Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Pirmoji dalis yra čia – Kaip efektyviau išnaudoti smegenis (Kaip efektyviau mokytis ir dirbti) I. Joje aptariami šie aspektai: miegas, sportas ir mankšta bei vanduo.

Motyvacija

Motyvuotas veikti žmogus, atlieka daugiau darbo. Svarbiausia, kad daug greičiau susidoroja su įvairiomis problemomis, o jų sprendimai daug įvairesni ir efektyvesni. Problemos jo nebesustabdo, o verčia labiau stengtis.

Na, patys žinot, jei nesinori ką nors veikti, tuomet viskas vyksta lėtai… labai lėtai… Įjunkama į kavos pertraukėles, pašto tikrinimus ir pan.

Motyvacija egzistuoja dviejų skirtingų tipų: vidinė ir emocinė. Emocinė greičiau praeina, tačiau ją galima lengvai nuolat papildyti. Pavyzdžiui, skaitoma knyga, kuri priverčia patikėti, kad galite gyventi taip, kaip norite. Tuo tarpu vidinė paprastai esti mažiau intensyvi, tačiau ilgalaikė. Ji sklinda iš žmogaus vidaus, nes tai vidinis noras, valia ir ryžtas įgyvendinti savo norus.

Kaip motyvuoti (-s)

• Atlygis. Turbūt todėl dauguma žmonių ir dirba… Bet galima paskirti sau atlygį ir už paprastus dalykus. Pvz, atlygis už garažo sutvarkymą gali būti savaitgalis praleistas žvejojant mėgstamoj vietoj ar tiesiog šokolado plytelė (na, čia jei garažas tvarkingas 😉 ).
• Tikras noras. Gyvenime prastai veikia motyvavimas „nes reikia“. Jei tikrai norim, tuomet rasim būdų tai padaryti ir būsim motyvuoti. Todėl siūlau daryti dalykus, kurie patinka, kurių savaime norisi.
• Jėgas išbandantis metodas. Tarkime tikslas pats savaime gali jūsų neužvesti, nors ir kažkiek malonus, tačiau labiau primenantis užduotį iš sąrašo „nes reikia“. Tuomet galima pasirinkti tokį būdą jai įgyvendinti, kuris būtų iššūkis jūsų sugebėjimams. Pvz., Steve Pavlina studijas pabaigė per 1,5 metų, vietoj 4. Toks dalykas tikrai įkvepia, nes jauti, jog tai ypatinga, sunku, daug išmoko, trumpai tariant, leidžia išbandyti save.
• Motyvacinė medžiaga. Tai knygos, citatos, žurnalai, muzika, audio įrašai, bendravimas su įkvepiančiomis asmenybėmis ir kita. Internete yra gausybė šiai temai skirtų puslapių, pasirinkimų begalė, pvz., galima užsiprenumeruot kasdien gauti į paštą citatų tam tikra tema.
• Galimybė stebėti progresą. Tai visų pirma priverčia siekti tikslų, kurių galutinis tikslas yra konkretus ir apibrėžtas. Be to, turi laiko limitą. Juk malonu pasikabinti ant sienos lapelį, kuriame surašytas kiekvienas žingsnis link užduoties baigimo, ir kaskart užbraukti po vieną – mmm… koks malonumas! 😉 Be to, matant, kad puikiai sekasi, įkvėpimas didėja ne tik konkrečiam tikslui, bet visiems.
• Poilsis. Poilsis tam tikra prasme yra atlygis, tačiau emociškai išsekęs ar tiesiog pavargęs žmogus tikrai negali išlikti motyvuotas ilgą laiką. Rekomenduoju vieną dieną per savaitę nedirbti jokių darbų. Pvz., nuo praeitos savaitės atsisakiau kompiuterio sekmadieniais.
• Turėti tikslą. Vos nepamiršau svarbiausio, svarbu turėti kryptį, o ne blaškytis iš vieno taško į kitą, o po to atgal. Kai turime kryptį, tuomet ir judame kryptingai link pasirinkto rezultato.

Atminties lavinimas

Egzistuoja iš prigimties gabių žmonių, kurie daugiau ar mažiau atminties principų taiko savaime. Tačiau daugumos paprašius įsiminti telefono numerį – viso labo 8 skaitmenys – tai sukeltų problemų. Na, gerai, galima įsiminti vieną numerį, bet ar po savaitės jį prisiminsi? Mėnesio? O ar gali vienu metu atmintyje išlaikyti 10 tokių numerių? O 100? Pavyzdžiui, šiuo metu galvoje turiu ~10 telefono numerių, moku mintinai visus 36 banko kortelės slaptažodžius ir pan. Juk kaskart neeiškosiu banko kortelės ar kodų generatoriaus per daug terlionės. Na, gana girtis 🙂

O kaip dėl datų? Ar sunku prisiminti, kada buvo karūnuotas Mindaugas ar Kolumbas atrado Ameriką? Lengva tą daryti, kai žinai kaip: pirma data slypi čia „Nauja Valstybė Mūsų“, o antroji „Kas Pasiekė INdiją“ (juk Kolumbas plaukė į Indiją).

Kaip visose gyvenimo srityse, taip darbuose su atmintimi. Nereikia naudoti primityvių metodų, nes tai primena galvos daužymą į sieną. Na ir kas, kad po kažkiek laiko ji subyra. Bet juk galima atsigabenti buldozerį ir viską padaryti greitai, maloniai ir lengvai…

Prisipažinsiu, kad iki atminties eksperto man toli. Tiesiog perskaičiau keliasdešimt straipsnių ta tema ir porą Tony Buzan knygų: „Lavinkite atmintį“ ir „Mokykitės mąstyti“.

Kertinis atminties tobulinimo akmuo

Smegenys geriau įsimena, kai naudojami du smegenų pusrutuliai. Todėl joms labiausiai patinka įvairūs vaizdiniai, kuo neįprastesni, juokingesni ir t.t tuo geriau. Pabandykite įsiminti kažkokį vieną skaitmenį, pvz., 8. Dabar gražią, mielą, bambuką valgančią pandą. Esu įsitikinęs, kad antrasis vaizdinys išliks ilgiau ir bus malonesnis prisiminti.

Pagrindinė atminties sistema

Vadinamoji pagrindinė sistema veikia taip, kad kiekviena priebalsė reiškia tam tikrą skaičių. Tuo tarpu balsės yra bereikšmės. Štai pavyzdys iš Tony Buzan knygos „Lavinkite atmintį“:

0 = c, č, d
1 = l
2 = n, z
3 = m, t
4 = k, h, ch
5 = s, v
6 = š, ž
7 = r, J, F
8 = g
9 = b, p

Tikrai nereikia šių kombinacijų įsiminti naudojantis galvos daužymu į sieną. Tačiau, jei norite sužinoti, kaip tai padaryti, teks pasiskolinti šią knygą.

Pirmas pavyzdys
Dabar grįžkime prie datos pavyzdžio: „Nauja Valstybė Mūsų“. Manau, kad pagal pasvirusias raides yra aišku, kad tai yra 253. Paprastai tūkstantmetis yra žinomas, todėl jis nėra užkoduotas. Galutinis atsakymas 1253. Pamėginkite iššifruoti: „Kas Pasiekė INdiją“. Koks atsakymas?

Antras pavyzdys
Tarkime, kad mano telefono numeris yra +37012345678. Tarkim, kad moku pagrindinės sistemos skaičius nuo 0 iki 100 imtinai. Užtruktų paaiškinti, ką jie reiškia ir iš kur atėjo, bet yra sudaromi pagrindinės sistemos pagalba ir nekintantys.

Skaidau numerį į keturis dviženklius skaičius 12, 34, 56 ir 78. Ką jie reiškia: 12 – LiaNa, 34 – MeKa, 56 – VėŽė, 78 – FiGa. Kaip matome šie žodžiai sudaryti pagal aukščiau pateiktą skaičių ir priebalsių koduotę.

Dabar įsivaizduokite didžiulę lianą, kuri šviesiai šviesia žalia ir nuolat auga. Apjuosdama vis daugiau ir daugiau Mekoje esančios šventyklos sienų. Šventykla be stogo, o viduje tūkstančiai besimeldžiančių, kurie tai klūpi ant kelių, tai atsistoja. Tuomet išgirstate kaip pradeda trupėti sienos, staiga per visą šventyklą atsiranda raudonos vėžės. Tose vietose kur jos eina, sienose žioja skylės, o žmonių nugaros išteptos dažais, kurių kvapą užuodžiate. Bestebint šį keistą reiškinį pradeda drebėti žemė, jaučiate, kaip juda jūsų kojos bei tai prarandate, tai vėl atgaunate pusiausvyrą. Tuomet  iš po žemių išlenda didžiulė figa. Keletas besimeldžiančiųjų kartu su ją iškilo virš žemės ir dabar negali nusileisti žemyn. Jūs ją prapjaunate, atsikandate ir jaučiasi jos puikų skonį.

Dabar pamėginkite atkartoti vaizdą mintyse? Liana, Meka, vėže, figa. Lengva, ar ne?

Ko dar nepaminėjau apie atminties lavinimą

• Egzistuoja keletas sistemų: ritmo, abėcėlės, vaizdinė, pagrindinė, romėniškojo kambario ir kitos.
• Egzistuoja tam tikri atminties principai, kurie padeda geriau įsiminti.
• Egzistuoja atminties žemėlapiai, tai būdas ištisoms knygoms ir paskaitoms atsiminti. Deja, man jo nepavyksta tinkamai išnaudoti, kad ir kaip kiti jį liaupsintų 🙁
• Anot Tony Buzan, senėjant atmintis neblogėja. Esmė ta, kad jei žmogus po mokyklos nieko nemėgina įsiminti, tai kaip jis gali kažką įsiminti? Pamėginkite 5 metus nevaikščioti, tik gulėti lovoje – manote, kad pavyks iškart atsistoti? Iki pirmųjų žingsnių prireiks kelių mėnesių treniruočių, kol sutvirtės ne tik raumenys, bet ir kaulai.
• Kuo daugiau visko atsimenate, tuo lengviau prisiminti naujus dalykus. Taip yra, nes lengviau sudaryti įvairias asociacijas su anksčiau sužinotomis žiniomis ir informacija. Asociacijos atlieka svarbų vaidmenį įsiminimo procese.
• Ir dar daug daug visko. Norint viską sutalpinti tektų parašyti knygą, tačiau šaunu, kad ją jau parašė Tony Buzan.

Atminties lavinimo nauda

• Geresnė atmintis. Vieną mėnesį labai intensyviai lavinau atmintį ir pastebėjau, kad prisimenu labai lengvai, greitai, o svarbiausia net tuos dalykus, kuriuos buvau pamiršęs. Pvz., epizodai iš vaikystės. Smegenys treniruojamos lygiai taip pat, kaip ir kūno raumenys – reikia mankštinti ir duoti apkrovas.
• Išradingesnė vaizduotė. Kai galvoje pradedi kurti vaizdinius, atsisakai to limituoto noro viską daryti plikais žodžiais, sąrašais ir pan., tuomet sugalvoti sprendimai būna originalesni.
• Patogumas. Pvz., nereikia ieškotų bankų kortelės su kodais ar telefono numerio.
• Įsimenama ilgesniam laikui. Taikant visus atminties principus, jie teoriškai išlieka visam laikui, nes patenka į ilgalaikę atmintį.
• Lengviau prisimenama, tai kas pamiršta. Pvz., netaikant principų ir užmiršus telefono numerį, 90% atvejų tenka jį visą nuo nulio mokytis. Tuo tarpu naudojantis vaizdiniais, jūs pamiršite tik vieną vaizdinio dalį. Tačiau vos ją sužinoję, iškart prisiminsite visą telefono numerį.
• Aštresni pojūčiai. Turiu omeny klausą, regą, uoslę, skonį, lytėjimą, kinesteziją (kūno būsenos pojūtis supančioje erdvėje), ritmą.

Manau, kad kiekvienas yra pastebėjęs, kad tam tikrais momentais viskas darosi ir mąstosi daug greičiau ir lengviau. Čia pateikiu pagrindinius būdus efektyvesniam smegenų panaudojimui. Kadangi straipsnis didelis, tad padalinau jį į dvi dalis. Antroji dalis pasirodys kitą savaitę.

Vanduo

Pirmiausia verta žinoti, kad ~80% smegenų yra vanduo. Kita vertus net 70% viso žmogaus kūno yra vanduo. Taigi, vanduo svarbus visoms organizmo funkcijoms.

Smegenų procesai vyksta dėka vandens. Taip pat su vandens pagalba yra pašalinami įvairūs toksinai, kurie kenkia smegenims. Todėl tai vienas jautriausių organų vandens trūkumui.

Vandens trūkumo poveikis smegenims

Buvo atlikti tyrimai, kaip vandens trūkumas veikia žmogaus mąstymą. Nustatyta, kad suprastėja orientacija, atminties gebėjimai, suvokimo lygmuo ir dėmesio koncentracija. Įdomiausia, kad tiriamieji asmenys patys to nepastebėjo ir manė, kad jie protauja lygiai, kaip ir tada, kai nejaučia troškulio.

Kiek reikia vandens

Teigiama, kad vidutiniškai žmogui reikia 2,5 litrų vandens per dieną. Apie 1 litrą žmogus „sugeria” valgydamas. Tad papildomai išgerti tereikia 1,5 litro. Be to, vandenį reikia gerti nedideliais kiekiais – po pusę ar pilną stiklinę. Tokiu būdu vanduo greičiau įsisavinamas.

Fizinis krūvis stipriai padidina reikalingo vandens kiekį. Sportuojant geriausia gerti vandenį dar prieš tai, kai pajuntamas troškulys, nes tai signalas, jog organizmas pritrūko vandens. Geriau iš anksto prisotinti organizmą skysčiu.

Yra du būdai tiksliam vandens kiekiui apskaičiuoti:

Vienai kilo kalorijai – 1 ml skysčio per dieną. Tai yra, jeigu per dieną kūnas sunaudoja apie 2500 kcal , reikia suvartoti apie 2500 ml skysčių;

35 ml skysčių vienam kūno svorio kilogramui: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml;

Vanduo ir maistas

Svarbu žinoti, kad geriausia gerti vandenį ne vėliau kaip 30-45 min. prieš valgį ir ne anksčiau kaip 1-2h po jo. Vanduo trukdo kito maisto virškinimui. Tai pagrįsti galima labai paprastu, logišku argumentu. Skrandyje rūgštis ir fermentai sudaro tam tikrą kiekį viso skrandžio turinio, kuo jų koncentracija didesnė, tuo greičiau vyksta virškinimas. Tuo tarpu į virškinimo sistemą pripylus daug vandens virškinimo fermentų koncentracija mažėja, tokiu būdu žymiai sulėtėja virškinimas.

Miegas

Miego metu smegenys apdoroja dienos metu gautą informaciją – kaip sako Tony Buzan – sudėlioja į lentynėles.

Be to remiantis regeneracijos teorija, miego metu ilsisi visi organai. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei prieš tai.

Miego trūkumo poveikis organizmui

Pirmiausia miego trūkumas paveikia protavimo procesus. Tačiau iš tiesų neigiamai įtakoja visą organizmą, net kraujo sudėtį:

• Suprastėja atmintis – anksčiau įgauta informacija dar neapdorota iki galo, o naujajai nėra vietos;
• Sunku susikaupti ir sutelkti dėmesį;
• Sudėtinga planuoti;
• Sulėtėja reakcija;
• Sumažėja nuovokumas;
• Greičiau fiziškai pavargstama;
• Sumažėja cukraus gamyba ir jo kiekis kraujyje;
• Ir t.t.

Ilgalaikis miego stygius sukelia dar rimtesnes pasekmes. Pavyzdžiui, žmogaus pastoviai miegančio mažiau nei 7 valandas per parą organizmas funkcionuoja taip, tarsi jis būtų nemiegojęs nuo paros iki trijų. Įdomu, kad žmogus geba apsiprasti su tokia savijauta ir laikyti ją visiškai normalia.

Kiek reikia miego

Dažniausiai teigiama, kad žmogui vidutiniškai reikia 8 valandų miego per parą. Bet šis kiekis kiekvienam žmogui yra šiek tiek skirtingas. Be to, didelis fizinis krūvis ar žymus papildomo intelektinio darbo kiekis didina reikalingo miego kiekį.

Jei norite apskaičiuoti, kiek jums vidutiniškai reikia miego, galite apsilankyti čia – kiek tau reikia miego. Siūlyčiau metodą, kai visada keliatės vienodu metu. Taip keliantis porą savaičių, organizmas pats pabunda kelios minutės prieš žadintuvą. Be to, vakare priklausomai nuo dienos darbų nuovargis ir miego poreikis pasireiškia skirtingu metu, tad užduotis išsimiegoti pakankamai tampa paprasta. Pakanka eiti miegoti, kai užsimanote, o keltis tuo pat metu.

Sportas ir mankšta

Visi žinom, kad mankštintis yra naudinga. Bet ar dažnas gali pasakyti, kuo konkrečiai tai padeda? Tad jums tai priminsiu. Galbūt žinant šią informaciją, padidės motyvacija tai daryti.

8 priežastys kodėl verta mankštintis:

1. Papildomas žvalumas ir energingumas;
2. Mažiau streso;
3. Gražesnė fizinė išvaizda
4. Geresnė miego kokybė;
5. Geresnė sveikata: mažina tikimybę sirgti kraujagyslių ligomis, diabetu, artritu, osteoporoze, nutukimu ir kitomis;
6. Malonumas gaunamas sportuojant;
7. Ugdoma valia ir ištvermė;
8. Stiprina kaulus ir raumenis;

Visos šios priežastys veda prie to, kad gebėsime efektyviau mokytis ir dirbti, nes būsime energingesni ir sveikesni. Na, ar jau užsimanėt sportuoti? 😉

Kaip mankštintis

Didžiausią efektą turi reguliari mankšta: 4 – 6 kartai per savaitę po 30-60 minučių. Tokia mankšta per daug nenuvargins fiziškai, tačiau duos visus teigiamus rezultatus, surašytus viršuje.

Sekantis straipsnis šia tema yra čia.

Labai dažnai tenka išgirsti sakant: „jei tik turėčiau daugiau laiko, tai padaryčiau tą ir aną”. Tačiau iš tiesų, tai tik dar vienas atidėliotųjų pasiteisinimas. Tema sena kaip pasaulis, bet sukaupiau keletą gerų pavyzdžių, kurie tikiuosi bus geras spyris į pasturgalį, priversiantis pajudėti iš vietos. O vėliau su inercijos pagalba… galima ir kalnus nuversti… 🙂

Norint surasti viskam laiko, pirmiausia reikia suprasti, kiek daug jo iššvaistome. Todėl šio straipsnio tikslas parodyti, kiek daug jo turime, tačiau nenaudojame.

Buto darbai
Šiuo metu padedu sesei remontuoti butą, tad supratau, kad dirbti 11-14h per parą visiškai nesudėtinga. Anot psichoneuroimunologo Nick Hall (angl. psychoneuroimmunologist) žmogui svarbus ne streso (atliekamo darbo) kiekis, o jo pobūdis. Jei žmogus patiria 14h per parą identišką stresą, pvz., darbas kompiuteriu, tuomet jis tikrai gali persitempti. Kita vertus, jei dieną dirbama 8h kompiuteriu, vakare bėgiojama, po to tvarkomas garažas, vėliau skaitoma knyga, tada bendraujama, tuomet sveiko žmogaus išteklių viskam turi pakakti. Galiu tik pridurti, kad tai tiesa.

Tačiau svarbu nepamiršti daryti pertraukų, gerti daug skysčių, tinkamai maitintis ir vėdinti patalpas. Dirbu programuotoju, tad esu ne kartą pajutęs, kad neišvėdinus dieną patalpų, tikimybė, kad vakare įsiskaudės galvą labai didelė.

Studijos
Egzistuoja Parkinsono (prof. C. Northcote Parkinson) dėsnis, kuris teigia, jog užduotis užpildo visą jai skirtą laiką. Pvz., kai studijavau dieniniam ir dirbau 4 dienas per savaitę po 8 valandas, tai viską spėdavau. Na, kartais tekdavo ir iki 1-4h nakties pasėdėt, o 6:00 keltis. Bet paklausiu, kiek iš jūsų kartais šiaip sau eina taip vėlai miegot?..

Baigęs studijas pradėjau tik dirbti ir daryti savo asmeninius darbus, pvz., šis puslapis. Pradėjo atrodyti, kad to laiko nėra. Klausdavau savęs: kaip galėdavau viską suspėti, kai studijavau?! Viskas paprasta, kai yra laiko, tai skiri jo daug bereikšmiam poilsiui, pvz., naršyti internetą, susitvarkyti stalą, apsipirkti. Žodžiu, darai bet ką, kas padeda atidėlioti tikrąjį darbą.

