30 dienų kelionė motociklu 12dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija) – Prešovas - Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda

30 dienų kelionė motociklu 12dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija) – Prešovas

21 sausio, 2024 Kelionės Nėra komentarų

Prešovas (Prešov), Slovakija 🇸🇰 (2023-10-01 – 2013-10-02)

26ta diena – temperatūros pokytis – likau be baseino

Pirmą kartą užsisakiau viešbutį su baseinu. Beveik visi skelbimai visad rašo, kad baseinas uždaromas rugsėjo 30tą. Bet čia nebuvo taip parašyta. Jau svajojau, kaip pagaliau nuo tų karščių atsivėsinsiu įšokęs į vandenį. Šitas viešbutis nebuvo parašęs, kad baseinas uždarytas. Parašiau žinutę. Jie atrašė, kad baseinas atidarytas, tačiau, kad per šalta juo naudotis. Galvoju kažkokiais čia jau marazmais užsiima. Šalta? Jie gal prie bajerio! Nuo kada 25+ yra šalta?!

Pasirodo, kad vos keli šimtai kilometrų į šiaurią labai temperatūrą pakeičia. Jau Deva mieste buvo vėsiau, vietoj 30 su viršum buvo tik 24! Bet keliaujant link Prešovo dar labiau šalti pradėjo. Kelionės metu net įjungiau šildomas rankenas.

Iš pradžių galvojau, kad tiesiog pagaliau oras atvėso. Bet tada pažiūrėjau, kad piečiau dar karšta, vis dar virš 24. Atvykus tikrai nebuvo noro į jokius baseinus. Dieną buvo 18, naktį gal 12. Tačiau pripratus prie aukštų temperatūrų, kai prakaituoji su šortais ir maike kasdien, tai 18 atrodė kaip žiema ❄️

Kaip ten bebūtų, apsuko mane vis tiek, nes baseinas tai buvo uždengtas, kai man sakė, kad atidarytas! 🙁

Žemiau mano apsistojimo vieta:

Prastas asfaltas

Kelionėje iš Vengrijos (Deva) į Slovakiją (Prešovas) sutikau blogiausią asfaltą gyvenime. Viskas buvo gerai, kol neprasidėjo kažkokia kalnuota vietovė. Daug vingių, bet asfaltas duobėtas ir sutrupėjęs, tad visad galvoji, kad motociklas nuslys. Sudėtinga važiuoti. Vaizdų labai neatsivėrė, bet mačiau, kad vietomis daug mašinų sustoję, tad norint galima turbūt kažką rasti. Kaip bebūtų, jei ne prastas asfaltas, tai tokie siauri miško keliukai tarp medžių yra vieni iš mano mėgstamiausių maršrutų.

Mano telefonui irgi nepatiko. Turiu vibracijų sugėrėją (angl. dampener), tad mano telefonas juda beveik visada. Nuo šitų duobių, tai nors USB-C portas telefone tikrai nebuvo išmaltas, laidas laikosi tvirtai, tačiau krovimas pradėjo atsijunginėti ir vėl pasijunginėti.

Kelionės metu vėl radau nelegalios veiklos. Sustojau ties apžvalgos bokštu. Iš pradžių, net nemačiau, bet pasirodo, kad laiptai užkalti lentomis. Išmėginau motociklininko rūbų tamprumą, ir įlipau pro šoną. Viršuje radau tik vieną supuvusią lentą. Negi vien dėlto ėmė ir uždarė?

Vakaras

Pasiekus viešbutį išėjau pasivaikščioti po senamiestį, kuris buvo tiesiog už viešbučio durų. Keičiasi ne tik temperatūra, tačiau ir dienos šviesos trukmė. Kuo toliau nuo pusiaujo (angl. equator), tuo labiau laviruoja dienos šviesa priklausomai nuo metų laiko. Per kelias dienas praradau apie 40 minučių dienos šviesos. Plius saulė kitaip šviečia, ne taip ryškiai.

Taip pat, užtikau bažnyčią, kur buvo viduje koncertas. Užėjau kelioms minutėms pasiklausyti, visai neblogas buvo.

Vakarienei buvo pica:

27ta diena – Šarišo pilis (Šariš)

Tai gotikos ir renesanso erų akmeninės pilies griuvėsiai. Aukštis apie 570 metrų virš jūros lygio. Tai viena didžiausių ir seniausių Slovakijos pilių. Menamai įkurtą 4tam amžiuje. Tačiau buvo perstatyta kelis kartus, kol galiausiai 1678 metais sudegė.

Tai buvo tik apie 10 kilometrų nuo mano viešbučio. Boltas pasirodė per brangus, nebuvo karšta, tai nusprendžiau važiuoti motociklu. Dar kartą primenu, kad, daug darbo yra motociklu tokius dalykus daryti. Nuotraukoje apačioje motociklininko striukė ir kelnės sukištos į šonines dėžės, kurios tuščios, nes daiktai viešbutyje. Tada šalmas yra pervertas specialiu trosu ir prirakintas prie priekinio rato su stabdžių disko spyna. Batų gal nieks nevogs, tai padėti prie motociklo. Viršutinės dėžės nėra, nes dvi šonines su rankenom galiu per kartą nusinešti.

