30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
Sibiu, Rumunija (2023-09-19 – 2013-09-20)
Kelias nebuvo ilgas. Tačiau buvo viena iš trijų kelionės dienų, kai lijo. Veltui motociklą ploviau prieš pusantros dienos 🙁
Pasirinkau čia apsistoti, nes nesunkiai galiu pasiekti Transfegerešano kelnių kelią, o jį pervažiavęs apsisukti ir grįžti į viešbutį.
Išėjus pasivaikščioti po senamiestį, iškart į akis krito, kad per daug vokiečių turistų. Ženklai vietoj to, kad būtų angliškai yra vokiškai, menu restoranuose vokiškai, bet ne visad angliškai.
Vėliau sužinojau, kad miestelis buvo vokiečių įkurtas (1147 metais). Iki 1941 vokiečiai sudarė didžiausią dalį gyventojų.
Taip pat, miestelis turėjo barkodus, kad turistai galėtų pasižiūrėti informaciją apie objektus. Deja, prastai įgyvendinta sistema. Angliškai neina nieko rasti, nes beveik visi objektų pavadinimai prasideda su „The“, o paieškos nėra, turi skrolinti, kol rasi. Problema, kad barkodas yra, bet jis siunčia į bendrą puslapį, kur pats turi susirasti, ką matai. Man regis dar numeriai buvo prie barkodų, tačiau numerių svetainėje nebuvo, tad nėjo pagal tai surasti objektų.
Taip pat, nemažai namų turi akis stoguose:
Pasirodo, kad tai ventiliaciniai angai, kurie įleidžia mažai saulės šviesos. Juos naudojo laikyti mėsai, sūriui ir grūdams.
Brangiausi ledai gyvenime
Apsuko nemeluodami, kaip iš vaiko saldainį atimė. Užsimaniau ledų, galvoju vis tiek per brangiai nekainuos, juk Rumunija, tai kainos per daug nesikandžioja. Kainas pasižiūriu, jos pagal svorį: 50 gramų tiek, 100 gramų tiek, 1kg tiek ir tiek. Kainos jų valiuta, tai galvoj konvertuoju. Sakau, kiek kainuotų pora rutuliukų, sako, tai priklauso nuo svorio. Sakau, o tai kiek maždaug? Jau čia iškart raudona vėliava. Jei, kada kas nors yra pagal svorį, ir kainos negali pasakyti tiksliai, tai niekada niekada nepirkite!!!
Triukas tas, kad kaina nurodyta teisinga, bet įdės tiek, kad maža nepasirodytų. Tokį rimto dydžio vaflį paėmė ir du didelius kaušus įdėjo. Kaina vieno kilogramo 150 lei kas yra 30€. Realiai pilna parduotuvėse dabar ledų Lietuvoj, kur kilogramas panašiai kainuoja (pvz., indelis 300g, o kaina 8-10€, kas kilogramo kainą padaro apie 30€). Tačiau, kai tau įdeda du rutuliukus, sumoki 46,50 lei kas yra 9,34€, tai susimąstai. Aš tada pradėjau žiūrėt kainas, dar kažko paklausiau. Ale, kad neina prisikabinti. Svoris toks iš tiesų buvo, kaina tokia buvo parašyta kilogramo kaip buvo paskaičiuota.
Skonis buvo geras, bet iš to strioko, kad apsuko, tai nufotografavau tik įpusėjęs. Žinoma, už tokią kainą, tai turėjo būti skanesni nei tiesiog geri! Bei iš nuotruakos nesimato, kad vaflis nėra standartinis, bet didesnis gerokai.
Buvo gera pamoka. Galvojau, kad internete daug prisižiūrėjęs, tad į turistų pinkles tikrai nepakliūsiu. Net realiai jau mačiau, kad kažkas ne to, kai negalėjo iš anksto galutinės kainos pasakyti. Bet vis tiek neišvengiau spąstų.
Dar keletas nuotraukų iš Sibiu:
Antras pagal aukštį ir vienas pavojingiausių asfaltuotų kelių Rumunijoje – Transfegerešanas
Kitą dieną pagaliau atėjo metas atlikti to, ko motociklai važiuoja į Rumuniją: pralėkti kalnų keliukais. Viešbutyje palikau šonines dėžes, kad būtų lengva važiuoti.
Transfegerešanas (Transfăgărășan) yra antras pagal aukštį kelias Rumunijoje. Jį bestatant per keturis metus žuvo 40 kareivių.
Ilgis 151 kilometras, baigtas 1974 metais, aukščiausias taškas 2042 metrai.
Man tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai motociklu tokiais kelias važiuoti teko. Pradžioj visur nuotraukas daryti norėjau, bet greit pasimatė, kad taip niekur nenuvažiuosiu.
Pasiekus sudėtingiausią dalį, pasidarė aišku, kad mano važiavimo įgūdžiai labai riboti. Kelis kartus sukdamas išvažiavau į priešpriešinę juostą 🙁 Kai žiūrėdavau video ir kas nors sakydavo, kad labai sunku važiuoti, tai galvodavau, kad nesąmones kalba. Bet pats pabandęs, tai dabar suprantu. Įgūdžiai gerai pakilo nuo vieno tokio pervažiavimo. Beje, net negaliu paaiškinti, kodėl sunku. Juk greitį visad gali pasirinkti. Gal bėda būtent ta, kad nenori per lėtai važiuoti, kartu nenori greitai važiuoti. Labai lėtuose posūkiuose motociklas elgiasi kitaip nei greitai važiuojant. Paviršius taip pat nėra labai lygus, tad baisu paslysti.
Nemažai kelio yra pažeista. Atrodo taip, kaip pas mus, kai asfalto viršutinę dalį nuima prieš perasfaltuojant, kai nepilnai perdarinėja kelią. Važiuojant tokiu keliu, net visiškai tiesiai, motociklas truputį plaukioja ant kelio, nereikia net posūkių.
Štai jau ir virš debesų!
Čia duodu instrukcijas, kad noriu ir portrait nuotraukos. Ne visi angliškai šneka, reikia ir ženklų kalbą mokėt 😀 Dariau telefono apsukimo judesį, bet jis vis dar fotografavo.
Štai kaip vingiuotas kelias atrodo:
Taip pat, dar yra tunelis. Jį pravažiavus ir jau sustojus (man regis tai gal ir bus aukščiausias taškas, tai tikrai nebuvo „karšta“. Net su motociklininko apranga norėjosi, kad būtų kiek šilčiau. Tuo tarpu išvažiavus buvo apie 29 laipsnius šilumos.
Taip pat, dar sutikau lietuvių porą, kurie automobiliu irgi atkeliavo iš Lietuvos. Jie atpažino, kad mano motociklo numeris lietuviškas ir pradėjo pokalbį. Paprašiau poros nuotraukų. Jie pasakė, kad turi YouTube kanalą. Tai galima jame ir mane pamatyti labai trumpai.
Visus jų video pažiūrėjau apie šią kelionę, pusė lankytų vietų ir miestų tie patys tarp mūsų. Man labai buvo įdomu, nes jie prideda nemažai detalių apie vietoves. Bei labai gera naracija ir video kokybė.
Grįžus į viešbutį nuėjau į prekybos centrą pavalgyti, kur paėmiau picą ir pieno kokteilį (nėra nuotraukoje).
Visos dalys
30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
O visa kelionė ir nei vieno kempingavimo? Ateinančiai pavasario kelionei palapinės ir nematytų vietų nenusimato?
Kas yra nematytos vietos? Keliaunu paprastai po „vietinės reikšmės“ miestelius, niekad nesinaudoju autostradom. Dažnai atsirandu ant keistų kelių. Ne kartą ir ne du važiavau po kaimus, kur man širdį skaudėjo matant kaip žmonės ir vaikai ten gyvena. Kaip Lietuvos kaimuose prieš 20-40 metų. Spėju, Lietuvoj tokių irgi rast dar galima bet jau absoliuti mažuma būtų.