Tuo tarpu, kai laiko nėra, tai viską padarai ir dar daugiau. Ką čia ir bepridursi? Gana tingėt, griebiat jautį už ragų ir darot darbus!

Vaikai
Tik nesakykite, kad dirbate ir todėl studijoms nebepakanka laiko. Žmonės dirba, studijuoja ir dar augina mažus vaikus, kurie nuolat serga. Beje, tie žmonės viską suspėja. Jie tikrai neišgalvoti ir ne iš pasakų. Jie tokie patys žmonės kaip ir jūs.

Išvados
Laiko stygius tėra jūsų galvoje. Patys jį susikūrėte, kad pateisintumėte savo tingumą. Jei tikrai norite kažką padaryti, tuomet tikrai galite surasti tam laiko. Jei nesugebate surasti, tuomet  jūs tiesiog teigiate, kad jums tas dalykas nesvarbus.

Šis straipsnis glaudžiai susijęs su ankstesniuoju – „kaip mes tobulėjame”. Šįkart ne apie konkrečių sugebėjimų ir charakterio savybių, bet pažiūrų ir pasaulio suvokimo tobulėjimą. Parašyti įkvėpė Stephen R. Covey knyga „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”.

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ką reiškia paradigma? Šį terminą į mokslinę veiklą pirmasis įvedė T. Kunas (Thomas Kuhn) knygoje „Mokslinių revoliucijų struktūra”.

Paradigma – teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma.

Asmeniniame tobulėjime ši sąvoka reiškia požiūrių į pasaulį sistemą, tam tikrą pasaulio modelį, kuriuo naudodamiesi interpretuojame kasdienius įvykius.

Eksperimentas su dvireikšmiu piešiniu
Šį eksperimentą atliko Harvardo universiteto dėstytojas, kuris studentų auditoriją padalino į dvi dalis. Pirmajai pusei davė jaunos moters atvaizdus, o kitai senos. Tokius atvaizdus, kuriuose galima įžiūrėti tik vieną moterį. Tuomet dėstytojas parodė ant sienos didelį jungtinį piešinį, kurį matote kairėje ir paklausė studentų, ką jie mato. Auditorijoje užvirė karšti ginčai. Vieni įnirtingai mėgino įtikinti kitus, kad čia jauna moteris, o kiti priešingai – kad pagyvenusi. Galų gale studentai pradėjo detaliai analizuoti piešinį, kol ir vieni ir kiti įžvelgė abi moteris.

Eksperimentas puikiai demonstruoja kaip lengva supainioti faktus su jų interpretacijomis. Šiuo atveju faktai yra viso labo baltos ir juodos linijos. Tuo tarpu vaizdas, kurį matome yra mūsų interpretacija, kuri remiasi mūsų tikrovės suvokimo paradigmomis.

Taigi, žmonės linkę manyti, kad pasaulį mato objektyviai, tačiau iš tiesų taip nėra. Pasaulį matome tokį, kokie esame mes.

Paradigmos poslinkio jėga
Paradigmos poslinkis yra požiūrių visumos pokytis, lemiantis naują įvykių ir aplinkybių interpretavimą. Pavyzdžiui, ankstesniame pavyzdyje šis poslinkis įvyko tuomet, kai studentai pamatė abi moteris viename paveiksle.

Pereikime prie labiau gyvenimiškų situacijų. Vėlus vakaras, vykstate namo. Į metro įlipa vyras su trimis vaikai. Pastarieji elgiasi it pašėlę, akivaizdu, kad jie pradeda vis labiau erzinti ir trukdyti keleiviams. Tačiau tėvas nesigriebia jokių veiksmų, kad juos sudrausmintų. Galų gale netenkate kantrybės ir tariate: „Sveiki, jūsų vaikai kelia labai daug triukšmo ir trukdo keleiviams. Manau, kad turėtumėte juos sudrausminti.” Prieš jus sėdintis vyras tarsi pabunda iš sapno ir taria: „O taip, atsiprašau. Matot ir pats nebežinau ką daryti, mes grįžtame iš ligoninės, kur ką tik mirė jų mama.” Po šių žodžių staiga pasikeičia jūsų požiūris į vyrą ir vaikus. Nesvarbu, kad jie elgiasi kaip ir iki tol, juk vyras dar nesudrausmino vaikų, o jie vis dar elgiasi it pašėlę. Tačiau tikėtina, kad dabar jūsų paradigmų visuma pateisina tokį elgesį ir net pasiūlo pagalbą.

Dabar įsivaizduokime, kad vietoj malonaus kreipimosi į vyrą, jūs šiurkščiai jam išrėžiate: „Gal apramintum savo neklaužadas? Ką nematai, kad jie visiems trukdo?!” Na, po tokių žodžių galbūt nė nesužinotumėte, kodėl vyksta, tai kas vyksta. O sužinoję turbūt susigėstumėte, kad buvote tokie „teisingi” ir viską tėkšte tėškėt vyriškiui į veidą.

Visa tai vyksta ir kur kas didesniu mastu. Pavyzdžiui, R. Kiyosaki knygos „Du tėčiai – turtingas ir vargšas” perskaitymas radikaliai pakeitė mano požiūrį į pinigus. Pradėjau mąstyti apie tai, kaip gerai būtų turėti atsidėtų pinigų juodai dienai, kad išleisti pinigus už automobilį ant jūsų piniginės ribų yra kvaila. Kad pirkimas išsimokėtinai yra tas pats, kas mokėjimas jau už nudvėsusį arklį ir dar brangiau. O svarbiausia, kad pinigai turi būti asmeniniai darbuotojai, kurie dirba patys. Jų uždirbti pinigai tampa naujais darbuotojais, kurie vėl dirba jums ir t.t.

Kaip pakeisti paradigmą – atlikti jos poslinkį

• Kuo įvairesnė gyvenimiška patirtis. Nauji išgyvenimai, kitos kultūros ir vietovės mus skatina į viską pažvelgti kitaip. Klaidos verčia mus jas taisyti ir iš jų pasimokyti, t.y., kitą kartą tai daryti kitaip.
• Skaitymas, skaitymas ir dar kartą skaitymas. Geriausia skaityti knygas, kurių idėjos prieštarauja jūsų įsitikinimams. Jei skaitoma norint suprasti kitą požiūrį ir jį remiančius argumentus, tuomet tikėtina, kad jūsų paties požiūris pakis. Nebūtinai iš esmės, tačiau tam tikri paradigmos aspektai tikrai pakis.
• Bendrauti su įvairiais žmonėmis. Panašu į atvejį su knygomis. Skirtingi žmonės gyvenimą mato skirtingai. Jų paradigmų perpratimas padeda pakoreguoti savąsias, priartinant jas prie objektyvaus tikrovės suvokimo.

Santrauka
Paradigma – tai požiūrių visuma pro kurią žmonės žvelgia į gyvenimą. Žmonės su skirtingomis paradigmomis pasaulį mato visiškai skirtingai. Tai reiškia, kad žmonės mano, kad žvelgia į pasaulį objektyviai, tačiau jie mato tai, kas patys yra. Dėl to atsiranda klaidos interpretuojant duomenis, kai faktai painiojami su pačiomis interpretacijomis.

Norint patobulinti pasaulio supratimą ir priartinti jį prie objektyvios tikrovės reikia savo paradigmas lyginti su kitomis esančiomis pasaulyje bei atsirinkti, kas yra tikra, o kas ne.

Mes tai darome nuolat. Nebūtina nuolat lankyti įvairius tobulinimosi kursus, paskaitas ar kitokiu būdu lavintis. Gyvenimas yra mūsų mokytojas ir tobulintojas.

Kaip pastebėti, ar tobulėjame
Yra vienas labai paprastas būdas – atlikti bet kokį veiksmą, darbą ar užduotį, kurio jau ilgą laiką nedarėme. Pirmą kartą šį dalyką labai aiškiai pajutau po metų pertraukos prisėdęs prie vieno kompiuterinio žaidimo. Verta paminėti, kad ant sienos kabo diplomas už antrąją vietą Lietuvoje bei, kad žaidimas yra strateginis.
Štai ką pastebėjau: nepaisant to, kad turėto didelio greičio vystantis ir maigant klavišus nebeliko bei primiršau kai kurias taktikas bei technologijų duodamas naudas, tačiau, žaidimo metu ir prieš jį, masčiau visiškai kitaip. Dar prieš pradedant žaidimą, greitai apmąstydavau galimą eigą ir pasiūlydavau komandos draugams žaidimo būdus. Nuolat galvodavau, ką darys priešininkas ir ruošdavausi atitinkamai gynybai ir puolimui. Toks paprastas dalykas – viso labo kompiuterinis žaidimas, tačiau kaip radikaliai pasikeitė jo eiga ir požiūris į jį. Staiga tapo aišku, kodėl anksčiau, kad ir kiek treniruodavausi, vis tiek nesugebėdavau peržengti tam tikros profesionalumo ribos.

Taip pat dažnai nustembu pastebėjęs tam tikrus mąstymo ir elgesio pokyčius. Sprendimų ieškau pasverdamas už ir prieš, mažiau naudodamas jausmais. Jei nėra skirtumo ką pasirinkti, galiu tiesiog mesti monetą. Tačiau prieš keletą metų dažnai būdavo sunku apsispręsti: kitų norus laikydavau savaisiais (pvz., kad būtina studijuoti magistrantūrą), priimdavau argumentus nepatikrindavęs jų teisingumo ir pan. Dabar jei nežinau, klausiu, jei žinau, klausiu, kad įsitikinčiau, kad suprantu teisingai.

Kaip mes tobulėjame
Iš aukščiau pateiktų pavyzdžių galima pastebėti, kad tobulėjimas bet kurioje srityje veda prie geresnių rezultatų bet kurioje kitoje. Tą puikiai iliustruoja ištrauka iš įsiminimo eksperto Tony Buzan knygos: „buvo nustatyta, kad muzikos mokymasis padeda studijuoti matematiką, o matematikos – padeda mokytis muzikos, ritmo lavinimas palengvina kalbų mokymąsi, o kalbų mokymasis padeda lavinti ritmo pojūtį, erdvės suvokimas padeda mokytis matematikos, o matematikos mokymasis – suvokti erdvę ir t. t.”
Taigi, kuo daugiau skirtingų dalykų atliekame, tuo mums geriau sekasi visa tai daryti, nes į veiklą įsitraukia abu smegenų pusrutuliai.

