Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Išbandymų metas truko nuo balandžio 22 dienos iki gegužės 21 imtinai – lygiai 30 dienų. Žemiau pateikiu įpročių laikymosi ataskaitą.

Viskas užbraukta žaliai! Tiesa, techniškai kartais nusižengdavau šiam planui, pvz., paskaityti knygą pusvalandį spėdavau tik po vidurnakčio, kuomet jau prasidėjusi kita para… Bet svarbiausia disciplina, todėl tokius atvejus laikau sėkmingais.

Dabar apie kiekvieną įprotį atskirai, o pabaigoje, kaip man sekasi laikytis šių įpročių pasibaigus „įsipareigojimo“ terminui.

1. Mankštinuosi 3 kartus per savaitę. Laikymasis idealus, tačiau turbūt neverta labai stebėtis, nes anksčiau buvau pasiekęs reguliarią 7 dienų per savaitę mankštą. Ateityje praplėsiu tai iki 6 dienų. Ko pasimokiau iš praeities? Kad reikia ir pasyvaus poilsio, todėl ketinu planuoti laiką taip, kad sekmadieniais nereiktų nei mankštintis, nei šiaip ką nors dirbti.
Įvertinimas: 10/10

2. Kasdien skaitau po pusvalandį (knygą). 30 dienų bandymo metu laikiausi šio įpročio idealiai, jei atmestume techninius paros pažeidimus, apie kuriuos rašiau straipsnio pradžioje. Perskaičiau 4 knygas. Jei taip kiekvieną savaitę, tai teks lėkti į biblioteką ar knygyną, nes nebeliks ką skaityti 😉
Šiuo metu šį įprotį pakeičiau 10 minučių skaitymu per dieną (ačiū Dariui už puikų patarimą), nes laisvą pusvalandį dažnai sunku surasti.
Įvertinimas: 9,5/10

3. Atsikratau vieno kvailo įpročio. Eksperimentas pavyko nuostabiai. Iš mano kišenės neišbyrėjo nė 0,5 lito. Primenu, kad už kiekvieną nesėkmę įsipareigojau sumokėti 0,5 lt, manydamas, kad tai gali gerokai patuštinti mano kišenę. Tikėtinus nusižengimus skaičiavau dešimtimis. Pačiam sunku tuo patikėti, nes jo atsikratyti bandžiau jau 6tą kartą!
Įvertinimas: 10/10

4. Esu tvarkingas. Tvarkymuisi galo niekada nebūna, tačiau esu patenkintas šio įpročio laikymusi. Esu iš tų, kurie mėgsta tvarką, bet nenoriai tam skiria laiką. Stengiuosi palaikyti optimalų tvarkingumo/laiko santykį.
Įvertinimas: 10/10

5. Didinu finansinį išprusimą ir investuoju. Situacija tokia pati, kaip prieš 2 savaites: „Darau viską, ką parašiau originaliame straipsnyje, tačiau kažko trūksta. Progresas atrodo per mažas.“ Manau, kad viską dariau per daug paviršutiniškai ir per mažai įsigilindamas. Tai galima pataisyti sekančiame įpročių dešimtuke 😉
Įvertinimas: 8/10

6. Kasdien užkalbinu po nepažįstamą žmogų. Kaip ir prieš 2 savaites, taip ir dabar manau, kad tai sunkiausias iš visų uždavinių bei pareikalavęs daugiausia laiko. Dažnai suradimas „tinkamo“ žmogaus užtrukdavo iki 15-25 min. Kartais todėl, kad tiesiog nieko nebūdavo aplink, o kartais todėl, kad bandydavo sugrįžti baimė.
Pastebėjau, kad čia veikia paprastiems darbams tinkamas principas – apribok darbui skiriamą laiką ir padarysi jį greičiau. Arba kitaip: kiek darbui duodi laiko, tiek jo ir prireikia. Geriausia užkalbinti grįžtant iš darbo (pėščiomis užtrunku ~8 min.), tuomet nereikia papildomai apsirengti ir eiti į lauką. Ne darbo dienomis, laiką apribodavo susitarimai tam tikru metu susitikti ar kažką padaryti. Tokiu būdu labai greit viskas pavykdavo.
Taip pat pateikiu naujausią statistiką: tik 2 kalbinti žmonės iš 30 gyvena blogai, t.y. viso labo  6,7%! Šaunuoliai! Kuo daugiau pozityvių žmonių, tuo visiems geriau šiame mažame pasaulyje 😉
Įvertinimas: 10/10

7. Kiekvieną rytą keliuosi 7:30. Be jokių problemų keliuosi 7:30 arba miegu ne daugiau nei 7 valandas. Labai patinka šitas įprotis, ypač Vilniuje, kur langai į rytų pusę, tad atsikelti grynas malonumas. Tuo tarpu namuose, kur langai į vakarus, tą padaryti kur kas sunkiau. Todėl galiu teigti iš praktinės pusės, kad šviesa stipriai įtakoja mūsų miegą.
Įvertinimas: 10/10

8. Kiekvieną savaitę taikau po 2 patarimus iš knygos „Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Taikau paviršutiniškai, dažnai pamiršdamas pirmuosius įpročius ir taikydamas tik naujausius (einamosios savaitės). Be to, apčiuopiamos naudos nepastebėjau.
Įvertinimas: 7/10

9. RSS naujienas skaitau tik 3 kartus per savaitę. Pirmadienis, trečiadienis, šeštadienis – dienos, kai galima atrasti tam laiko. Šio įpročio laikytis pavyksta idealiai.
Įvertinimas: 10/10

10. Puslapio statistiką peržiūriu tik pirmadienio rytą. Laikausi idealiai ir tuo džiaugiuosi. Galiu pacituoti tą patį, ką rašiau prieš porą savaičių: „Manau, kad kiekvieną savaitę dėl to sutaupau mažiausiai 30 minučių. Mano manymu, tai daugybė laiko!“
Įvertinimas: 10/10

Apibendrinimas

Galutinis įvertinimas matematiškai paskaičiavus yra 9,45. Manau, kad tai pribloškiantis rezultatas! Labai tuo džiaugiuosi ir jau planuoju sekantį dešimtuką.

Dabartinė situacija

Išlaikau visus įpročius išskyrus 8 (patarimų iš knygos „Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ taikymas), 6 (nepažįstamų žmonių kalbinimas) ir 4 (tvarkausi kartą į savaitę).

Patarimų iš knygos „Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ taikymas nedavė apčiuopiamos naudos ar malonumo, todėl atsisakau šio įpročio.

Žmonių nebekalbinu, nes tai reikalauja daug laiko, o dabartinė nauda menka. Didžiausias iššūkis buvo pralaužti ledus, toliau nėra prasmės laikytis šio įpročio.

Tikiuosi šį sekmadienį nepraleisiu tvarkos valandėlės, nes noriu būti tvarkingas žmogus.

Netrukus įrodysiu, kaip svarbu yra teigiamai mąstyti dėl sąmonės ir pasąmonės sąveikavimo bei jų veikimo principų. Tam pasitelksiu paprastus gyvenimiškus pavyzdžius, kuriuos galite patikrinti kasdienybėje.

Mes pastebime tik tada, kai apie tai galvojame

Mūsų pasąmonė geba apdoroti kur kas daugiau duomenų vienu metu negu sąmoningoji mūsų dalis. Būtent todėl galima užduoti sau klausimą, o ryte pabusti žinant atsakymą.

Kitas aspektas yra tas, kad pasąmonė viską mato, viską girdi, viską jaučia, tačiau į sąmonę paduoda tik svarbius pojūčius. Pavyzdžiui, esate gatvėje ir girdite kaip už 10 metrų žmonės šnekučiuojasi. Nesuvokiate žodžių prasmės, bet vos bus paminėtas jūsų vardas, akimirksniu sureaguosite. Pasąmonė veikia kaip filtras.

Dabar galvokite apie mėlyną spalvą. Mėlyna spalva. Mėlyna spalva. Apsidairykite aplinkui. Kiek suradote mėlynų dalykų? Ar prieš tai atkreipėte dėmesį į tai, kad jie yra mėlyni? Manau, kad ne.

Įsivaizduokite, kad renkatės naujas padangas. Važiuodami automobiliu atkreipsite dėmesį į visas parduotuves, kur jo parduodamos. Stovėdami kamštyje apžiūrėsite kitų automobilių padangas.

Kaip mus veikia mūsų užsiėmimas? Tarkime esate akių daktaras. Įeinate į patalpą pilną žmonių. Tikrai atkreipsite dėmesį į tai, kiek žmonių su akiniais, kokius rėmelius jie pasirinko ir pan. Lygiai taip pat kompiuterių specialistas atkreips dėmesį į ypatingą IT techniką patalpoje, kai kitas žmogus praeis jos nė nepastebėjęs.

Išvada akivaizdi, matome tik tai, apie ką tuo metu galvojame.

Naujų idėjų generavimas

Kartais būna taip, kad nepavyksta išspręsti problemos. Tiesiog užstringame. Problema ta, kad smegenys užstringa tame pačiame kontekste ir nemato toliau savo nosies. Todėl tokiais atvejais yra rekomenduojama atsipalaiduoti ir pakeisti veiklą, taip tikintis surasti naujų būdų problemai išspręsti. Kitas metodas, tiesiog kažkam papasakoti tai, ką mėgini padaryti – dažniausiai kitam žmogui nė nereikia praverti burnos, kai netikėtai suprantate, kaip viską išspręsti. Taip yra todėl, kad iš naujo perėjote per visas detales ir siekiamus tikslus bei supratote informaciją kitu kampu. Kitaip tariant, jūsų mąstymo kontekstą pakeitimo kitas žmogus, nes norėdami paaiškinti jam problemą, privalėjote apie viską galvoti kitaip.

O ar pagalvojate apie tai, kad jūsų rašiklio pasirinkimas turi įtaką jūsų generuojamoms idėjoms? Yra nustatyta, kad idėjų generavimas su įvairių spalvų rašikliais vyksta efektyviau nei vien su tos pat spalvos pieštuku. Čia pasireiškia asociacijų galia. Kai mintį užrašote žalia spalva, smegenys prijungia prie esamo konteksto viską, ką joms reiškia žalia spalva. Pvz., man žalia reiškia – sėkmę, akcijų kainų kylimą, taiką ir t.t.

Kaip manote ar yra skirtumas, jei sėdite nuobodžiame ofise ar gražioje gamtoje?..

Teigiamo mąstymo galia

Iš aukščiau išdėstytų pastebėjimų ir pavyzdžiu, tampa akivaizdu, kad teigiamas mąstymas yra privalomas. Išskyrus tiems, kurie nenori generuoti pergalingų idėjų ir pastebėti sėkmę lemiančius dalykus.

Akivaizdu, kad susitelkus mintis į nesėkmę, būtinai rasite tam patvirtinimų. Paprastas nutikimas kaip nuleistas automobilio ratas, taps užtikrinimu, kad esate nesėkmingas žmogus. Visa tai kaupsis ir kaupsis. Jūs tuo vis labiau įtikėsite ir atsidursite uždarame rate. Smegenys stengsis pastebėti blogus dalykus ir pakišti jums koją net lygioj vietoj.

Dabar priėjome maloniausią šio straipsnio vietą. Kaip reaguos smegenys, jei kasdien save įtikinsite, kad esate laimingas, sveikas, sėkmingas ir turtingas? Tuomet jos nuolat stengsis pastebėti dalykus, kurie jums neša laimę, sveikatą. Atidžiai dairysis galimybių padidinti savo piniginį kapitalą. Visi žinom – kas ieško, tas randa.

Situacija numeris 1

Pabundi ryte, pora minučių prieš žadintuvą. Maloniai pasirąžai. Puiki nuotaika, laukia dar viena nuostabi diena. Tu žinai, kad šiandien tavęs laukia nauji iššūkiai, kuriuos įveiksi pasinaudodamas savo gebėjimais. Kiekviena diena kupina malonių išgyvenimų.

Bėgioji parkelyje besiklausydamas motyvacinės medžiagos, kuri norą veikti užkelia į pačią viršūnę. Grįžęs nusiprausi, papusryčiauji ir puoli prie darbų. Įdomu, ar mėgstamą veiklą apskritai galima vadinti darbu? Ypač kai ji vyksta pagal sistemingą planą, su menkais nukrypimais nuo grafiko.

Įpusėjus dienai, nusprendi, jog būtų šaunu papietauti mieste. Sėdi į blizgantį automobilį, nuleki į mėgstamą kavinę, užsisakai galvodamas tik apie tai, ko nori (ir kas sveika), o ne kiek kainuoja. Laukdamas kol bus atneštas maistas, planuoji ateinančios savaitės kelionę į kalnus – ruošiesi slidinėti su sutuoktiniu.

<…>

17:00. Pypt! Darbo valandos ribotos, metas turiningam poilsiui. Priklausomai nuo savaitės dienos tai teatras, krepšinis, susitikimas su draugais, šuolis parašiutu ar kas tik nori. Užsiimdamas mėgstama veikla, sukuri tiek vertės, kad pinigais rūpintis tenka mažai.

Puikiai supranti, kad gyvenime svarbu balansas: reikia ir pabendrauti, ir sveikatą išsaugoti, ir darbus padaryti. Todėl viskuo ir rūpiniesi.

Situacija numeris 2

Atidėlioji žadintuvą jau 5tą kartą. Galų gale išsiropšti iš lovos. O juk žadėjai, kad nuo šios savaitės kelsiesi anksčiau! Kadangi laiko nukeliauti į darbą liko mažai, stveri į rankas kas papuola, sušlamšti, įsimeti į burną gumos ir leki į automobilį.

Į darbą pavyksta nepavėluoti. Pirmąją darbo valandą naršai internete, skaitinėji facebook, forumus ir panašiai. Sekančią valandą įtikinėji save, kad jau tikrai reikia dirbti, bet toliau tęsi ankstesnę veiklą. Likus porai valandų iki pietų, šiaip ne taip pradedi dirbti. Kiekviena problemėlė tau atrodo milžiniška ir demotivuojanti. Sulaukęs pietų, džiaugsmingai išleki iš kabineto ir trauki link kavinės. Grįžus po pietų apninka miegas, nes maistas buvo sunkus. Tad sekanti valanda skirtai tai pačiai rytinei veiklai…

Taigi, pagaliau 17:00! Dirbai apie 4 valandas, tačiau darbo padaryta tiek, kiek produktyvus žmogus atliktų per valandą ar pusantros. Namuose pavakarieniauji, tuomet atsisėdi prieš televizorių ar įninki į internetą. Skaitai visokius straipsnius ir kartais sau leidi pasvajoti, kad nuo ryt viską pakeisi… Tačiau rytojus yra rytoj, o tu turi tik šiandieną.

Tu gali rinktis

Juk puikiai supranti, kad tik tavo paties priimti sprendimai tave atvedė ten kur esi. Tik tavo sprendimai, gali pakeisti tavo dabartį ir ateitį. Gerai pagalvok, kas tavęs laukia, jei ir toliau taip gyvensi? Nori visą gyvenimą nieko nenuveikti?

Dabar grįžkime prie teigiamų dalykų. Kaip įsivaizduoji savo svajonių dieną? Savo svajonių namą? Savo šeimą? Draugus? Viskas prasideda vienu mažu žingsneliu ir tu gali viską gauti. Netiki? Paskaityk sėkmingų žmonių biografijas, įsitikinsi, kad daugybė iš jų nebuvo intelektualiai ar dar kažkaip kitaip išskirtiniai. Pvz., Michaelui Jordanui universitete buvo pasakyta, kad jis per prastas, kad žaistų universiteto rinktinėje… Taigi, atkaklus darbas nugali visas negandas.

Vienos dienos apsukti gyvenimui nepakaks, tačiau viena diena yra daugiau nei reikia, kad pradėtum priimti teisingus sprendimus. Kad pagaliau suimtum savo gyvenimą į rankas ir pats nustatytum jo kryptį.

Viskas kartojasi

Daug šiame puslapyje parašytų dalykų turi labai daug bendrų taškų. Todėl, kad visi gyvenimo aspektai yra susiję. Lygiai taip pat visi sėkmingo žmogaus gebėjimai yra neatskiriami. Tu negali spoksoti televizorių 4 valandas per parą ir būti sėkmingas. Valgyti nesveiką maistą, nesportuoti ir kartu būti žvaliam ir aštraus proto. Viskas yra susiję.

Visi tavo skaityti straipsniai yra panašūs, retai sužinai kažką naujo. Turbūt skaitai viską iš eilės? Nuo pradžios iki galo? Daugybę straipsnių, kurių esmę apibūdintum vis tais pačiais žodžiais. Sustok. Tavo laikas ribotas. Kam tu jį švaistai?

Pirma, išsiaiškink ko nori. Antra, susirask informacijos apie tikslus ir planavimą. Trečia, pradėk vykdyti veiksmus.

Kaip jau rašiau twitteryje: „Žinoti ir nedaryti, iš tiesų reiškia nežinoti“. TU GALI RINKTIS.

Koks jis? Telpa viename žodyje – „veiksmas”. Kartą jau rašiau apie veiksmo svarbą, tačiau šią savaitę supratau dar vieną veikimo privalumą.

Taip, tikrai taip. Norint įveikti tingulį, tereikia imtis bet kokio veiksmo. Paprasta? Tikrai taip.

Tingėjimo priežastys

Jų tikra begalė, pradedant nuovargiu, miego trūkumu bei baigiant betiksliu blaškymųsi per gyvenimą.

Paprasčiausiu veiksmo atlikimu galima įveikti žemiau išvardintas priežastis:

Tobulybės siekimas

Norima padaryti tobulai ir iškart. Taip nebūna.

Siūlau pasinaudoti vadinamuoju laiko rėmu (angl. timeboxing). Dažnai neaišku nuo kur pradėti, ar kiek reikia laiko atlikti kažką prasmingo, tuomet paskirkite tai užduočiai nuo 30 min. iki 2 val. Paleiskite laikmatį. Kai laikas baigsis, jūs busite visiškai laisvi ir galėsite veikti ką tik norite. Nebeliks kaltės, kuri slegia, kad nieko nedarote.

Be to, pradėjus daryti bent mažą darbo dalį, pastebime, kad tai kur kas smagiau, lengviau ir einasi greičiau nei tikėtasi. Taip įveikiamas nenoras dirbti, t.y., tingėjimas.

Bloga nuotaika

Ši priežastis pati savaime turi skirtingas kilimo priežastis. Tačiau, kad ir kokios jos būtų, visada padeda susikoncentravimas į kažkokią veiklą.

Kaip tai veikia? Kai susikoncentruojame į veiklą, pamirštame savo bėdas. Be to, pasiekiame kažkokį rezultatą, kurį duoda veikla. O rezultatai visada malonūs širdžiai.

Tingiu bet ką daryti, noriu gulėti lovoje ir nieko neveikti

Tai atskiras blogos nuotaikos pavyzdys. Tačiau šiuo atveju svarbiausia yra priežastys, kurios tai sukėlė. Dažniausiai jos būna tokios: nuovargis, po kurio seka neveiksnumas. Šis savo ruožtu neigiamai paveikia mūsų vertės suvokimą. To pasekmė yra ta, kad abejojame savo galimybėmis ir ryžtu kažką padaryti. Todėl stengiamės atidėlioti darbų darymą, gulinėjame lovoje ir stumiame laiką. Vadinasi, poilsio jau gavome, tačiau turime kitą problemą.

Susidaro uždaras ratas: kuo ilgiau trunka ši būsena, tuo labiau mus neigiamai paveikia. Tuo pačiu mes vis labiau linkę atidėlioti ir kiurksoti lovoje, kas dar labiau mus neigiamai veikia… Vienintelis būdas nutraukti šį ratą, imtis veiksmų: kažką nuveikti, kažką nudirbti ar tiesiog susitvarkyti kambarį.

Išvados

Taip lengva tingėjimą įveikti paprasčiausiu veiksmu, kad net keista. Dar įdomiau, jog apie tai galima parašyti ištisą straipsnį… Taigi, mažiau tingėjimo, daugiau darbų. Marš dirbt! 😉

Turbūt daugeliui teko girdėti, kad „nieko nėra už dyką”. Manau, kad tai yra absoliuti tiesa.

Kaip kiekvienas daiktas yra kažko vertas, taip ir kiekvienas įprotis, įgūdis ar sugebėjimas turi savo kainą. Daiktus esame įpratę pirkti už pinigus. O kiek kainuoja atsisakyti blogo įpročio ar išsiugdyti naują įgūdį?

Kainos sudėtis

Laikas

Tai yra vienintelis resursas, kurio turime ribotą kiekį. Teoriškai jis yra pats svarbiausias ir vertingiausias, tačiau praktiškai… Na, pasižiūrėkime kaip mes gyvename. Taigi, norint įsigyti bet kokį dalyką pirmiausia teks sumokėti kažkiek laiko.

Senasis elgesys

Seni įpročiai kartu su elgesio būdais yra sekanti kaina. Jei mes norime gyventi sveikai, tuomet akivaizdu, kad teks sportuoti, maitintis sveikai. Šiuo atveju teks sumokėti tokiais dalykais: įpročių kiurksoti priešais televizorių, persivalgymu, apgaulingai skaniu, bet nesveiku maistu ir kitkuo. Ar vis dar esate pasirengęs susimokėti už savo sveikatą? Vieniems tie dalykai beverčiai, kitiems ne. Didžiausią bėdą turi tie, kurie mano, kad šiuo atveju sveikata pigi, tačiau vėliau supranta, kad dabartinėje situacijoje kaina yra didžiulė. Tuomet atsiranda keblumų norint apmokėti sąskaitą…

Senieji draugai

Seni draugai yra dar viena kaina. Jie yra mūsų pačių gyvenimo atspindys, t.y, panašūs į mus. Tą lengviausia patikrinti su konkrečiai išreiškiamu dalyku, pvz., alga. Užsirašykite vardus 5 draugų, su kuriais daugiausia bendraujate. Dabar šalia kiekvieno vardo užrašykite jų mėnesines pajamas. Išveskite vidurkį – štai apytikslis pinigų kiekis, kurį jūs uždirbote praeitą mėnesį 😉

Viskas būtų gerai, jeigu tai pasireikštų tik finansinėje srityje. Tačiau tai galioja tiek jūsų sėkmingumui, tiek sveikatai, tiek patikimumui. Kitaip sakant „su kuo sutapsi, tuo ir tapsi”.

Tikrai neteigiu, kad reikia atsisakyti senų draugų, jei jie jums patinka ir tinka. Šį punktą parašiau remdamasis teorija, o ne praktika.

Senoji aplinka

Žmonės geba sujungti elgesio įpročius su juos supančia aplinka. Būtent todėl vienas iš patarimų norintiems išbristi iš narkotikų liūno yra pakeisti aplinką, kurioje gyvenama.

Tarkime, kad norite tapti patikimu žmogumi – tai vienas iš sėkmingo žmogaus bruožų. Tokiu atveju teks išmokti palaikyti tvarką. Ar jums žmogus su netvarkingais drabužiais, sugedusiu, bet važiuojančiu automobiliu atrodo patikimas? Taigi, teks turėti tvarkingą stalą, automobilį, drabužius ir t.t. Vadinasi, jus supanti aplinka gerokai pasikeis. Kita vertus, tvarkinga aplinka vers mus ir toliau išlaikyti šį pasikeitimą. Tiek mes veikiame aplinką, tiek ji mus.

Kaip sėkmingai įgyti tai, ko trokštate?

Tam, kad mainai būtų sėkmingi, pirmiausia reikia žinoti kainą. Tuomet nuspręsti, ar galite leisti tiek mokėti. Jei taip – pirmyn, išsitraukite „piniginę” ir pasiimkite, ko norite.

Tačiau jei manote, kad per brangu, tuomet pirkite „išsimokėtinai”. Gyvenime yra kitaip nei parduotuvėje ir galutinės prekės iškart negausite. Pavyzdžiui, norite sveikiau gyventi, o to kaina tokia, kaip parašyta aukščiau. Taigi, pirmiausia galite mokėti atsisakydami televizijos. Vėliau pradėti valgyti sveikesnį maistą ir t.t.

Svarbu tai, kad vos susimokėjus iškart gaunate dalį norimos prekės. Be to, galite mokėti kada norite ir kiek norite. Ar gi ne tobulas tas gyvenimas? 🙂

Įdomu, kad, bėgant laikui ir žmogui tobulėjant, dalykų kaina kinta. Pvz., mažam vaikui atsisakyti televizijos gali būti sunku, bet tam pat vaikui, virtusiam subrendusiu žmogumi, tai gali būti nulinė kaina.

Kaip daryti tai, ką nori
Kartą verslininkai keliavo per Afriką ir pamatė po bananų medžiu gulinti juodaodį, valganti medžio vaisius. Jie jam ir sako:
-Žinai, jei nuneštum į turgų šitų medžių bananus, gautum pinigų.
-O kas iš to? – paklausė afrikietis.
-Po kiek laiko galėtum nusipirkti sunkvežimį ir juo vežti vaisius, tada gautum dar daugiau pinigų.
-O kas iš to?
-Na, po dar šiek tiek laiko, galėtum samdyti kitus, kad jie tavo pirktais sunkvežimiais vežtų prekes į turgų, o tu uždirbtum daugybę pinigų.
-Vis tiek nesuprantu, kokia man iš to nauda?
-Na, turėdamas daug pinigų galėtum veikti ką tik nori.
-Norite pasakyti, kad dirbdamas kaip arklys 10 metų, po to užsitarnaučiau veikti ką noriu? Kad ir taip veikiu, ką noriu. Guliu čia sau po medžiu, valgau bananus…

Ką darytum, jei turėtum milijoną
Taigi, vieną dieną Džonas nusprendė, kad jam pasiekti savo tikslų galėtų pagelbėti asmeninio tobulėjimo treneris. Susirado vieną tokį ir štai jų pokalbis:
T: Kokį tikslą labiausiai nori pasiekti?
D: Noriu būti turtingas.
T: Ką turi omeny, sakydamas turtingas?
D: Noriu 1 000 000$ savo sąskaitoje.
T: Ką tu darytum, jei turėtum tiek daug pinigų?
D: Am.. Na.. Jau žinau! Eičiau žvejot!
T: Bet juk tam nereikia milijono…

Broliai dvyniai – pasirinkimo teisė
Gyveno kartą du identiški dvyniai. Bet kaip žinia, jokie du žmonės pasaulyje nėra vienodi. Jų mama mirė anksti, o tėvas buvo alkoholikas. Per daug metų vaikai užaugo. Vienas tapo labai sėkmingu ir turtingu verslininku. Tuo tarpu kitas tapo alkoholiku, kaip ir jo tėvas.

Žurnalistas sužinojęs apie šiuos dvynius, nusprendė juos iškvosti, kas gi nulėmė jų abiejų gyvenimų skirtingumą. Pirmiausia jis paklausė dvynio alkoholiko:
-Kas lėmė tai, kuo dabar esi?
-Na, mano tėvas buvo alkoholikas. Tai ko dar galima buvo tikėtis iš manęs?.. Sėkmingojo dvynio atsakymas į tą patį klausimą buvo toks:
-Juk mano tėvas buvo alkoholikas, ko dar galima buvo tikėtis iš manęs?..

Manau, kad dvynių istoriją perskaičiau Zig Ziglar knygoje „Sėkmė žaliems”.

Visi mes klystame ir taip mokomės. Tačiau protingas mokosi iš kitų klaidų, o kvailys iš savo. Tokia ta liaudies patarlė. Todėl šiame įraše norėčiau pasidalinti keliomis savo klaidomis.

1. Per daug dėmesio organizavimo įrankiams. Buvo toks metas, kai galvodavau maždaug taip: jei tik šita programa darytų viską, ką noriu, tuomet savo laiką galėčiau išnaudoti maksimaliai gerai. Tiesa, priešinga. Reikia noro, tikslo, kažkokio akstino, kurio vedami mes norėtume efektyviai išnaudoti savo laiką. Tokiu atveju užtenka paprasčiausio popieriaus ir rašiklio. Dabar naudoju A4 lapą, mažą kalendorių, rašiklį, dviejų spalvų žymeklius. Retkarčiais dar pasitelkiu į pagalbą google kalendorių, kuris atsiunčia priminimo žinutes.
2. Daugybė darbo arba darbas dėl darbo. Tai apima tiek svarbių darbų atidėliojimą, nes dabar pasidarė „būtina” sutvarkyti kambarį, tiek apskritai nereikšmingų darbų darymą. Prisiminkite Pareto taisyklę: 20% pastangų duoda 80% rezultato, likę 80% pastangų – tik 20% rezultato.
   Reikia eliminuoti darbus iš dienotvarkės, kurie neduoda naudos. Blogiausiu atveju, nustumti juos į darbų sąrašo pabaigą. Tai leistų juos atlikti tik tada, kai darbai duodantys 80% būtų padaryti.
   Pavyzdys iš mano dienotvarkės: sugalvoti temą ir parašyti pirmąsias 5 eilutes yra kur kas svarbiau nei pabaigti likusią straipsnio dalį. Temos pasirinkimas ir minčių sudėliojimas 80% darbo, nes po jo lieka tik spaudyti klaviatūros klavišus renkant mintyse plaukiantį tekstą.
3. Koncentracijos stoka. Šitą pamoką išmokau skaudžiuoju metodu. Apsibrėždavau, ką noriu padaryti ir maniakiškai dirbdavau link tikslų. Per vieną dieną vidutiniškai skirdavau 30 min atminčiai, 30 min studijoms, 30 min skaitymui, 30 min …, 30 min … . Po kokių trijų savaičių visada ateidavo toks laikotarpis, kai viskas pasidarydavo nebesvarbu, nieko neveikdavau ir neturėdavau jokio noro.
   Viskas būtų buvę gerokai kitaip, jei vieną mėnesį skirčiai atminčiai, kitą skaitymui, dar kitą studijoms. Šiuo metu vieną mėnesį paskiriu vienai pagrindiniai veiklai. Po tokio mėnesio rezultatai apčiuopiami ir motyvuojantys. Be to, smegenys užtrunka, kol persijungia iš vieno tipo užduočių darymo prie kito.
4. Per mažai poilsio. Poilsis yra darbas, kurį būtina atlikti. Jis mums leidžia pažvelgti į viską kitu kampu, todėl atrandame naujus problemų sprendimus. Be to, leidžia neišsekinti protinių resursų. Poilsį reikia planuoti lygiai taip pat, kaip ir darbų darymą.
   Šiuo metu perskaitęs Steve Pavlina straipsnį, bandau tokį metodą: vieną savaitę vakarais ir savaitgaliais ilsiuosi, o kitą dirbu. Metodą, taikau tik trečią savaitę, tad dar nežinau galutinio rezultatu. Bet šiuo metu esu patenkintas – darbai atliekami energingiau, o poilsis visavertiškesnis, nes protas visiškai atsipalaiduoja ištisai savaitei. Tuo tarpu darbas – produktyvesnis, nes žinai, kad turi viską padaryti per fiksuotą laiką bei, kad netrukus ateis poilsis.
5. Mokymasis dėl mokymosi. Kaip jau rašiau twitter’yje: „Žinoti ir nedaryti iš tiesų reiškia nežinoti.” Geriau siekti žinių, kurias gali pritaikyti ir pilnai įsisavinti arba tiesiog naudoti jau esamas. Manau, kad daugybę žmonių yra perskaitę tiek straipsnių ir knygų, kad jei pasinaudotų bent 10% ten rastų žinių, galėtų tapti vienais sėkmingiausių žmonių pasaulyje.
6. Leidimas kvailiems įsitikinimams pavergti protą. Pradėti šį puslapį buvo nedrąsu. Čia yra mano vardas ir pavardė. Trumpai tariant, visi mano pažįstami anksčiau ar vėliau pabuvos šiame puslapyje. Buvo visokių minčių, kad gal iš pradžių rašyti anonimiškai arba net visai atsisakyti šio sumanymo. Šaunu, kad kartu buvau įsitikinęs ir kitkuo: baimė įveikiama su ja susidūrus, o gailimės to, ko nepadarėm, o ne tų situacijų, kai tiesiog suklydom.
   Pastaruoju metu vis daugiau pažįstamų prisipažįsta skaitę mano puslapį. Kol kas sulaukiau tik teigiamų atsiliepimų. Be to, pradėjau gauti laiškų su klausimais apie asmeninį tobulėjimą, kas puikiai parodo, kad žmonės mano puslapį ir žinias laiko naudingais ir vertina.
   Todėl visada sakau, geriau pabandyti ir galbūt suklysti, nei po to gailėtis, kad kažko nepadarėm.
7. To paties darymas, tikintis kitokių rezultatų. Nuolat girdime, kad reikia bandyti dar ir dar kartą, kad galų gale pavyks. Na, tai tikra tiesa, tačiau kiekvienas naujas bandymas turi kažkuo skirtis nuo ankstesnių, nes „tik kvailys, identiškai kartodamas tą patį veiksmą, gali tikėtis vis kitokio rezultato.”