Linkiu gražių švenčių!
Panaudoti praeitų metų patirtį ateinančiais metais!
Nepamiršti, kad gyvenam čia ir dabar!
Stiprėti su kiekviena nesėkme!
Prisiminti, kad reikia rizikuoti ir išeiti iš komforto zonos!
Puikių Naujųjų!
Žymos: autorius, emigracija, gyvenimas Londone, gyvenimas užsienyje, Jungtinė karalystė, Londonas
Londone jau praleidau tris mėnesius (2013.12.12). Trumpai papasakosiu, kas man labiausiai įsiminė.
Prisimenu Ivetos straipsnį apie Kanadą, kuriame buvo parašyta, kad bankinė sistema kaip akmens amžiuje. Tai prie to galiu pridurti tik tai, kad gavau čekių knygelę! Dabar tereikia paauksuoto parkerio…
O su mano debetine Visa kortele norint atsiskaityti, pakanka kortelės numerio ir galiojimo datos. Nereikia jokio patvirtinimo kodo iš kitos kortelės pusės. Taigi, bet kurioje parduotuvėje, kurioje yra filmuojama, nuolat “pavagiami” kortelės duomenys. Šitą neseniai išsiaiškinau, kai pamėginau atsiskaityti ne Lietuviška kredito kortele, bet angliška debeto http://amazon.co.uk. Beje, ta pati situacija įvyko atsiskaitinėjant ir darbine kortele.
Prieš išvykstant, Lietuvoje įvyko priešingas dalykas, prieš galutinį apmokėjimą, dar pats Swedbankas paprašo suvesti paties pasirinktą slaptažodį. Norėčiau, kad ir čia taip būtų. Gal kas žino šitos problemos sprendimo būdų? Nes dabar galvoju, kad reikia atsidaryti antrą sąskaitą, prie kurios nebūtų priėjimo per kortelę ir visus pinigus laikyti ten.
Galima tęsti toliau. Kai pirmą kartą darai kam nors pavedimą, tai patvirtinimas vyksta taip, kad sulauki skambučio ir į telefoną turi suvesti kodą, kurį matai interneto naršyklėje. Sakyčiau, lėtas variantas, palyginus su elementaria 36 kodų ant kortelės sistema (juos moku atmintinai). Ilgai užtrunka išklausyti tą litaniją apie tai, kaip viską daryti, kas čia skambina ir t.t.
Kaip rašiau pirmame įraše, matau, kad visi žmonės čia atsipalaidavę, nepersistengia, labai daug juokauja, dažnai vulgariai arba paaugliškai. Tačiau taip pat sunkiai dirba. Tikrai jaučiasi, kad viskas kitaip nei Lietuvoje. Iš vienos pusės atrodo, kad tai priešingybė profesionalumui ir produktyvumui, bet sprendžiant pagal šalies ekonomiką, viskas vyksta kiek kitaip.
Be to, visi nuolat vieni kitiems dalina komplimentus kaip „Puiki idėja!”, „Šitai puikiai suprogramuota”, „Gerai padirbėjai su tuo ir anuo”. Man toks įspūdis, kad jie taip sako visada. T.y., automatiškai atmeti beveik viską ką sako.
Kitas dalykas, kad vos tik koks mažmožis įvyksta, visi iškart puola tarti „sorry”. Tokiose pačiose situacijose Lietuvoje net oj” nepasakytum. Pvz., atidaro kas nors kitas duris, pro kurias ketini eiti ir jau atsiprašinėja. Tai nei jis galėjo matyti, kad einu, nei man sutrukdė, nes duris atidarė. Bet kažkodėl vis tiek išgirsi „sorry”.
Be to, vieni kitiems duris atidarytas palaiko, nors kitas žmogus net už 10-30 žingsnių. Tiesiog neįprasta.
Patinka, kad visur gražūs parkeliai, kiemeliai sutvarkyti ir žali. Labai ilgai laikosi žalia spalva. Tiesa, pradedu pasiilgti sniego, kurio tikiuosi pavyks rasti Lietuvoje vasarį ar kovą.
Malonu išeiti pasivaikščioti ar pabėgioti. Naktį nėra jokių baimių, kad kas užpuls ar ką padarys. Vieną kartą išėjau pabėgioti ir nepasiėmiau telefono, tačiau sugalvojau grįžti kitu keliu. Tai po to teko klausti kažkokių vaikinų apie 21h, kurie rūkė žolę, kaip man grįžti namo. Jiems buvo juokinga, kai paaiškinau, kad toj vietoj gyvenu, o ne šiaip man į tą stotelę nueit reikia 🙂
Lietus yra kitoks. Jei lyja, tai skėtis menkai padeda. Tačiau beveik visad tai nei lietus, nei dulksna, kažkoks tarpinis variantas, turbūt geriausia tiesiog vaikščioti su kapišonu.
Jau papasakojau apie jų mano manymu perdėtus komplimentus ir kartu galbūt nenorą sakyti tiesą į akis. Tai paklausus jų, ar aiškiai šneku angliškai, man buvo labai tvirtai užtikrinta, kad viską supranta ir puikus mano anglų kalbos lygis.
Iš kitos pusės, esu visiškas „gerietis”. Neatsimenu, kad būčiau susipykęs su bendradarbiu ar klientu. Londone per gana trumpą laiką, sugebėjau užrūstinti du kolegas. Man net nesuvokiama kodėl, nes abi situacijos buvo visiškai kasdienės. Abiem atvejais tai kilo tikrai ne dėl mano gebėjimo kalbėti angliškai ribotumo.
Sunku trumpai tai apibūdinti. Bet Londono internetui iki Lietuvos interneto turbūt kokių 10-20 metų reiks vystytis. Tiksliau, turbūt bus išrasta kokia nauja bevielė technologija ir tada internetas galbūt bus normalus. Šneku tiek apie greitį, tiek apie tai kaip dažnai jis mėgsta neveikti.
Telefono ryšys irgi prastas. Rodo 5 padalas iš penkių, pradedi su kuo šnekėti per skype (naudojant mobilų internetą) ir kažkaip lieka viena padala. Gana dažnas atvejis, kad stringa sms’ai. Čia kaip Lietuvoje prieš kokius 5-10 metų.
Buvo pora savaitgalių, kai nebuvo galima skambinti, bet internetas telefone veikė. Taigi, nei telefonų, nei interneto Londone nėra. Tiesa, jei matuoji interneto greitį, kad ir iš to paties telefono, tai gauni įspūdingus 3G greičius (4G mano tel.nepalaiko). Tačiau, kai realiai ką nors siuntiesi ar atidarinėji puslapį, tai tokio greičio tu nematai. Kvepia sukčiavimu. Tuo tarpu, jei Lietuvoje tu testui pasirenki užsienio serverį, tai torentai tau ir siunčia tokiu greičiu, kokį testas parodė.
Minimalus atlyginimasGyvenu taupiai, vedu išlaidų žurnalą. Todėl galiu pasakyti, kad kas čia dirba už minimalų atlyginimą, tai nieko nesutaupo. Visą atlyginimą reikia pakloti pragyvenimui. Tad, jei norima dirbti nekvalifikuotą darbą, reikėtų pasirinkti mažesnį miestelį, kur yra kažkokių fabrikų ir nuomos kainos mažos. Galbūt dar galima mėginti miesto pakraščius.
Mokam 800 svarų (3200 Lt) už vieną kambarį, dviejų kambarių bute. Gyvenu nei per toli, nei per arti centro (rytuose, antra zona). Tuo tarpu minimali alga yra ~900 svarų.
Atlikau dar šiek tiek matematikos. Kad apsimokėtų man dirbti Londone, reikia uždirbti bent 7000 Lt, arba geriau jau tada likti Lietuvoje. Tiesa, primenu, kad atvykimo pagrindinės priežastys nebuvo pinigai.
Dėl mokesčių išskaičiavimo tai tenka pagirdi Jungtinę Karalystę. Vietoj visų buhalterinių nesąmonių, egzistuoja centrinė sistema, kur įmonė tiesiog įveda tavo duomenis, kiek nori tau algos mokėti ir gauna atsakymą, kiek turi išskaičiuoti mokesčių iš tavęs.
Taigi, nereikia įmonei nei krūvos buhalterių, nei klaidų jie įvels. Pvz., nuolatinė problema Lietuvoje, kad gauni skirtingo dydžio algą kas mėnesį, ar dar kokią nuomos sutartį turi. Tai visad tenka ką nors primokėti valstybei finansinių metų pabaigoje, kai pildomos deklaracijos. Neįmanoma gerai mokesčių apmokėti. Tada reikia su darboviete aiškintis, kad jie daugiau turi tau pinigų pervesti. Oficialiai juk tu esi mokesčių skolingas valstybei, o ne įmonė.
Taip pat, turbūt daugelis žino, kad, jei Lietuvoje neišdirbi pilnų metų, gali deklaruoti mokesčius ir tau kitais metais perves permokėtus mokesčius. Čia viskas daug sumaniau! Nieko laukti nereikia: pradėjus dirbti pirmą kartą, kiekvieną mėnesį tiesiog išskaičiuoja per mažai mokesčių bei palaipsniui juos didina. Todėl gali džiaugtis didele alga iškart. Tiesiog puiku!
Jei kas mano, kad Lietuvoje jos daug, tai tegu pabando Londone gyventi oficialiai ir viską daryti kaip priklauso. Man kaip programuotojui, viskas turi būti paprasta ir neturėtų būti beprasmio darbo. Čia taip nebūna. Turi visokius adreso patvirtinimus gauti, sudeklaruoti milijoną kartų kur gyveni, milijonui skirtingų įmonių, savivaldų ir t.t.
Beje, laiško, kad aš nesu ieškomas nusikaltėlis bei nesu padaręs rimtų nusižengimų taip ir negavau.
Žymos: paradox of structure, psichologija, psichologiniai eksperimentai, struktūros paradoksas
Lankau „Change, Innovation, and Creativity“ internetinius kursus (angl. MOOC) ir ten sutikau pratimą pavadinimu struktūros paradoksas (angl. paradox of structure). Mane šitas paradoksas labai nustebino ir privertė kitaip pažvelgti į gyvenimą, todėl noriu jums apie tai papasakoti.
Buvo atliktas eksperimentas, kurio metu iki mokyklinio amžiaus vaikų grupė vieną dieną buvo nuvežta į žaidimų aikštelę su tvora, o kitą be. Kaip manote kas nutiko? Tą dieną, kai vaikai žaidė aikštelėje su tvora, jie užėmė visą plotą iki pat tvoros. Kitą dieną, jie buvo susispietę aplink aikštės vidurį. Taigi, nors vaikų niekas neribojo, tačiau jie užėmė mažesnę erdvę.
Tęsiant mintį, galima susimąstyti apie kitas gyvenimą ribojančias struktūras. Viena paprasčiausių būtų kelių eismo taisyklės. Jos leidžia sumažinti avaringumą, nuspėti, kur ir kaip važiuos kiti eismo dalyviai. Tačiau kartu neleidžia mums važiuoti kaip norime. Kiek kartų teko pažeisti taisykles sukant į kairę ar apsisukti, kur negalima? Pravažiuoti plytą ir pan. Jau tos taisyklės…
Toliau galima prieiti prie jūsų turimų pinigų ribojančios struktūros. Ji tikrai nėra tik ribojanti. Pvz., neturėjimas pakankamai pinigų, priverčia keisti darbą, tobulėti, pradėti kurti verslą ir pan. T.y., sunku surasti struktūrą, kuri būti tik ribojanti visais atvejais.
Jei tai sudomino, galite apie gyvenimą pamąstyti šių struktūrų rėmuose: jūsų draugų ratas, šeima, šalis, miestas, gyvenamoji patalpa, jūsų darbo įranga, darbo kolektyvas, jūsų darbo žinios (kvalifikacija). Susimasčius, galima mėginti plėsti ar keisti struktūrą.
Žymos: Anglija, emigracija, Jungtinė karalystė, kelionės, lankytinos vietos Londone, Londonas, nemokamos lankytinos vietos Londone, UK, United Kingdom
Kodėl?Lietuvoje man darbo buvo, atlyginimas irgi pakankamas, bet norėjosi pamatyti daugiau, tad išvykau. Planuoju pagyventi čia metus ar pusantrų. Po to, būtų visai įdomu padirbėti Australijoj ar Naujojoj Zelandijoj.
Priprasti prie kitos pusės eismo yra daug sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nors visad einant per kelią, būna parašyta „Look right”, „Look left“ arba „Look bothways”, tačiau smegenys taip greit nepersiauklėja. Vos tik pažiūri ta kryptimi, kuria parašyta, iškart persuki galvą ir toliau eini per gatvę žiūrėdamas į priešingą pusę – tikrai sunku persilaužti.
Be to, mano nuomone, žmonės čia visai pablūdę. Lygiai, kaip būnu pasipiktinęs, kad kažkoks pėstysis pereina per gatvę, ne per perėję, ir priverčia mane stabdyti automobilį, lygiai taip pat, to nepakenčiu čia. Realiai, čia daugumoj vietų net nepažymėta perėjos ir visi eina kaip nori. Tik apsidairo ar spės prabėgti ir varo. Kai nespėja, tai mašinos sustoja ir praleidžia – baisu tiesiog! Patys automobiliai važinėja dar blogiau nei Vilniuje. Vilniuje dar dažniausiai nustoja važiuoti, kai dega oranžinė ir per raudoną pravažiuoja sukantys į kairę. Tuo tarpu Londone, tiesiai važiuoja ir per raudoną dar viena ar dvi mašinos.
Esame įsikūrę tik 1 stotelę nuo pirmosios zonos – centro. Tačiau vos iš jos išlipus, tai kaip Gariūnuose, stovi palapinės, pardavinėja krepšius, rūbus, mobiliuosius telefonus. Be to, baltaodžių čia mažuma. Girdėjau, kad dar labiau į rytus, tai londoniečių nė su žiburiu nerasi 😉
Tiesa, žmonės labai draugiški. Vos tik pamato, kad dairausi aplink tarsi nerasdamas, ko ieškau, pasiūlo pagalbą. Pvz., vakar užsimiršau, kad sekmadienis ir nustebęs kelias sekundes spoksojau į uždarytą parduotuvę. Pagalbininkas skubiai paklausė, ko ieškau ir nurodė, kur yra artimiausios parduotuvės, kurios dirba sekmadieniais po 17 valandos.
Daug jaudulio, nes keltis 3 ryto ir tai pirmasis mūsų skrydis lėktuvu. Skrydis buvo malonus, o nusileidimas keistas, labai jau staigiai stabdė, galėtų diržas būti ir aukščiau, kai taip stabdoma.
Nusileidus Londone, dar vis sunku patikėti, kad vis dėlto ėmėm ir išskridom. Keliauti Londono transportu daug paprasčiau nei Vilniaus (būtų gerai, kad jis iš Londono pasimokytų), tad greitai
pasiekiame savo laikiną buveinę, užsakytą per www.airbnb.com. Deja, pavėlavome atvykti, tad teko valandą laukti šalimais esančiame perkelyje, kol mus priims.
Norėjosi tik miegoti, bet užmigus 14:00 būtų buvę sunku atsikelti normaliu laiku, naktinėti nesinorėjo, tad sukaupėme paskutines jėgas ir išėjome į miestą. Pradėjus eiti, atsirado jėgų. Ėjome bet kur ir netyčia apžiūrėjome London Bridge, 
Tower Bridge ir Tower of London. Įdomiai anglai pavadinimus sugalvoja 😉
Grįžus namo apie septintą, radau draugo žinutę, kad vis dėlto galime susitikti mieste. Tad netrukus vėl vykome į miestą. Pamatėme kinų kvartalą ir aikštę, kurios pavadinimo nebepamenu. Dar įdomu tai, kad ragavome bubble tea. Įdomu tai tuo, kad kaip pasakyčiau „iš nieko padarė verslą” – tai viso labo gėrimas su į vidų pripilamais kelių rūšių rutuliukais, kurie būna įvairių skonių, gali sprogti, gali būti tiesiog kieti kaip guminukai. Žinoma, naudojamas atitinkamai platus šiaudelis.
Nenutiko nieko ypatingo, aplankėme Big Ben, Victoria Tower, Beckingham Palace, St. James Garden. Nuo tiek vaikščiojimo net nugarą paskausta.
Be to, nuėjus į St. James parkelį, supratau, kad vilnietiški paukščiai visai nėra nagli 😀 Londonietiški daug labiau prie to prisitaikę.
Ryte pabudau mąstydamas angliškais sakiniais – tai nutiko anksčiau nei tikėjausi. Aplankėme National History Museum, kuris labai interaktyvus. Daug visokių stendų, kur gali žaisti įvairius interaktyvius žaidimus, stebėti, kokie raumenys juda atliekant vieną ar kitą veiksmą, pajusti žemės drebėjimą ir pan. Apmaudu, kad žemės drebėjimas tą dieną neveikė, o dinozaurų skyrius uždarytas iki rugsėjo 22
.
Sekmadienį nusprendėme aplankyti parodą po atviru dangumi, kuri vyksta kiekvieną sekmadienį http://www.bayswater-road-artists.co.uk/. Pagal aprašymą tikėjomės daugiau eksponatų ir ne tik paveikslų.
Sekmadienį susitarėme susitikti su draugu, apžiūrėti, kaip jis įsikūręs. Bet tada jis pasiūlė pažiūrėti krepšinį, tad taip ir padarėme. Pavalgę patraukėme į The Lane Bar, kur buvo rodomos Lietuva – Ukraina varžybos. Visi ten kalbėjo lietuviškai išskyrus barmeną, kuris pardavinėjo Utenos mėlyną. Gerai, kad nevartoju alkoholio, gaila būtų 18lt už butelį pakloti (4,5 svaro).
Darbinimosi pradžia. Mėginome atsidaryti banke sąskaitą, bet pasakė, kad kol nėr darbo, tol sąskaitos neatidarysim. Keisti tie anglai, duodi pinigus, o jie neima.
Tada užsiregistravom pokalbiui dėl NIN (national insurance number). Kiek suprantu, tai čia sodros numerio atitikmuo.
Pasiuntinėjom CV, atlikom keletą skambučių, draugė susitarė dėl interviu.
Išmokome užsisakyti savaitinius transporto bilietus.
O pabaigai, radome vietą, kur gyvensime sekančias dvi savaites.
Mano mergina susirado darbą, būsiu dabar jos išlaikytinis – kur tas pasaulis ritasi?.. 😉
Nuėjome į interviu dėl NIN. Gerai, kad yra draugų Londone, tai į jų adresą parašėme, kad siųstų laišką su šiais numeriais, nes dar neturime pastovios gyvenamosios vietos. Paieškoms labai padėtų tai, kad turi darbą – absoliučioje daugumoje skelbimų būna parašyta, kad nuomojama tik dirbantiems.
Atsakinėju angliškai į įdarbintojų skambučius, siuntinėju CV, atsakinėju į laiškus dėl darbo. Kol kas nieko apčiuopiamo.
Merginai pirmoji darbo diena.
Žymos: apžvalga, atsiliepimai, įvertinimas, Nokia, Nokia Lumia 620, review, specifikacija, telefonas, windows phone 8
Prieš išvažiuodamas į Londoną norėjau nusipirkti naują telefoną, kuris atitiktų šiuos reikalavimus:
Pradžiai apsistojau ties Samsung Galaxy S3. Kuris amazon.uk.co kainuoja ~1100Lt. Labai jo kaina krito, kai S4 pasirodė. Tačiau vėliau netyčia aptikau Nokia Lumia 520 ir 620. Kainos atitinkamai 430 ir 600 Lt. Iš esmės, daug kas pasakytų, kad tai nepalyginamai prastesni telefonai, tačiau pagal mano poreikius, jie tokio pat gerumo ir net geresni, nes mažesni ir pigesni.
Be to, matydamas kad 620 Lietuvoje galima nusipirkti permokant tik 70lt, kas leistų man Lietuvoje priprasti prie telefono ir susidiegti reikiamas programas, ilgai nesvarsčiau ir pradėjau įsigijimo procesą.
nestabdo. Nors Android telefonuose, tai praktiškai atgyvenę parametrai.Tai pirmasis mano išties „išmanusis“ telefonas, prieš tai turėjau Nokia C3
. Be to, turi tik liečiamą ekraną be pilnos klaviatūros, tad iš pradžių buvo problemų net su atrakinimu ir išjungimu. Gerai, kad viską pardavėjas pademonstravo.
Vėliau nerimą sukėlė tai, kaip netolygiai rodomi išsikrovimo procentai bei labai greitas pasikrovimas. Tačiau su laiku viskas susitvarkė. Tiesiog turbūt reikėjo telefonui perprasti baterijos išsikrovimo tempus. Be to, supratau, kad patys paveiksliukai ekrane nėra naujinami realiu laiku. T.y., yra kažkoks intervalas, tad jei jums rodo, kad baterija yra 40%, tai visai gali būti, kad iš tiesų yra 30%. Man atrodo, kad tai nemažas telefono trūkumas, kad realiai neįmanoma tiksliai žinoti, kiek liko baterijos, kol neatidarai tam skirtos aplikacijos. Įdomu tai, kad tikslų baterijos paveiksliuką galima pamatyti bet kada, tačiau iš jo nustatyti galima tik apytikslį baterijos lygį.
Telefonas nuo 8% iki 100% pasikrauna per 1h ir 15min. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad baterija tik 1300 mAh, manau, tai normalu. Iš esmės, telefonas per pusvalandį pasikrauna beveik 50%, tad vos trumpam įkišus į lizdą, vėliau telefono užtenka visai dienai. Be to, kraunasi per microUSB, tad galima pasikrauti bet kur.
Jei nuolat naudojama navigacija, internetas, fotoaparatas bei išjungtas baterijos saugojimo režimas, tai telefonas apžiūrinėjant Londoną teatlaiko nuo 11 ryto iki 18tos vakaro. T.y., laiko vos 6-7 valandas.
Tiesa, išmokau, kad tą laiką galima labai padidinti. Pvz., jei naudojama navigacija, juk nebūtina visą laiką laikyti jos atidarytos, ypač, jei dabar reiks eiti visą laiką tiesiai arba važiuoti metro. Problema ta, kad naudojantis navigacija, automatiškai perjungiamas režimas, kad telefonas turi visą laiką naudoti įjungtą ekraną ir negali užsirakinti. Akivaizdu, kad nuolatinis ekrano įjungimas bei GPS koordinačių gavimas greitai susiurbia baterijos talpą. Taigi, pradėjau po kiekvieno žvilgtelėjimo iškart užrakint telefoną. Tai pridėjo kokias porą valandų.
Beje, jei telefonas naudojamas namuose, rašomi tik sms ir skambinama, tai prognozuočiau, kad galbūt ištemptų ir 2 dienas. Pagal mano telefono statistiką, rekordas yra 1 diena ir 13 valandų. Tiesa, tada dar buvo likę apie 8%.
Taigi, nors baterijos talpa yra mažytė, net lyginant su kitais Lumia modeliais, baterija laiko pakankamai ilgai kaip „išmaniajam“.
Iš atminties atgamindamas Galaxy S2 ekraną, pasakyčiau, kad Lumia atrodo geriau, o dienos šviesoje žymiai geriau. Žinoma, 800×480 raiška šiais laikais jau laikoma maža, bet man puikiai sekasi su šiuo ekranu žiūrėti tinklapius, video, naudotis navigacija.
Ekranas tikrai yra pakankamai jautrus prisilietimams. Regis, įjungus jautriausią režimą, šiame modelyje turėtų pavykti naudotis ekranu su pirštinėmis.
5 
megapikselių su autofokusavimu ir blykste. Mano poreikiams pakanka. Pateikiu keletą nuotraukų. Spalvos ne visada atitinka tikrovę, ypač jei diena saulėta. Tačiau man svarbiausia buvo, kad nufotografavus lapą, galėčiau perskaityti kas parašyta, tai tam pateikiu nufotografuoto čekio pavyzdį. Taip pat patalpą, kur nėra apšvietimo. Porą nuotraukų saulėtą dieną ir vieną be saulės.
Naudojuosi telefonu 3 savaites ir tik vakar išlindo pirmosios klaidos. Vakar negalėjau atsidaryti interneto, t.y., visos aplikacijos atsidaro, o internetas ne. Jei iš pašto mėginu atidaryti nuorodą, vis tiek niekas nevyksta. Taip pat vakar dienos nutikimas, niekaip negalėjau uždaryti žinučių lango, tačiau puikiai galėjau atidaryti naujus žinučių langus ir viskas veikė. Abu kartus perkrovus telefoną bėdos dingo ir kol kas nepasikartojo. Iki tol, nebuvau sutikęs nė vienos klaidos ir kito netinkamo telefono veikimo.
Baterija vis dėl to galėtų laikyti ilgiau, pratęs prie savo Nokia C3 telefono 4 parų.
Bendraujant per skype, naudojant priekinę kamerą ir garsiakalbį, kitame gale sėdintys žmonės girdi papildomą garsą arba savo balso atkartojimą. Keista, nes yra du mikrofonai telefone ir tokių dalykų neturėtų vykti. Be to, kai kalbėjau su broliu, kuris neseniai nusipirko naują kompiuterį, tai buvo viskas gerai. Tad nesu tikras, kur bėda, ar skype programėlė dar nepakankamai ištobulinta, ar telefone, ar senose web kamerose. Kaip bebūtų, jei naudojamas įprastas mikrofonas ir šnekama per skype tarsi telefonu, tuomet garsai puikūs, jokių pašalinių traškesių ar aidų.
Nokia žemėlapiai nerado vieno Londono namo, kuris baigtas statyti šių metų pradžioje. Gerai, kad buvau įsidiegęs gMaps programėlę, kuri naudoja google žemėlapius. Pastaroji padėjo man nunaviguoti iki reikiamo namo, kai Nokia tegalėjo atvesti iki reikiamos gatvės. Šiaip, Nokia žemėlapiai man daug labiau patinka nei gMaps, kuris turi labai keistą interfeisą. Niekaip neradau pėsčiojo režimo, tik mašina. Be to, ilgai mąsto, kol supranta į kurią pusę žiūriu, turbūt nenaudoja telefone esančio kompaso. Taigi, visad naudojuosi Nokia žemėlapiais, kurie yra atsiųsti į telefoną ir interneto nebuvimo atveju vis tiek veiktų.
Kitas Nokia žemėlapių trūkumas, kad jame nėra mažų kaimų, esančių Lietuvoje, kaip pvz., mano gimtajame rajone esantys Maksimonys, Seniškis ir pan. Tuo tarpu gMaps tokias vietoves randa. Prieš perkant telefoną skaičiau Nokia žemėlapių palyginimą prieš Google. Tai praktiškai lygiosios, vienur pirmauna vienas, kitur kitas.
Kitas įdomus dalykas su žemėlapiais, kad net Londone jie pakankamai retai atnaujinami. Buvo pora kartų, kai žinomo ženklo valgymo įstaigos ieškai, o nuėjus nerandi. Nors tiek gMaps, tiek Nokia rodo, kad tu stovi prie pat, bet ten nieko nėra.
DropBox aplikacijos limituotos tuo, kad arba yra mokamos, arba negali automatiškai siųsti nuotraukų į internetą. Bet pasiekti failus, ar po vieną ten juos kelti (atsidarius nuotrauką, paspaudus bendrinti ir pasirinkus BoxFiles ) pavyksta puikiai. Taigi, kol kas daugiausia naudojausi SkyDrive. Tačiau su juo bėda, kad jis siunčia nuotraukas aukščiausia kokybe tik tada, kai yra WiFi internetas. O tai labai nervina, nes šiuo metu tokio neturiu. T.y., negaliu priversti per 3G nusiųsti. Tuo tarpu BoxFiles puikiai tą padaro ir mobilaus ryšio tam daugiau nei pakanka. Noriu paminėti, kad tinkama DropBox aplikacija vienintelė, kurios pasigedau.
Kartais kyla problemų norint pažiūrėti video. T.y., atsidaro puslapis, ten yra video, trumpam pasirodo mygtukas play ir dingsta. Tada padarai refresh puslapiui ir šįkart tas mygtukas nedingsta. Dar nemėginau atsisiųsti kitos youtube programėlės.
Nėra lietuviško teksto nuspėjimo funkcijos. Senesni Nokia telefonai tokią turėjo, tikėkimės su eiliniu atnaujinimu, jis kažkada parodys ir Windows Phone 8 telefonuose.
Nuo kažkurio šių metų mėnesio, naujiems naudotojams nepavyks paprastai sinchronizuoti google užduočių (Tasks) su telefonu. Problema ta, kad Google kažką pakeitė ir senuoju metodu leidžia naudotis tik anksčiau prisijungusiems naudotojams. Naujasis metodas neleidžia pasiimti užduočių.
Kaina. Toks telefonas už 670Lt Lietuvoje, tikrai pigu mano manymu. Žinoma, būtų angliškos kainos, tai Nokia Lumia 520 už 430Lt būtų dar geresnis pasirinkimas.| Procesorius CPU | Dual-core 1 GHz Krait |
| Vaizdo plokštė GPU | Adreno 305 |
| Lustas chipset | Qualcomm Snapdragon S4 |
| Kamera priekyje | VGA |
| Kamera | 5 MP, 2592х1936 pikselių, auto fokusavimas, blykstė |
| Ekranas | 480 x 800 pixels, 9.652 cm, 3.8 colių (~246 ppi pixel density) |
| Davikliai | akcelerometras, artimumo, kompasas |
| Ryšiai | NFC, Blue, GPS, Bluetooth v3.0, WiFi, microUSB, microSD |
| Baterija | 1300 mAh |
| Vidinė atmintis | 8GB, naudoti galima apie 4GB |
Išsami Nokia Lumia 620 telefono specifikacija.
Žymos: kaip nebūti vidutinybe, Motyvacija, motyvacinis straipsnis
1. Likti su senomis idėjomus: neskaityti knygų, nemėginti naujų dalykų, neįsiklausyti į kitų nuomonę, viską daryti įprasta tvarka/būdu.
2. Neturėti tikslų arba turėti per daug.
3. Praleisti daug laiko socialiniuose tinkluose (facebook, twitter, IM ir t.t.).
4. Neskirti laiko pabūti vienam su savimi ir mąstyti.
5. Gyventi nuo algos iki algos – išleisti viską, ką gaunate.
6. Nesugebėti pasakyti „ne“, kai to iš tiesų nenorite, ar, kai galėtumėte tą laiką panaudoti geriau.
7. Nedaryti to, kas jums patinka labiausiai.
8. Atidėlioti
9. Nesportuoti ir žalingais įpročiais alinti organizmą
10. Bijoti
Kaip išvengti klaidų:
1. Skaityti knygas, išbandyti naujus dalykus, perprasti naujas idėjas.
2. Turėti keletą tikslų ir aktyviai jų siekti.
3. Daugiau laiko praleisti bendraujant gyvai nei socialiniuose tinkluose.
4. Kartą per savaitę užsidaryti kambaryje ir mąstyti.
5. Planuoti finansus. Turėti atsidėjus 6 mėn. išlaidų sumą.
6. Pasakyti „taip“ tik tada, jei tai nesikerta su siekiamais tikslais ir norais.
7. Pradėti nuo mėgstamiausios veiklos ryte.
8. Atidėliojimą išnaudoti produktyviai – atidėlioti nesvarbius dalykus, kad būtų vietos tikslų įgyvendinimui.
9. Aktyviai mankštintis bent kelis kartus per savaitę. Atsisakyti visų žalingų įpročių.
10. Baimę laikyti rodykle, kuri rodo, kuria kryptimi pasukti.
Žymos: Anykščiai, kartingai, kelionė automobiliu, kelionės, lankytinos vietos Anykščiuose, Rubikų apžvalgos bokštas, Variaus atodanga, vasaros rogučių trasa, vasaros rogutės, Vedygos atodanga
Birželio 15tą leidomės į vienadienę kelionę į Anykščius. Papasakosiu trumpai apie tai.
Kai nusprendėme, kad norime aplankyti Anykščius, vietas rinkomės iš čia.
Pradėjome nuo vasaros rogučių. Rekomenduoju iškart imti 10 kartų (35 lt asmeniui). Sutaupysite keletą litų, be to: vieno karto nepakaks, per penkis dar ne viską pajusite, o dešimties jau pakanka.
Keliaudami link pačių rogučių, po bilietų nusipirkimo, nugirdome keletą vyrukų skundžiantis, kad 
neįdomu ir nebaisu. Tai nuteikė pesimistiškai. Tačiau viskas buvo puiku. Rogutėse galima reguliuoti greitį. Visu greičiu nusileisti pavyko kokį 6tą kartą.
Tikrai rekomenduoju išbandyti šią pramogą. Trasa trumpa, bet paliks malonių įspūdžių.
Koks lietuvis, kuris nematė Puntuko akmens? Mūsų grupėje buvo tokių žmonių, tad tai buvo sekantis kelionės taškas. Įdomu,
Lankytinose vietų sąraše nurodytos dvi atodangos. Nusprendę buvome apžiūrėti būtent Variaus. Privažiavom arti, pagal ten esantį žemėlapį ant stendo, turėjo reikėti nuvažiuoti tik kokį 1 kilometrą. Deja, rasti nepavyko net pakartotinai grįžus prie žemėlapio ir važiuojant iš naujo. Jokio žemėlapyje pažymėto karjero neradom – galėjo daugiau nurodomųjų ženklų palikti. Sekanti stotelė turėjo būti kartingai, pasitikrinome darbo laiką ir nuskubėjome ten (svetainėje neteisingas kartingų darbo laikas, dirba jie iki 19h, o ne 16h).
Dar nebuvau važiavęs jais. Tad buvo tikrai smagu. 10 ratų kainavo 20 litų. Moka jie parduoti – po važiavimo pradžiugino fraze: „Kaip pirmą kartą, gerai pravažiavai“.
Rubikių apžvalgos bokštasNuo Anykščių nutolęs kokius 15 kilometrų. Atsiveria puikus vaizdas. Matyti labai toli. Ežere plaukiojo burlaivis.
Bevažiuodami į Vilnių, visai netyčia pamatėme nuorodą į Vedygos atodangą. Pasukome į žvyrkelį, radome be jokių problemų. Priėjimas puikus, viskas sutvarkyta. Pati atodanga graži, padarytas plūduriuojantis tiltelis atodangai apžiūrėti. Po Variaus, buvo labai keista, kad ši puikiai pažymėta, lengvai aptinkama. Pirmosios net stengdamiesi neradom.