Išvados
Visi šie pastebėjimai veda prie vienos išvados. Kuo daugiau skirtingų situacijų išgyvename, tuo išmintingesni tampame. Be to, dažniausiai to nė nepastebime.
Kiekvienas gyvenimo uždavinys padaro mus išmintingesnius ir labiau pasiruošusius ateityje laukiančioms permainoms.

Dažnai girdime sakant, kad už viską esame atsakingi patys. Kad ir kas benutiktų, tai mūsų nuopelnas. Jei to tikrai negalima pakeisti, tuomet turėtume atitinkamai pakeisti požiūrį. Visa tai tiesa, nes mus supančią aplinką sukuriame patys, patys keičiame arba paliekame nepakitusią.

Kaip mus veikia aplinka
Buvo atliktas toks bandymas. Dvi vienodos rūšies žuvys patalpinamos į skirtingus akvariumus. Viena į mažutį, šiek tiek didesnį už ją pačią. Kita, į didžiulį akvariumą. Eksperimento rezultatas toks, kokio ir galima tikėtis: mažame akvariume plaukiojusi žuvytė buvo kelis kartus mažesnė nei ta, kuri augo didesniame. Žuvys priešingai nei žmonės, neturi gebėjimo mąstyti ir daryti įtaką aplinkai, tačiau geba puikiai prie jos prisitaikyti.

Kita vertus, žmonės taip pat moka prisitaikyti prie aplinkybių. Jei niekad nenešiojate kostiumo, juk jaučiate, kad jį apsivilkus, tvarkingai susišukavus, nusiskutus ir atlikus visa kita, kad atrodytumėte nepriekaištingai, staiga kažkas nutinka. Mintyse pradeda kirbėti kažkoks kirminukas. Jis verčia pasitempti, labiau pasitikėti savimi. Pradedame jausti kažkokius lūkesčius, kuriuos stengiamės įgyvendinti.

Žmonių lūkesčiai ir tikėjimas
Manau, kad kiekvienas iš jūsų esate buvę liudininkais tokio tipo įvykio. Įsivaizduokime, kad Vardenis yra paprastas žmogus. Nieko nepasižymintis, tačiau kartu atliekantis tai, ką reikia. Nutinka taip, kad kažkoks asmuo, pavyzdžiui, draugas, kolega ar viršininkas į jį suprojektuoja lūkestį: „Vardeni, žinau, kad puikiai dirbi, tačiau tavo vieta ne čia, tu gali daugiau. Kiekviename tavo darbe matosi pastangos virtusios kokybe”. Pridedame dar porą asmenų pasakiusių panašias frazes ir staiga pastebime, kad Vardenis pluša išsijuosęs, atlieka daugiau, geriau ir greičiau. Be to, tikėtina, kad visam tam sunaudoja tiek pat laiko – 8 valandas per dieną. Žinoma, tai nebūtinai trunka ilgą laiką, tačiau akivaizdu, kad kitų lūkesčiai, beje, kaip ir mūsų pačių iškelti sau, daro didelę įtaką.

Be to, tą patį galite daryti su savo draugais, giminėmis ar vaikais. Tai nėra manipuliacija – nereikia meluoti. Tiesiog pagirkite – žmogus turi žinoti, kad tai daro puikiai, kad kiti tai vertina. Tai jį vers pasistengti dar labiau ir atskleisti savo sugebėjimus.

Taigi, jei keliat sau mažus tikslus, tuomet jie jums atrodo kaip dideli. Tokiu būdu nieko solidesnio ir gražesnio taip ir nepadarote. Tačiau jei keliate didelius ir prasmingus tikslus, tuomet viskas vyksta priešingai – jūsų naudai.

Pakeisk aplinką, o ji pakeis tave
Dabar, kai įsitikinome aplinkos poveikiu mums, turėtume tuo tinkamai pasinaudoti. Viskas labai paprasta – įsivaizduoti, koks norite būti. Tuomet šį įvaizdį atspindėkite į aplinką ir atitinkamai ją pakeiskite.

Yra toks angliškas posakis „Apsimesk tokiu, kokiu nori būti iki tol, kol juo tapsi” („fake it till you make it”). Jei „apsimetate”, kad puikiai valdote savo laiką, tuomet tikrai tampate laiko ekspertu. Jei nuolat būnate tvarkingas, tuomet tampate tvarkingu žmogumi.

Štai keletas elementarių dalykų, kuriuos turėtumėte padaryti: jūsų darbo vieta, namai, automobilis ir visa kita turi būti tvarkingi. Jūs patys turite būti susišukavę, nusiskutę ir švarūs. Ant sienų pakabinkite lapus liudijančius apie jūsų pasiekimus ir įgyvendintus tikslus – lūkesčio principas – jei pavyko anksčiau, pavyks ir vėl.

Išvados
Apsimesk tokiu, kokiu nori būti tol, kol tokiu tapsi. Atitinkamai pakeisk aplinką, kurioje gyveni. Juk tai paprasta? Tačiau dabar keliauti link savo tikslų bus maloniau ir lengviau.

Dažnai girdime, žmones sakant: „numesiu 10 kilogramų. Pradedu jau rytoj!“ Arba: „pradėsiu kasdien skaityti po valandą, pradedu nuo kitos savaitės.“ Arba: „kitą mėnesį jau tikrai tikrai pradėsiu kas rytą mankštintis.“ Problema ta, kad tai tik būdas pateisinti savo tingumą. Tai būdas apgauti save: mes pasakom, kad darysim, pasakom net kada darysim. Tokiu būdu mūsų sąžinė tarsi lieka švari. Juk mes atseit kažką darom. Problema ta, kad taip galima atidėlioti nors ir visą gyvenimą.

Atidėliojimas yra liga
Atidėliojimas yra viena iš klaidų, kurias galima padaryti siekiant bet kokios sėkmės. Atidėliojimas yra tiesiog bėgimas nuo visaverčio gyvenimo, kurį galima gyventi šią akimirką. Tačiau labai mažai žmonių sugeba visiškai neatidėlioti darbų – dauguma serga šita liga.

Kodėl tai liga? Jei žmogus nuolat atidėlioja, jis tiesiog sau meluoja. Bėga nuo savo norų, nuo savo ateities. Klampina save praeityje, bando išlaikyti nepakitusį statusą. Galbūt bijo nesėkmės. Labai panašu į psichologinio invalidumo simptomus. Kad ir kas tai būtų, ar tikrai to norit savo gyvenime? Gerai pagalvokit – juk jūs patys galit pasirinkti.

Nėra nukeltų darbų
Kas yra nukeltas darbas? Toks darbas, kurį žmogus žada padaryti rytoj vietoj to, kad padarytų šiandien? Rytojaus darbai neegzistuoja, nes rytojaus dar nėra.

Kas tuomet yra atidėliojimas? Niekas. Juk tikrovėje paprasčiausiai egzistuoja nepadarytas arba padarytas darbas.

Taigi, darbas yra padarytas arba ne. Juoda ir balta. Čia nėra vietos pilkai spalvai.

Kaip nustoti atidėlioti

1. Paskaitykite dar kartą pastraipą „Atidėliojimas yra liga”. Ar tikrai norite ja sirgti? Užstrigti vienoje vietoje? Nieko nepasiekti? Visada gailėti savęs ir sakyti „rytoj jau tikrai pradėsiu daryti X”.
2. Vietoj „rytoj” paskirkite konkretų laiką, pavyzdžiui, trečiadienį 22:00. Įpareigokite save, pasiryžkite tam. Paskirkite atpildą už tai. Imkite ir padarykite tai paskirtu laiku.
3. Ar prisimenate tą malonų jausmą, kai kažką padarote? Projektas ar tiesiog kažkokia užduotis yra didelė, sudėtinga. Trūksta informacijos norint suprasti, kiek iš tiesų reikės įdėti darbo. Kaip visada, norime ją padaryti labai gerai, todėl vis atidėliojam ir atidėliojam. Pradedam jausti tą nemalonų jausmą – mus graužia sąžinė, kad nieko nedarom. Galų gale imam ir padarom, kad ir nedidelę darbo dalį. Tuomet mus apima malonumas, kad darbas juda į priekį. Be to, net nebuvo sunku tai padaryti, kaip atrodė iš pradžių. Pasirodo, kad tai gerokai paprasčiau ir smagiau, nei manėme. Prisiminkite šį malonų jausmą.
4. Galbūt atidėliojate ne viską, o tik tam tikrus dalykus? Tuomet gerai pagalvokite. Gali būti, kad jūs visai nenorite to daryti. O kam daryti, ko nenorite? Turbūt tai kažkoks dalykas, kurį laikote naudingu, tačiau tokiu, kuris nuobodus, varginantis ir reikalaujantis jūsų laiko. Galbūt tai kažko kito jums primestas darbas? Tokiu atveju surašykite privalumus, kuriuos suteiktų darbo padarymas. Jei privalumai nesumažina jūsų noro atidėlioti iki minimumo, tuomet tiesiog išbraukit šį darbą iš savo sąrašo.
5. Sunku padaryti viską iškart, tad paskirkite 30 minučių darbo darymui. Vos tik praeis šis laikas, galite tučtuojau liautis. Tokiu būdu išvengiama atidėliojimo dėl užduoties didumo ir sudėtingumo. Kartu pastebima, kad nebuvo taip sunku, kaip manyta. Be to, gautas malonumas, kad darbas pajudėjo į priekį, motyvuoja ir toliau jo imtis.
6. Supraskite, kad esate per daug ypatingi, kad nuolat gyventumėte susirūpinę dėl to, ką turite padaryti. Kai kita kartą pasijusite nepatogiai dėl atidėliojimo keliamo nerimo, prisiminkite, kad save mylintys žmonės savęs taip neskaudina.
7. Kur kas svarbiau yra ką nors padaryti nei stengtis tai padaryti tobulai taip ir negaunant apčiuopiamo rezultato. Tad imkite ir darykite.
8. Jei ketinate pradėti skaityti, pradėkite dabar. Jei ketinate pradėti papildomai šviestis savo profesinėje srityje – pradėkite dabar. Vienintelis laikas, kurį turim, yra dabar. Vakar diena yra praeitis, o rytojus dar neatėjo.

Išvados
Nemeluok sau ir neapgaudinėk savo sąžinės, kad kada nors kažką padarysi. Imk ir padaryk. Pradėk šiandien, pradėk dabar. Kuo anksčiau pradėsi valdyti savo gyvenimą, tuo anksčiau jis duos norimus rezultatus. Niekada neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien.