. Pirma mintis buvo – „brangoka”. Na, bet aš nebūčiau aš, jei pigumui pasiduočiau 🙂 Žinoma, norint pateisinti tokį pirkinį, reikėjo pasitelkti logiką.

Viskas labai paprasta – tereikia tai palyginti su kažkuo kitu. Šiuo atveju tai buvo stalo žaidimas („Risk”), tada kainavęs 130 litų. Lyginkime jį su ėjimu į kino teatrą. Juk turbūt kiekvienas iš mūsų kartas nuo karto nueina į jį. Kaina  asmeniui maždaug 16 litų.

Stalo žaidimas vidutiniškai bus žaidžiamas trise. Net jei tai nuobodus žaidimas, tai bus daroma mažiausiai du kartus: vieną kartą besimokant ir vieną kartą dėl smagumo.

Dabar paskaičiuokim, kiek kainuoja šiuos žmones išleisti į kino teatrą du kartus: 3*16 *2 = 96 litus. Jei sužaista bus dar bent kartą, tuomet tas žaidimas pasidarys pigesnis nei ėjimas į kiną.

Dar vienas būdas nupirkti norimą dovaną
Galbūt vis dėl to manote, kad su laiku tai atsipirks, tačiau taip staiga, ta suma atrodo didelė. Ką daryti? Susimeskite, pirkite su kuo nors per pusę ar su dar daugiau žmonių.

Saugokitės akcijų
Dabar taip populiaru siūlyti 50% ar didesnes akcijas. Problema ta, kad paprastai pakeliama kaina ir pritaikius akciją, tas produktas parduodamas už įprastą kainą. Tokiu atveju nieko blogo, išskyrus tai, kad kitur turbūt galima tai nusipirkti pigiau.

Tačiau problema yra tokia, kad pardavėjai tapo tokie įžūlūs, kad prekės pritaikius akciją kainuoja brangiau nei jų įprasta kaina! Tai pastebėjau tiek pats, tiek mano draugai, tad saugokitės „akcijų”! Juk dabar interneto era, kainą pasitikrinti taip paprasta.

Kaip žinoti, ką padovanoti
Iš patirties žinau, kad šaunios idėjos gimsta netikėtai. Pravartu visada turėti, kur jas užsirašyti. Su dovanų idėjomis lygiai tas pats. Apie jas pradedu galvoti ne likus 2 dienom iki Kalėdų, o gerokai anksčiau. Be to, dar yra gimtadieniai ir kitos progos, tad galvoju ištisus metus.. 🙂

Būna, kad eini pro parduotuves ir staiga kažką pamatai – juk tai ideali dovana tam ir tam asmeniui. Todėl turiu dovanų sąrašą kiekvienam artimam žmogui. Tiesa, dovanų variantai nuolat išsemiami, nes veikia toks dėsnis, kad sugalvojus puikią dovaną, daugiau minčių nebešauna – pasireiškia optimizuotas smegenų veikimas 🙂 🙂 🙂

Tad siūlau ir jums turėti tokį sąrašą ir nuolat jį pildyti.

O dabar pat idėjų galite pasisemti čia: patarimai, kaip išrinkti dovaną.

Pabaigai
Nesu Kalėdų senelis, tad šiam kartui tiek patarimų 🙂

Manau, kad daugelis žmonių tą supranta, tačiau vis tiek neišmeta televizoriaus lauk. Todėl šiame straipsnyje noriu priminti, kokią žalą sau darome jo neatsisakydami.

Kaip kenkia televizija

1. Didžiulis stresas smegenims. Paprastai manoma, kad televizorius alina akis. Taip, tai tiesa, tačiau jis daro ir kai ką blogesnio. Matyti akimis televizorių nėra sunku, tačiau smegenys ne tik mato vaizdą, tačiau iš tų piešinių sukuria gyvenimo realybę. Tai sudėtingas ir varginantis procesas. Teiginys, kad televizoriaus žiūrėjimas yra poilsis, yra viso labo mitas. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad žiūrint televizorių smegenų aktyvumas labai padidėja.

   Kita problema yra tame, kad žmogus suvokia, kad mato netikrą vaizdą, tačiau kitos smegenų dalys, deja, elgiasi lyg tai būtų tikrovė. Kaip tai įrodyti? Žmonės sapnuoja košmarus, žiūrėdami siaubo filmus išsigąsta, pasilenkia, kad išvengtų į juos lekiančių daiktų ir pan. Dažnas žmogus yra apsiašarojęs dėl liūdnos filmo pabaigos. Vadinasi, žmogus patiria ir psichologinį stresą. Kita vertus, komedijos ir humoro laidos gali prajuokinti.

   Taigi, žmogus žiūrintis televiziją tam, kad pailsėtų, tik dar labiau pavargsta protiškai

2. Prarandama daug laiko. Abejoju, kad vidutinis lietuvio laikas praleistas prie TV labai skiriasi nuo amerikiečių, tad pasitelksiu jų turimus duomenis. Vidutinis amerikietis į TV dėžę spokso daugiau nei 4 valandas per parą. Tai yra 28 valandos per savaitę – mažai tetrūksta iki standartinės darbo savaites. Per metus žmogus televizijai sunaudoja 2 mėnesius laiko!

   Kaip manote, ką galima nuveikti per 2 kiekvienų metų mėnesius? Tapti laimingesniu? Turtingesniu? Geresniu? Išmokti užsienio kalbą? Galima nuveikti daugybę dalykų!

   Žmogus, pasiekęs 65 metų amžių, bus praleidęs prie televizoriaus 9 savo gyvenimo metus! Turėkite omeny, kad dauguma žmonių gyvens net ilgiau nei 65 metus. Tokia statistika tikrai verčia mane susimąstyti, o jus? Ką iš tiesų norite nuveikti su taip beatodairiškai švaistomu gyvenimo laiku? Jūs galite rinktis.

3. Reklamos poveikis. Ar kada susimąstėte, kodėl ta pati reklama kartojama ir kartojama? Dažnas pagalvoja: „kas iš tos reklamos, jei vis tą patį per tą patį? Jau seniai nekreipiu į tai dėmesio”. Bet tiesa yra priešinga. Smegenys galvoja taip: šitą informaciją girdžiu ir matau nuolat, matyt, ji ypatingai svarbi. Būtinai ją įsirašysiu – ne tik į sąmonę, bet ir pasąmonę. Taip žmonės ir tampa reklamos aukomis.

   Kita problema yra ta, kad televizijos žiūrėjimas verčia mus norėti daiktų, kurie iš tiesų mums nereikalingi. Ar pastebėjote kaip reklamose stengiamasi parodyti, kad vieną ar kitą daiktą turintis žmogus yra pranašesnis, sėkmingesnis ir visaip kitaip „esnis”?

   Be to, jei žiūrėjote televizorių 1 valandą, tuomet reklama iš jų sueikvojo mažiausiai 10 minučių. Per dieną mažiausiai 40 minučių reklamai – praktiškai viena akademinė valanda, o per savaitę beveik 5 valandos. Tikra galybė laiko, tikiuosi nesate iš tų žmonių, kurie nuolat sako, kad jiems trūksta laiko?

4. Blogas informacijos šaltinis. Atsiras žmonių, kurie sakys: „bet juk žiūriu tik žinias”. Tokiam žmogui užduosiu paprastą klausimą: ką rodė per vakarykščias žinias? Na, jei šį klausimą įveiksi, tai pamėgink prisiminti, ką rodė užvakar.

   Antra, informacija, kuri nėra panaudojama yra visiškai bevertė. Kokią naudą duoda tai, jog sužinoma, kad buvo nužudytas kažkoks žmogus? Kas iš to futbolo rezultato, jei jūs net nemėgstate šios sporto šakos?

   Trečia, informacija yra faktai, bet dažniausiai rodomos nuomonės. Man neįdomios jų nuomonės. Nepažįstu tų žmonių, tai kaip galiu tikėti jų žodžiais ir pasakojamomis įvykių interpretacijomis? Manau, kad praeitas mano straipsnis puikiai iliustruoja, kaip žmonės painioja faktus su jų interpretacijomis.

5. Televizija mus programuoja (Ruvi komentaras). Visa žiniasklaida – mūsų pasaulėžiūros ir nuomonės formavimo priemonė. Į žmones, lyg į piltuvėlius, pilamas didžiulis kiekis informacijos – ilgainiui tai tampa mūsų pačių mintimis. Žmonės atbunka, atpranta mąstyti, analizuoti. Tai gali atrodyti nekalta, bet iš tiesų yra galinga programavimo priemonė.

Išvada
Yra tiek mažai priežasčių žiūrėti televiziją, kad verčiau sutaupyti pinigų ir vietos bute bei neturėti televizoriaus.

Jei žinote ir daugiau priežasčių, palikite komentaruose – atsižvelgsiu į juos ir atitinkamai papildysiu straipsnį.