Prie pilies griuvėsių būtina eiti pėsčiomis (arba dviračiu) gražiu taku. Tačiau takas kyla į kalną, tad prakaitas muša.

Vėl nelegalas

Prie įėjimo buvo parašyta kaina. Bet nebuvo žmonių, kurie rinktų pinigus. Buvau vienintelis lanktyojas! Rimtas privalumas, kai keliaunama ne sezono metu.

Vėliau vidujė pamačiau du žmones. Jie mane irgi matė. Man niekas nieko nesakė, aš niekam nieko nesakiau, tai už dyką ir apžiūrėjau 😀

Pilis tariamai taip kažkada atrodė:

Dabar išlikę ne tiek daug:

Ant išlikusio bokšto žmonės įleidžiami tik tam tikromis valandomis, ko aš nebuvau nusiteikęs laukti. Ypač, kad net bilieto neturėjau ir nežinojau, ar kas nors tikrai ateitų įleisti.

Taip pat, man patiko, kad buvo visų šalies pilių žemėlapis (šios pilies numeris 5).

Turbūt tiek perskaičius tapo aišku, kad žodis „hrad“ reiškia „pilis“. Turint tą omeny, pabaigai „nuotaikinga“ nuotrauka:

Taupymas ant ženklų

Slovakijoje pastebėjau, kad, priešingai nei Lietuvoje, perėjos einančios viena po kitos dažnai žymimos tik vienu ženklu. Man regis vienoj vietoj mačiau net 3x!

Iš kitos pusės irgi ženklas tik prieš pirmą perėją stovi. Taip pat, tas „2x“ pakreiptas šonu, kas reiškia, kad galioja matyt ir sukant į dešinę.

Manau, kad visai nebloga sistema. Nebūtina ten mirgalkių ir ženklų ant kiekvienos dėti kaip Lietuvoje ar JK. Kai mes norim padaryti visas labai matomas, tuomet jos visos yra matomos kaip normalios. Ypatingas žymėjimas turėtų būti taikomas specialiais atvejais.
Svarbiau būtų, kad žmonės atšvaitus užsidėtų. Vis dar vyrauja nesupratimas, kad gatvė gali pilnai apšviesta būti, bet pėsčiojo vis tiek nesimato, jei jis be atšvaito.

Pagrindinio kelio ženklų skirtumas

Įvažiavau į naują šalį. Varau sau spakainas. Vienam miestely, netikėtai smegenys suvokia, kad nemačiau kelio ženklo, kad aš ant pagrindinio kelio. Iškart avarinis stabdymas, bet beveik pralekiu pro sankryžą, nespėju sustoti. Bet turiu pilną matomumą, nieko nėra. Kažkaip net nesuprantu žiūrėdamas aplink tą sankryžą, kas čia buvo. Galvoju, gal rimtai, kas sugalvojo lygiavertę sankryžą vidury miesto padaryti.

Važiuoju toliau, po kiek laiko vėl analogiška situacija. Tik, šįkart pasiruošęs, tai spėju sustoti. Pradedu galvoti, na, tikrai taip negali būti. Koks idiotas turėtų kelius projektuoti, kad dėtų tiek daug lygiaverčių sankryžų.

Toliau važiuoju jau tiesiu keliu tarp miestų, ir pastebiu baisiai keistą dalyką. Jie, pagrindinio kelio ženklą deda ne prieš sankryžą, bet po!!! Bet nebūtinai iškart po! Įsivaizduojat? Manau, kad ne.

Pavyzdžiui, važiuojate pagrindiniu keliu, ateina šalutinis, nėra jokio ženklo, kad tai šalutinis. Tačiau už šalutinio kelio iškart (arba daug daug toliau stovi ženklas), kad jūsų kelias pagrindinis. Jis galioja kilometrą ar ilgiau. Galiojimo atstumas nenurodomas, tik iš patirties žinau, kad kartais jie galioja kilometrus, iki kol sutinkamas kitas šalutinis kelias. Už to kelio vėl bus ženklas, kad jūsų kelias pagrindinis. Esmė, kad jums reikia įsiminti ženklus kartais net kilometrams į priekį!

Nežinau, kaip jie sugeba tokia sistema naudotis. Bet tai absurdiška. Kaip žinoti, ar, čia koks šunkelis, ar čia jau šalutinis kelias ir pagrindinio kelio ženklas susinaudojo. Ar šitas nusukimas nesiskaito kaip sankryža, todėl mano pagrindinio kelio ženklas matytas prieš kilometrą dar galios kitai sankryžai?

Žodžiu, pilna kosmonautika.

P.S. nesu 100% tikras, kad pagrindinių ženklų problema yra Slovakijoje, gali būti ir Vengrijoje. Nebepamenu tiksliai.

Pabaiga. Vakarienės vietą rinktis kažkaip sunkiai sekėsi. Ant galo radau kažkokį kinų restoranėlį. Angliškai savininkai nekalbėjo, sūnus plius minus. Užsisakyti pavyko, buvo visai neblogai, nepaisant, kad iš nuotraukos ne kaip atrodo:

Visos dalys

Sekti atsakymus į šį įrašą galite per čia RSS 2.0 feed. Jūs galite palikti komentarą, arba trackback from your own site.

Prenumeruoti

0 Komentarai

Įterpti atsiliepimai

Žiūrėti visus komentarus

Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija