30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

08 sausio, 2024 Kelionės Nėra komentarų

Drakulos pilis (Brano (Bran) pilis), Rumunija (2023-09-21, ketvirtadienis)

Iš Sibiu važiuojant į Brašovą, užsukau į taip vadinamą Drakulos pilį. Tikras pavadinimas yra Brano pilis. Rašytojas Bramas Stokeris (Bram Stoker) sukūrė istoriją apie Draukulą, kuris buvo vampyras. Nors jis niekad nematė šitos pilies, bet jo knygoje aprašyta labai panaši. Taip pat, daroma prielaida, kad net pats veikėjas buvo paremtas vienu iš pilies valdytojų: Vladas 3 Drakula (Vlad III Dracula), kuris buvo labai protingas, suktas ir teisingai, bet brutaliai valdė. Iš esmės, knyga išpopuliarino vampyrus. Kaip ten bebūtų, turizmas klesti. Žmonės nori Drakuolos pilį pamatyti, ne išimtis buvau ir aš.

Vos atvykus, jau iškart apėmė kažkoks nusivylimas, nes vieta per daug turistinė pasirodė. Keliavau rugsėjį, tad turistų paprastai mažokai visur. Taip pat, tai buvo ketvirtadienis ir dvylikta dienos. Iš kur čia gali būti tiek žmonių?! Mėginant surasti, kur prisiparkuoti, pasidarė akivaizdu, kad čia viskas labai „turistiška“.

Dar vienas įdomus niuansas, kad gražioji pilies pusė nesimato atvažiavus (žiūrėti pirmą nuotrauką įrašo pradžioje). Mes ją lankome iš šitos pusės:

Bilietų pirkimas galimas tik per kioskus. Audio gido kaina yra viršuje sąraše, bet neleidžia pasirinkti pirkti kioske. Paklausus prižiūrėtojo, kodėl? Buvau informuotas, kad šiuo metu audio gido galimybės nėra. Kai lankiau Oravos pilį, tai audio gidas ne tik buvo, bet ir nemokamai. Visos salės aiškiai sunumeruotos.

Kolidoriai ir salės buvo per siauri, tad reikėjo dažnai palaukti, kol kiti praeis. Pilis buvo skirta tik 12-24 kareiviams, tad nenuostabu, kad vieta labai ribota. Jos paskirtis nebuvo gintis, o tik informuoti šalia esančias kariuomenes, kurios ateitų gintis.

Paskutiniai du aukštai buvo pristatyti jau tada, kai pilis neturėjo gynybinės paskirties.

Perkant bilietus, galima pasirinkti papildomai nusipirkti laiko kapsulę (kas yra viso labo nusileidimas liftu ir perėjimas tuneliu, su keliais vizualiais paveikslais) bei įėjimą į kankinimo kambarius. Žinoma, pasirinkau abu. Jei mane būtų su jais kankinęs, būčiau prisipažinęs bet ką.

Tai tiesiog siaubas. Kaip tu neprisipažinsi, ko nors? Nenoriu daugiau dėti nuotraukų, nes man regis kai kurios gali būti nuo tik 18 metų, nes paveiksliukuose rodomas nuogas pieštas kūnas arba žmonių kankinimai. Pvz., prie vieno kankinimo įrankio perskaičiau, kad viena moteris per visą istoriją sugebėjo neprisipažinti ir atlaikyti kankinimą būtent juo. Tai, galvojat, kad ją ėmė ir paleido? Nejuokaukit. Tada ją nužudė už raganavimą, nes tikras žmogus būtų negalėjęs atlaikyti kankinimo. „Geležinė“ logika.

Taip pat, pilyje yra tematikos apie pabaisas, vampyrus ir panašiai, įskaitant video ir audio instaliacijas.

Laiko kapsulės nuotraukos:

Kainos: bilietas 60 lei (12€), kankinimų kambarys 10 lei (2€), laiko kapsulė 25 lei (5€). Įdomiausia, kad norėdamas surasti pavadinimus, užmačiau, kokios kainos bus 2024. Pasakysiu tik tiek, kad infliacija ne tik Lietuvoje didelė. 😉

Grynųjų pinigų problemos

Prieš paliekant pilį, susidūriau su mažu sunkumu. Pasirodo, kad pastačiau mašiną tokioj aikštelėj, kaip prie Gariūnų anksčiau būdavo. Vyras sako, kad kortelių nepriima. Mokama pagal tai, kiek laiko prastovima. Iš anksto paklausti nesugalvojau. Man labai pasisekė, kad, anksčiau įrašuose minėtas bendradarbis Adelin, man padovanojo šiek tiek Rumunijos pinigų, kurių kaip tik ir užteko susimokėti.

Tai buvo vienas iš dviejų kartų, kai susidūriau su sunkumais dėl grynųjų neturėjimo (visad tiesiog moku per Revolut, kuris viską pakonvertuoja automatiškai geru tarifu. Kai limitas išsenka, tai esu naudojęs Monzo). Kitas kartas buvo, kai važiavau motociklu ir galvojau, kad reiktų sustoti ir pailsėti. Ta proga gal kuro užsipilsiu net, nors man jo nereikėjo, būčiau dienos tikslą pasiekęs be jo.

Kaip tik degalinė ant žiedinės sankryžos. Užsuku, prisipilu. Nueinu mokėt. Duodu kortelę, sako, kad ne. Jis aišku nelabai angliškai kalba. Bet kažkaip susikalbam. Sakau, kad neturiu grynųjų. Sako, bankomatas va ten ir rodo pro langą. Užteko gatvę pereiti, ir išsiėmiau 50 lei (10€) (su Revolut šitas išsiėmimas nieko nekainavo).

Nuėjau mokėti, jis dabar grąžos neturėjo teisingai išduoti. Tai galvoju, kad paimsiu ką nors pagert ar pan. ir paliksiu jam ten tuos kelis lei, bet, kad nelabai kas buvo, tai atgal atsisukau. Tai jis tada man išdavė daugiau grąžos nei turėjo, viską suapvalino iki penketų.

Dar kartą paklausiau, kodėl negalima kortelėm atsiskaityti. Jis pradėjo rodyti į tą aparatą, kuris matosi, kad išsijungęs kažkodėl ir tiesiog, kad neveikia.

Per 30 kelionės dienų, tik dukart prireikė grynųjų, tai visai neblogai. Techniškai gal trijų, nes už motociklo plovimą nemokėjau, bet ten būtų reikėję grynųjų.

Brašovas (Brașov), Rumunija (2023-09-21 – 2013-09-22)

Po pilies netrukus atvykau į savo viešbutį, kuris vėl buvo man naujovė. Pavadinimas „Hotel Citrin – Adults Only“. Kai pamatai užrašą, kad tik suaugusiems, tai pradedi galvoti, kad gal ne čia pataikei bei, kas čia dabar bus. O pasirodo, kad viskas labai paprasta. Vaikai neįleidžiami. Įdomus konceptas, nebuvau susidūręs su per daug vaikų kelionės metu. Kita vertus, keliaujant rugsėjį, vaikų nėra, nes jie jau mokyklose sėdi.

Kambarys buvo puikus, su vaizdu į motociklą dėl ramesnės dušios. Vartai užrakinami naktį.

Nuolat matydavau Taco Bell restoranus tam tikruose YouTube video, bet gyvenime nebuvau niekad. O visai norėjosi, kai nesi buvęs ir tiek kartų matęs. Buvo mano laiminga diena, nes būtent tokį restoranėlį radau.

Grįžtant atgal, jaučiausi saugiai ir apžiūrėjau šiek tiek miesto.

Čia pagrindinė aikštė, bet jau žmonių nelabai buvo likę:

Sekanti diena

Jei tik būna galimybė, visad imu viešbutį su pusryčiais. Tai labai pagelbėja su dienos pradžia. Niekur toli eit nereikia, o pavalgius galima iškart grįžti į kambarį ir arba susipakuoti ir lėkti, arba tiesiog greitai pradėti miesto apžiūros ekskursiją.

Pusryčiai atrodė taip:

Dienos planas buvo tiesiog aplankyti keletą lankytinų miesto vietų, tad daug vaikščiojimo. Štai keletas nuotraukų.

Dominuojantis didelis pastatas mieste ir abejose nuotraukose yra Juodoji Bažnyčia (angl. Black Church, rom. Biserica Neagră). Tikrai tiek išorė, tiek vidus atitinka pavadinimą. Nuotraukų spalva neatitinka realybės. Tačiau net nuotraukose matosi, kad jokių puošmenų, spalvų ir panašių dalykų viduje nėra. Atmosfera niūroka.

Tampos kalno keltuvas

Paprastai išeinu iš viešbučio su Google žemėlapyje išdėliotu maršrutu iki kiekvieno taško. Tačiau užmačiau nuorodą į keltuvą į kalną, kai jau buvau bebaigęs maršrutą. Buvau matęs, kad jis mieste yra, bet originaliam plane jo nebuvo. Kita vertus turėjau dar daug laiko, tai galvoju kodėl gi ne. Keltuvas atrodo taip:

Aptarnavimas tai žiauriai prastas buvo. Man atrodo, kad su tokiu aptarnavimu žmonės į snukį gauna, bet, kai papročių nežinai, tai nepulsi visų mušti ir auklėti. Man regis vienintelis kartais kai kažkas ant manęs šaukė kelionės metu. Kaip ten bebūtų, užkilau į viršų.

Viršuje parašyta Brasov tokiu pat būdu kaip tas Holivudo miesto užrašas, kurį nuolat matome per filmus. „V“ raidė matosi dešinėję pusėję iš nugaros. Apačioje pats miestas. Prisižiūrėjus vaizdų pyktis atslūgo 😀

Pabaigai pora nuotraukų su manimi ir mano nesveiko maisto vakarienė. Juk negalima sveikai valgyti kelionės metu.

Visos dalys

Sekti atsakymus į šį įrašą galite per čia RSS 2.0 feed. Jūs galite palikti komentarą, arba trackback from your own site.

Prenumeruoti

0 Komentarai

Įterpti atsiliepimai

Žiūrėti visus komentarus

Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija