Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Prieš savaitę „praėjau“ online kursą „How to Learn Math“. 

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti labiausiai įstrigusiomis mintimis. Pats kursas trumpas ir paprastas, siūlau patiems išbandyti – įkvėps imtis naujų dalykų ir įkvėps pasitikėjimo savo gebėjimais.

Kartojimas prieš gilų suvokimą (angl. repetition versus big idea)

Turime apskritimo perimetro formulę: C = d * pi. C perimetras, d skersmuo, pi yra pi.

Šią formulę galima išmokti arba suvokti vizualiai, kad apskritimo skersmuo yra visad 3 kartus ir truputį mažesnis nei jo ilgis. Štai kaip vizualiai tai atrodo:

Manau, kad po tokio vizualaus suvokimo, tos formulės atsiminti niekad nereikės, nes intuityviai žinosite diametro ir perimetro santykį.

Daug būdų tam pačiam dalykui sužinoti

Kiek skirtingų būdų galima sugalvoti, norint gauti rezultatą 5 x 18?

1. 5 * 10 + 8 * 5 = 50 + 40 = 90
2. (2 * 5) * (18 / 2) = 10 * 9 = 90
3. 20 * 5 – 5 * 2 = 100 – 10 = 90
4. 18 * 2 + 2  * 36 + 18 = 36 + 36 + 18 = 72 + 18 = 90

Priklausomai nuo konkrečių skaičių vienas šių būdų gali būti daug parankesnis nei kitas. Pats visad rinkdavausi 1 variantą. Dabar kartais rinkčiausi antrą ir trečią.

Naujų dalykų mokymasis ir klaidos

Kai darome tai, ką žinome ir mokame, tuomet iš esmės skiname darbo vaisius, bet smegenyse nevyksta jokie pokyčiai. Norint tobulėti, reikia sunkesnių problemų nei esame susidoroję praeityje. Klystant ir bandant naujus dalykus, pradeda atsirasti nauji ryšiai smegenyse. Tai papildomas motyvas, ne tiesiog kartoti tai, ką moki, bet nuolat siekti daugiau. Kaip dirbant su svarmenimis, norint toliau tobulėti, reikia nuolat didinti svorį.

Taksistų atmintis

Taksistams norint tinkamai naviguoti mieste, reikia žinoti labai daug informacijos. Čia dar turbūt prieš GPS laikus 😉 Taigi, buvo padarytas tyrimas apie jų smegenų pokyčius. Sritis atsakinga už orientaciją ir vietoves akivaizdžiai padidėdavo, kai asmuo įsisavindavo kelius. Nustojus dirbti taksistu, smegenys vėl po truputį grįždavo į pradinę būseną.

Tai reiškia, kad turime nuolat dirbti. Kaip įprasti raumenys atrofuojasi, lygiai taip pat smegenų pajėgumas mažėja. Manau, kad tai viena esminių priežasčių, kodėl > 30 metų žmonės pradeda sakyti, kad nieko neatsimena, nieko nebegali išmokti ir t.t. Tiesiog, nuo nieko neveikimo smegenys atbunka.

Bet gera žinia ta, kad visad galima jas ištreniruoti.

Skatinimas sakant, kad esi protingas arba, kad sunkiai padirbėjai

Vaikams buvo duodamos užduotys ir prašoma jas išspręsti. Tai atlikus, vienai grupei buvo sakoma, kad jie sunkiai stengėsi ir puikiai padirbėjo. Kitai, kad jie protingi.

Tada buvo klausiama, ar jie nori dabar lengvesnio, ar sunkesnio uždavinio. Tie, kuriuos pavadinimo protingais, rinkdavosi lengvesnį, o tie, kuriems buvo sakoma, kad sunkiai dirbo, rinkdavosi sunkesnį.

Kaip manote jūs pasielgtumėte šioje situacijoje? Man teko daug kartų girdėti „protingas“. Pamąstęs apie savo gyvenimą, tikrai radau daug kartų, kai rinkausi „lengvesnį“, nes nenorėjau suklysti. Mėginant spręsti sunkesnę problemą, didesnė tikimybė pasirodyti kvailiu ar tiesiog suklysti.

Prie to dar pridėkime faktą, kad vertiname dalykus pagal tai, kaip sunku juos gauti ar padaryti. Todėl sunkesnių problemų įveikimas suteikia didesnį pasitenkinimą.

Lėtas nereiškia blogas

Laurent Schwartz buvo matematikas, kuris įnešė naujovių į savo lauką. Įdomus faktas, kad jis save aprašo taip: „Aš visada buvau neužtikrintas savo intelektualiniais gebėjimais; Galvojau, kad esu neprotingas. Tai tiesa, kad buvau, ir tebesu, ganėtinai lėtas. Man reikia laiko apsvarstyti dalykams, nes turiu juos suprasti iki pat galo. Jei atsakydavau pirmas į mokytojo klausimą, tai todėl, kad tai būdavo klausimas į kurį jau žinojau atsakymą iš anksčiau. Bet, jei būdavo užduodamas naujas klausimas, paprastai, mokiniai, kurie nebuvo tokie geri kaip aš, atsakydavo pirmiau nei aš. Artėjant link 11-tos klasės, slapčia apie save galvojau, kaip apie kvailį.“

Nieko sau istorija. Tai man primena viena dėstytoją iš mano universiteto. Prieš atsakydamas visad pagalvoja bent kelias sekundes. Bet, kai jau atsako, tai tiksliai ir iškart prie esmės. Kartais geriau patylėti, kol gerai visko neapmąstėme. Taip pat, lėtas visai nereiškia, kad kvailas.

Kas iš tiesų yra mokykla?

Paimta iš lietuviško blogo įrašo „We“ are not the state, tačiau klipas angliškas.

Apribotos rizikos fondų taisyklės kasdienybei

Pirmiausia turbūt reikia pasakyti, kas tai per daiktas. Iš tiesų, žodžiai „apribota rizika“ visiškai beprasmiai, nes viskas vyksta priešingai. Naudojama daugybė paskolų, prisiimama didžiulė rizika. Žinoma, dėl to pelnas arba nuostolis būna daug kartų didesni nei įprastų fondų. Štai nuoroda į 6 patarimus: „Pamokymai hedge fund valdytojams, bet tinka ir paprastiems piliečiams.“

Vėl apie alkoholį

Manau, kad straipsnio pavadinimas viską pasako: „Kaip žmogus įpratinamas vartoti alkoholį“. Labiausiai krintanti į akis dalis – blaivininko vertimas gerti: „Vienas iš manipuliacinių būdų išprovokuoti blaivų žmogų – apšaukti jį pasipūtusiu, pasikėlusiu ir t.t. Arba paklausti žmogaus ko šis negeria – ar kompanija per prasta? Dažnas pasiduos įtakai ir ims įrodinėti alkoholio „pagalba“, kad kompanija nėra prasta, o jis pats nėra pasipūtėlis.“ Ar nors vienas iš tų teiginių turi prasmę? Žinoma, kad ne.

Gamtos diena per minutę

Paprastai keliaudami po mus supančią gamtą, įsivaizduojame ją kaip statišką. Pažiūrėjus video, tikrai pamatysite, kokia iš tiesų ji dinamiška: „Pagreitintai, arba diena per minutę 🙂“

Atsibuskite lietuviai

Manau, kad tai puikus video tiek technine dalimi, tiek turiniu. Pritariu ne visoms idėjoms, tačiau klipas labai taikliai atskleidžia didžiosios tautos dalies požiūrį ir poziciją.

Visi mes klystame ir taip mokomės. Tačiau protingas mokosi iš kitų klaidų, o kvailys iš savo. Tokia ta liaudies patarlė. Todėl šiame įraše norėčiau pasidalinti keliomis savo klaidomis.

1. Per daug dėmesio organizavimo įrankiams. Buvo toks metas, kai galvodavau maždaug taip: jei tik šita programa darytų viską, ką noriu, tuomet savo laiką galėčiau išnaudoti maksimaliai gerai. Tiesa, priešinga. Reikia noro, tikslo, kažkokio akstino, kurio vedami mes norėtume efektyviai išnaudoti savo laiką. Tokiu atveju užtenka paprasčiausio popieriaus ir rašiklio. Dabar naudoju A4 lapą, mažą kalendorių, rašiklį, dviejų spalvų žymeklius. Retkarčiais dar pasitelkiu į pagalbą google kalendorių, kuris atsiunčia priminimo žinutes.
2. Daugybė darbo arba darbas dėl darbo. Tai apima tiek svarbių darbų atidėliojimą, nes dabar pasidarė „būtina” sutvarkyti kambarį, tiek apskritai nereikšmingų darbų darymą. Prisiminkite Pareto taisyklę: 20% pastangų duoda 80% rezultato, likę 80% pastangų – tik 20% rezultato.
   Reikia eliminuoti darbus iš dienotvarkės, kurie neduoda naudos. Blogiausiu atveju, nustumti juos į darbų sąrašo pabaigą. Tai leistų juos atlikti tik tada, kai darbai duodantys 80% būtų padaryti.
   Pavyzdys iš mano dienotvarkės: sugalvoti temą ir parašyti pirmąsias 5 eilutes yra kur kas svarbiau nei pabaigti likusią straipsnio dalį. Temos pasirinkimas ir minčių sudėliojimas 80% darbo, nes po jo lieka tik spaudyti klaviatūros klavišus renkant mintyse plaukiantį tekstą.
3. Koncentracijos stoka. Šitą pamoką išmokau skaudžiuoju metodu. Apsibrėždavau, ką noriu padaryti ir maniakiškai dirbdavau link tikslų. Per vieną dieną vidutiniškai skirdavau 30 min atminčiai, 30 min studijoms, 30 min skaitymui, 30 min …, 30 min … . Po kokių trijų savaičių visada ateidavo toks laikotarpis, kai viskas pasidarydavo nebesvarbu, nieko neveikdavau ir neturėdavau jokio noro.
   Viskas būtų buvę gerokai kitaip, jei vieną mėnesį skirčiai atminčiai, kitą skaitymui, dar kitą studijoms. Šiuo metu vieną mėnesį paskiriu vienai pagrindiniai veiklai. Po tokio mėnesio rezultatai apčiuopiami ir motyvuojantys. Be to, smegenys užtrunka, kol persijungia iš vieno tipo užduočių darymo prie kito.
4. Per mažai poilsio. Poilsis yra darbas, kurį būtina atlikti. Jis mums leidžia pažvelgti į viską kitu kampu, todėl atrandame naujus problemų sprendimus. Be to, leidžia neišsekinti protinių resursų. Poilsį reikia planuoti lygiai taip pat, kaip ir darbų darymą.
   Šiuo metu perskaitęs Steve Pavlina straipsnį, bandau tokį metodą: vieną savaitę vakarais ir savaitgaliais ilsiuosi, o kitą dirbu. Metodą, taikau tik trečią savaitę, tad dar nežinau galutinio rezultatu. Bet šiuo metu esu patenkintas – darbai atliekami energingiau, o poilsis visavertiškesnis, nes protas visiškai atsipalaiduoja ištisai savaitei. Tuo tarpu darbas – produktyvesnis, nes žinai, kad turi viską padaryti per fiksuotą laiką bei, kad netrukus ateis poilsis.
5. Mokymasis dėl mokymosi. Kaip jau rašiau twitter’yje: „Žinoti ir nedaryti iš tiesų reiškia nežinoti.” Geriau siekti žinių, kurias gali pritaikyti ir pilnai įsisavinti arba tiesiog naudoti jau esamas. Manau, kad daugybę žmonių yra perskaitę tiek straipsnių ir knygų, kad jei pasinaudotų bent 10% ten rastų žinių, galėtų tapti vienais sėkmingiausių žmonių pasaulyje.
6. Leidimas kvailiems įsitikinimams pavergti protą. Pradėti šį puslapį buvo nedrąsu. Čia yra mano vardas ir pavardė. Trumpai tariant, visi mano pažįstami anksčiau ar vėliau pabuvos šiame puslapyje. Buvo visokių minčių, kad gal iš pradžių rašyti anonimiškai arba net visai atsisakyti šio sumanymo. Šaunu, kad kartu buvau įsitikinęs ir kitkuo: baimė įveikiama su ja susidūrus, o gailimės to, ko nepadarėm, o ne tų situacijų, kai tiesiog suklydom.
   Pastaruoju metu vis daugiau pažįstamų prisipažįsta skaitę mano puslapį. Kol kas sulaukiau tik teigiamų atsiliepimų. Be to, pradėjau gauti laiškų su klausimais apie asmeninį tobulėjimą, kas puikiai parodo, kad žmonės mano puslapį ir žinias laiko naudingais ir vertina.
   Todėl visada sakau, geriau pabandyti ir galbūt suklysti, nei po to gailėtis, kad kažko nepadarėm.
7. To paties darymas, tikintis kitokių rezultatų. Nuolat girdime, kad reikia bandyti dar ir dar kartą, kad galų gale pavyks. Na, tai tikra tiesa, tačiau kiekvienas naujas bandymas turi kažkuo skirtis nuo ankstesnių, nes „tik kvailys, identiškai kartodamas tą patį veiksmą, gali tikėtis vis kitokio rezultato.”

Efektyvus mokymasis

Daugybė šaunių patarimų kaip efektyviai mokytis Ivetos blogo įraše: “MOKYTIS, MOKYTIS IR DAR KARTĄ MOKYTIS!” – O KAIP?! Straipsnyje gausu tiek konkrečių technikų naudojimo pavyzdžių, tiek saviįtaiginių pamokų.

Video apie atidėliojimą

Pabaigai „paprotinantis” video apie atidėliojimą:

Tikiuosi savęs ten neatpažinot? Na, jei ir taip, nieko baisaus. Juk visada galima keistis – tobulėti! 🙂

Mes tai darome nuolat. Nebūtina nuolat lankyti įvairius tobulinimosi kursus, paskaitas ar kitokiu būdu lavintis. Gyvenimas yra mūsų mokytojas ir tobulintojas.

Kaip pastebėti, ar tobulėjame
Yra vienas labai paprastas būdas – atlikti bet kokį veiksmą, darbą ar užduotį, kurio jau ilgą laiką nedarėme. Pirmą kartą šį dalyką labai aiškiai pajutau po metų pertraukos prisėdęs prie vieno kompiuterinio žaidimo. Verta paminėti, kad ant sienos kabo diplomas už antrąją vietą Lietuvoje bei, kad žaidimas yra strateginis.
Štai ką pastebėjau: nepaisant to, kad turėto didelio greičio vystantis ir maigant klavišus nebeliko bei primiršau kai kurias taktikas bei technologijų duodamas naudas, tačiau, žaidimo metu ir prieš jį, masčiau visiškai kitaip. Dar prieš pradedant žaidimą, greitai apmąstydavau galimą eigą ir pasiūlydavau komandos draugams žaidimo būdus. Nuolat galvodavau, ką darys priešininkas ir ruošdavausi atitinkamai gynybai ir puolimui. Toks paprastas dalykas – viso labo kompiuterinis žaidimas, tačiau kaip radikaliai pasikeitė jo eiga ir požiūris į jį. Staiga tapo aišku, kodėl anksčiau, kad ir kiek treniruodavausi, vis tiek nesugebėdavau peržengti tam tikros profesionalumo ribos.

Taip pat dažnai nustembu pastebėjęs tam tikrus mąstymo ir elgesio pokyčius. Sprendimų ieškau pasverdamas už ir prieš, mažiau naudodamas jausmais. Jei nėra skirtumo ką pasirinkti, galiu tiesiog mesti monetą. Tačiau prieš keletą metų dažnai būdavo sunku apsispręsti: kitų norus laikydavau savaisiais (pvz., kad būtina studijuoti magistrantūrą), priimdavau argumentus nepatikrindavęs jų teisingumo ir pan. Dabar jei nežinau, klausiu, jei žinau, klausiu, kad įsitikinčiau, kad suprantu teisingai.

Kaip mes tobulėjame
Iš aukščiau pateiktų pavyzdžių galima pastebėti, kad tobulėjimas bet kurioje srityje veda prie geresnių rezultatų bet kurioje kitoje. Tą puikiai iliustruoja ištrauka iš įsiminimo eksperto Tony Buzan knygos: „buvo nustatyta, kad muzikos mokymasis padeda studijuoti matematiką, o matematikos – padeda mokytis muzikos, ritmo lavinimas palengvina kalbų mokymąsi, o kalbų mokymasis padeda lavinti ritmo pojūtį, erdvės suvokimas padeda mokytis matematikos, o matematikos mokymasis – suvokti erdvę ir t. t.”
Taigi, kuo daugiau skirtingų dalykų atliekame, tuo mums geriau sekasi visa tai daryti, nes į veiklą įsitraukia abu smegenų pusrutuliai.

Išvados
Visi šie pastebėjimai veda prie vienos išvados. Kuo daugiau skirtingų situacijų išgyvename, tuo išmintingesni tampame. Be to, dažniausiai to nė nepastebime.
Kiekvienas gyvenimo uždavinys padaro mus išmintingesnius ir labiau pasiruošusius ateityje laukiančioms permainoms.