Jei imsime šalis, tai nei Lenkija, nei Slovakija, nei Vengrija ar Rumunija nėra laikomos populiariomis šalimis lankyti.
O kodėl būtų verta stovyklauti? Aš asmeniškai turiu problemų su virškinimu ir numeriu du. Tad man visad reikia, kad geras tualetas būtų šalia.
Stovyklavimą pagal mane dauguma žmonių renkasi todėl, kad tiesiog neturi pinigų. Žinoma, yra maža dalis žmonių, kurie bet kuriuo atveju stovyklautų. Tačiau, jei duotume pakankamai pinigų, tai liktų tik labai maža saujelė žmonių, kurie keliaudami motociklu rinktųsi stovyklauti, o ne viešbutyje nakvoti.
Man malonu pabūti gamtoje, esu stovyklavęs ne kartą ir ne du. Esu augęs kaime. Net, jei neturėčiau virškinimo problemų, bet kokiu atveju stovyklavimas yra sudėtingas dalykas. Kiek viršaus man reiktų dabar prisikrauti stovyklavimo mantos? Inai nebūtų prirakinta, atsirastų problemos palikti motociklą net trumpam. Papildomas svoris visur tampyti. Tai juk nėra tik palapinė, bet indai maistui, miegmaišiai, vandens talpos ir t.t.
Motociklas ne mašina, net nuvažiavus mažą distanciją, kaip aš darau, vis tiek nuovargis yra. Įsivaizduok, kad važiuoji visą dieną 30-35 C karštyje. Ir viskas ką gauni, tai dar darbo pasistatyti palapinę atvykęs. Tokiam karštyje prakaitas pila nieko nedarant. Tiesiog, kam man kankintis? (žinoma, yra išimčių, kad būtent kančios yra svarbus ir prasmingas dalykas, pvz., prisimenu daug labiau tas dienas, kai sulijo ir buvo šalta nei normalias dienas. Nes jautiesi, kad pasiekei tikslą, prasistūmei pro šaltį).
Tai išvada būtų ta, kad vakarų Europoj viešbučiai gali būti per brangūs, bet, jei nekeliausiu vasarą, gal kaip nors užteks vietų ir ne pačiuose brangiuose ir pavyks susimokėti, tikiuosi, kad vidurkis <= 150€ už naktį net brangiausiose šalyse. Rytų Europoj vidurkis berods gavosi 65€ už naktį.
Tada dar reikia atsiminti, kad stovyklavietės vakarų Europoj brangios. Kainos laisvai 15-35€ už naktį. Nes gauni labai gerus dušus ir tualetus, gražią ir sutvarkytą aplinką ir t.t. Net negali sakyti, kad labai daug sutaupai nuo viešbučio, nes ne aplink didelius miestus, tikrai bus pilna po 70-120€ už naktį.
Jei norėčiau stovyklauti ir būti gamtoje, tai nuvažiuočiau su mašina kur noriu, praleisčiau naktį ar dvi gamtoje ir grįžčiau namo. Va tokį stovyklavimą užskaitau. Galima dar ir su baidarėm, jei tik vieną naktį, o tada namo.
Tad galutinis atsakymas, ne, palapinės ir visų kitų dalykų neketinu pirkti. Jei per daug kirs per piniginę, tai susimąstysiu kitam kartui. Bet turbūt labiau tikėtina, kad tiesiog prastesniuose viešbučiuose pradėčiau apsistoti, kurie tiesiog kainuotų pigiau. Nesu nėkart apsistojęs tokiam, kur buvo blogi atsiliepimai ir įvertinta mažiau nei 3 žvaigždutės pagal booking.com. Taip pat, visi viešbučiai būdavo arba centre, arba maksimum 20-30 minučių pėsčiomis nuo centro (jei miestas pakankamai didelis). Mano kelionės metu buvo tik vienas viešbutis, kur kažkiek nuvylė, bet ten visas miestas nuvylė (Arad) ir blogai jaučiausi, tai gal nebūtinai ir viešbutis kaltas.