30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija) piečiausias kelionės taškas

13 sausio, 2024 Kelionės Nėra komentarų

Bukareštas (Bucharest), Rumunija (2023-09-23 – 2013-09-24)

Buvo dar viena 34+ karščio diena. Nusprendžiau, kad reikia baigti kelionę apie pirmą valandą, kol temperatūra dar ne aukščiausia.

Atvykus į miestą, buvo labai neįprasta. Tiek juostų miesto viduje dar nebuvau matęs. Bet kaip tyčia, motociklas su krepšiais negalėjo pralįsti tarp mašinų, nes nuo priešpriešinio eismo atskirta medžiais. Tad gavau šiek tiek pakepti stovėdamas eisme.

Esant ne per tolį viešbučio, pastebėjau kažkokias varžybas. Kelias uždarytas. Sunku nunaviguoti nepažįstant miesto, kai GPS vis veda uždarytais keliais. Mėgini vis kitą kelią, bet galų gale atsiduri vėl prie uždaryto, nes reikia kažkaip į kitą pusę to kelio patekti.

Atvykus į viešbutį viskas buvo puiku. Mano motociklui už 5€ per dieną (mašinoms 10€) atiteko pusė mašinos vietos šalia kažkokio čiužinio. Manau, kad motociklas miegojo patogiai 😀 Pats irgi ėjau pasnaust, kol karštis baigsis bei pailsėt nuo, kad ir trumpokos, bet karštos kelionės.

Tai buvo pirmas kartas, kai viešbutyje radau siuvimo rinkinį!

Viešbučio kondicionierius veikė puikiai. Bet, nors visur pridėta ženklų, kad nerūkyti, kažkoks idiotas sugalvojo tą padaryti. Vakare grįžus į viešbutį vėliau smirdėjo kaip reikalas. Išvykimo dieną ryte vėl buvo tas pats. Pranešiau administratoriai. Bet vargu, ar jie labai ką padaryti gali, nes, nors yra parašyta, kiek bus baudos už tai, nelabai įsivaizduoju, kaip jie gali susekti kas rūko. Pratiškai tai jie turbūt gali žinoti iš kurio kambario eina smarvė, bet realiai tai niekas nenori svečių nepatoginti

Pasnaudęs išėjau be jokio plano ar tikslo pavaikštinėti po miestą.

Tokiais atvejais tiesiog bandau prieiti miesto centrą/senamiestį ar kokį nors parką. Pasirodo, kad penktadienį ir šeštadienį būna fontanų šou! Užskaitau!

Nuotraukose sunku tą perteikti, bet plotas yra didelis. Ten yra 44 fontanai (fontanai, ne purkštuvėliai!), kurie patalpinti per 1,4 kilometro ilgį! Žmonės sėdi jau apsupti fontanų, o ten toliau jau yra didesni. Anot interneto tai ilgiausia orkestruota fontanų sistema pasaulyje!

Taip atrodo vieta, iš kurios žmonės stebi:

Sekanti diena (2013-09-24)

Vakarui suplanavau turą dviračiais, tad dieną nuėjau apžiūrėti Karliaus Mykolo I („Regele Mihai I”) parką, kuris prasideda Triumfo arka (Arcul De Triumf). Žinoma, priklauso nuo kurio krašto privažiuojama 😉

Parko plotas 187 ha (1,87 km^2), kurio beveik pusę užima ežeras. Jame plaukiojo ir su burėm, ir su irklais. Maudytis draudžiama.

Viduje taip pat yra atrakcijų, skulptūrų, japoniškas sodas, fontanai, kurie neveikė ir pan. Man regis pravaikščiojau apie 2,5 valandos. Tada buvo metas grįžti į viešbutį.

Miesto turas dviračiais

Įkvėptas sėkmės su elektriniais paspirtukais, nusprendžiau išmėginti gidą dviračiais. Deja, tai nebuvo taip smagu, ar įdomu, kaip praeitą sykį.

Kaip bebūtų, buvo įdomu pamatyti ir sužinoti apie miestą. Pvz., mieste nėra daug senų pastatų. Taip yra todėl, kad nebuvo ten iš ko statyti, tad statė iš medžių, tad viskas sudegdavo. Dar žinoma, būna žemės drebėjimai. Net yra keletas išlikusių kelių iš medžio plotelių! Nes neturėjo akmenų ar ko kito.

Taip pat, ta fontanų aikštė tokia didelė ne veltui. Komunistai norėjo turėti ilgiausią aikštę pasaulyje. Sugriovė daugybę aplinkinių pastatų tamtikslui. Jei gerai pamenu, ilgiausios turėti nepavyko, tik plačiausią.

Bendravimo trūkumas – socialinė baterija

Esu iš tų žmonių, kurie paprastai gali sau ramiai kirmyti prie kompiuterio ir viskas gerai. Dažniausiai nei per daug kalbu (turiu omeny, kad neturiu poreikio), nei per daug klausau. Bet kelionės metu pradėjo jaustis, kad kažkaip trūksta socialinio aspekto. Bendravimas su administratoriais ar pardavėjais to poreikio nepatenkina. Bendravimas su žmonėmis Lietuvoje per internetą irgi mažai kuo padeda. Trumpas pabendravimas su kitais turistais nieko nedaro.

Dviračių turo metu buvome tik trise, plius gidas. Po turo, aš ir britas nusprendėme eiti užkąsti tradiciško maisto. Trečias asmuo pasakė, kad turi darbo reikalų, tad privalo išeiti. Buvo tikrai malonu „normaliai“ pasišnekėti. Ypač, kad pasitaikė įdomus asmuo, dalyvavęs pilotuojamų lėktuvų pasaulio čempionatuose, turi savo automobilį pasigaminęs ir t.t. Neblogą gyvenimą susikūręs ir pragyvenęs, tik, deja, jo žmona numirė 🙁

Bonusas, kad sutarėme politiniais klausimais 😀 Už nemažai dalykų, kuriuos pasakėme tai Jungtinėje Karalystėje būtum suimtas 🙁 Šiais laikais du britai atvirai pasikalbėti gali tik rytų Europoje 😀

Iš esmės, po šitos vakarienės supratau, kad pas mane irgi yra socialinė bateriją, kurią reikia įkrauti. Žinoma, nėra taip, kad niekad nebuvau pastebėjęs, kad pabendravus su kitais žmonėmis kažkas pasikrauna smegenyse. Tiesiog kelionės metu tai tapo taip akivaizdu, nes visi „normalūs“ pabendravimai patenka į įsimintiniausių kelionės atsiminimų skiltį. Dar gali būti todėl, kad nuolat matai kažką naujo. Nėra tikros rutinos, viskas nauja, tai poreikis bendrauti paaštrėja.

Kita vertus, jei kas paklaustų, ar norėčiau, kad kitas motociklas su manimi keliautų? Vargu. Trumpam laikui tikrai taip, bet ilgam, tai labai sunku rasti suderinamą žmogų.

Piečiausias taškas

Tai 19ta kelionės diena bei pats piečiausias kelionės metu pasiektas taškas. Po Bukarešto teko apsisukti ir keliauti atgal į šiaurę. Mano pradinis užmojis buvo iki Bulgarijos nuvažiuoti, bet pradėjus planuoti kelionę ir kilometrus, pasidarė aišku, kad Bulgarija per toli.

Visos dalys

Sekti atsakymus į šį įrašą galite per čia RSS 2.0 feed. Jūs galite palikti komentarą, arba trackback from your own site.

Prenumeruoti

0 Komentarai

Įterpti atsiliepimai

Žiūrėti visus komentarus

Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija