Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Jūsų pasąmonės galia Joseph Murphy knyga

Pavadinimas ir pirmieji puslapiai nuteikia pasakojimui apie traukos dėsnį (angl. law of attraction), būtent apie tai ši knyga.

Teigiama, kad pasinaudodami sąmone, galime valdyti pasąmonę. Tuo tarpu pasąmonė yra tokia galinga, kad gali duoti viską, apie ką svajojame. Tereikia tinkamai save nuteikti ar įtikinti ir turėsite viską.

Gausu įvairių istorijų, pradedant paskutinės stadijos vėžio išgydimu ir baigiant scenos baimės įveikimu.

Nustebau, kad knyga apima praktiškai visas asmeninio tobulėjimo sritis. Štai keletas skyrių pavadinimų:

• Praktinio gydymo įtaiga metodai;
• Kaip pasąmonė gali padėti praturtėti;
• Pasąmonė ir santuokos problemos;
• ….

Jei kažkiek tikite tokiais dalykais, tuomet jums patiks ši knyga. Kitu atveju, knygą skaitysite su nuolatine skeptiškumo išraiška veide. Tačiau „sveika“ į dalykus pažvelgti kitu kampu.

Privalumai:

1. Paima gyvenimą nuo a iki z.
2. Daugybė pavyzdžių.
3. Nuteikia optimistiškai.

Trūkumai:

1. Įpusėjus knygą pasidaro nuobodu, nes atsiranda kartojimosi įspūdis. Taip yra todėl, kad pasąmonės galių taikymo metodų yra mažai. Tuo tarpu jie naudojami kiekviename pavyzdyje.
2. Sunku tikėti tuo, kas rašoma, jei geriausia jūsų draugė yra logika.

Galutinis įvertinimas: 7.

Norėdami laimingai gyventi, darykite viską priešingai nei čia parašyta. Pateikiamos klaidos dažnai esti labiau įsimintinos nei taisyklės, kaip teisingai elgtis.

Dažniausia bėda – buto paskola
Reikia imti paskolą savo galimybių ribose. Tarkime šeima gauna 3000 litų pajamų, tuomet paskolą reikia imti tokią, kad 1500 lt ar daugiau tektų atiduoti bankui.

Imkite daugiau paskolų
Mums liko pinigų, todėl galime juos išleisti. Paimkime kitą paskolą naujam automobiliui. Juk bankui tereiks mokėti 500 lt. per mėnesį, o mes galėsime puikuotis prieš visus draugus, kad nusipirkom automobilį iš salono. Juk už mums likusius 1000 lt (3000 – 1500 – 500) dar galėsim gyventi pakankamai padoriai: užteks maistui ir komunaliniams. Kartais net drabužių nusipirkti galėsim.

Dar būtinai pamirškit, kad naujam automobiliui reiks brangesnio nei civilinio draudimo, nes bankas lizingo sutartyje įpareigos apdrausti nuo vagysčių ir kitų nelaimių.

Netikėtai netekite darbo
Atsisakykite pripažinti atsakomybę dėl savo darbo. Niekada gyvenime niekas nebuvo atleistas iš giedro dangaus. Visada tą galima nujausti, iš anksto ieškoti kito darbo. Nėra darbų? Tai keiskit specialybę. Nors problema net ne čia. Kas ieško tas randa.

Padarykime prielaidą, kad abu tėvai uždirbdavo po 1500 lt, vienas neteko darbo. Kadangi reikia gyventi taip, kad viską išleistumėm ir nieko nesutaupytumėm, todėl sekantį mėnesį šeima sumoka 1500 lt bankui, trūkstamus 500 lt randa kojinėse ir taupyklėse, o maistui skolinasi pinigų iš giminaičių.

Viską išleiskite
Kam tos santaupos? Visokie kvailiai rekomenduoja turėti tiek grynųjų pinigų, kad galėtume pragyventi pusę metų nedirbdami. Pvz., jei per mėnesį išleidžiate 1000, tuomet kvailiai rekomenduoja turėti 6000 banke.

Tačiau juk esate gimęs laimėti, todėl kas jau kas, bet jūs tikrai niekada nesusilaužysite rankos, nepakliūsite į avariją, nebūsite atleistas ir t.t. Taigi, tie kas taupo yra kvailiai, todėl mes turime elgtis priešingai.

Tik pagalvokite, kas mėnesį išleisti nesutaupytus 100-200 litukų! Kiek išorinių malonumų išeina! Išvada tik viena, reikia gyventi nuo algos iki algos. Dar geriau gyventi net trumpiau – skolintis trumpam laikotarpiui, o gavus algą mokėti palūkanas.

Taip pat visiems reikia įrodyti, kad nėra iš ko sutaupyti – juk  viską išleidžiate. Gerai pagalvoję galėtumėm atsidėti kokį 1% (30 lt.) kas mėnesį, bet kokia iš to nauda, nes tai per maža suma.  Todėl geriau viską išleiskime.

Tolimą ateitį patikėti kitiems
Sodra visagalė – išmokės pensiją. Kažkaip tuo labai lengva patikėti, nes išsivysčiusios šalys padarė ar daro priešingai, t.y., naikina sodrą ir leidžia patiems susikaupti pensiją. Todėl pasitikėkime ja, gaukime pensiją, kuri mažai priklauso nuo uždirbamo atlyginimo dydžio. Juk koks skirtumas, kad mokesčių sumokam sodrai dvigubai daugiau už kitus? Algos gausim 100-300 lt daugiau, jei išvis gausim.

Todėl net nemėginkime kaupti papildomos pensijos investiciniuose fonduose.

Venkite finansinio išprusimo
Galima sutaupyti daug laiko, jei vengsime informacijos apie pinigus.
Reikia apeiti visas knygas ir blogus apie tai kuo didesniu spinduliu.
Gautą papildomą laiką vėliau sunaudoti kiurksant prieš TV.

Ignoruokite sudėtines palūkanas
Kadangi jau puikiai laikotės aukščiau esančio reikalavimo, apie šį galite net neskaityti 😉

Reikia manyti, kad jei metinės palūkanos yra 10%, o mes turime 1000 lt, tuomet pinigai padvigubės po 10 metų. Iš tiesų tai įvyks po 72/10 = 7,2 = 7 metų ir 1 mėnesio. Yra tokia 72 taisyklė, kuri leidžia pakankamai tiksliai apskaičiuoti, kada pinigai padvigubės…

Kaip manote kokių palūkanų reikia, kad pinigai padvigubėtų per 5 metus?
72/x = 5
x = 14,4 %

Tačiau, jei norite gyventi teisingai, galvokite, kad kasmet reikia gauti 20%, siekiant padvigubinti santaupas.

Dar kartelį ignoruokite sudėtinių palūkanų galią
Tarkime žmogus investuos kas mėnesį po 100 litų. Tai darys 46 metus. Metinės palūkanos bus 10 %. Reikia būti įsitikinusiam, kad atsiėmus visus pinigus jų suma bus 100 * 12 mėn. * 46 m. + 10% = 55 200 * 10% = 60 720 litų.

Rūpi tikroji suma? Ji būtų apytiksliai 1 045 169 lt. O taip! Tai virš milijono. Skaičiavimai apytiksliai, tačiau galit patikrinti – gausite panašų skaičių.

Taip pat reikia teigti, kad 10% yra per didelės palūkanos ir nepasiekiamos. Nors čia akivaizdus melas. Tiesiog toliau atidėkite savo finansinį išprusimą, kaip buvo išdėstyta aukščiau.

Turbūt dar visi pamena laikus, kai bankai lengva ranka už indėlius mokėjo 5%. Tuomet sukaupta suma būtų: 212 543. Manau, kad su tokiais pinigėliais jau galima šį tą nuveikti 😉

Jei manot, kad kaupti 46 metus yra per ilgai, tuomet pagalvokime, ar tikrai? Dabar pensija prasideda 62 metų. Manau, kad „mano laikais“ ji bus nuo 70.

Dabar pradedama dirbti ~20-22.  Pats darbuojuosi nuo antro kurso baigimo (21 m.). Taigi ~42 darbo metai, ateityje 50. Taip pat, reikia ignoruoti galimybę nuspręsti, kokią sumą investuojame, kai pajamos padidėja.

Manykite, kad atlyginimas yra didžiausias pajamų šaltinis
Tarkime uždirbate 2000 lt/mėn. Tuomet per visą savo gyvenimą uždirbsite 2000 * 12 mėn. * 46 m. = 1 104 000. Savaime suprantama, kad visos sumos sutaupyti nepavyks. Tačiau dar turėtumėte atmesti galimybę sutaupyti 10% atlyginimo, kas vien grynuoju pavidalu tai būtų 110 400 litų. Sakyčiau apvali sumelė. O kur dar anksčiau minėtos sudėtinės palūkanos… Ak, tiesa, juk jas reikia pamiršti, nes šįkart apie klaidas 🙂

Tikėkite, kad butas/namas yra investicija
Jau pabodo skaičiuoti, todėl paminėsiu, jog jums tiesiog reikia taip mąstyti. Paprasčiausiai jums būtinai reikia buto. Kur kitaip gyvensit? Neeee, tikrai nenuomosit. Geriau leiskite bankui uždirbti.

Žinote kaip daro kvailiai? Jie taupo ir investuoja pinigus. Tokiu būdu skolinasi iš banko mažiau, o investicijos leidžia sumokėti banko palūkanas, tačiau kartu ir išlaikyti savo pinigus. Bet juk jie kvailiai, jūs esate protingesnis ir „investuojate“ į būstą.

Perskaitykite knygą R. Kiysaki „Du tėčiai – turtingas ir vargšas”, kurią laikau nuostabia finansinio išprusimo pradžia. Dar kartą įsitikinkite, kad namas yra aktyvas.

Atiduokite savo sielą daiktams ir nuo jų priklausykite
Viskas panašu į didžiules paskolas paimtas iš bankų tik kitu kampu. Juk jūs esate inteligentiška asmenybė, todėl puikiai suprantate, kad būtų kvaila būti savo gyvenimo šeimininku. Todėl negalite mesti darbo, eksperimentuoti, keliauti ir t.t. Juk jums reikia apmokėti savo sąskaitas. Jei negalite sau ko nors leisti todėl, kad mokate už daiktus, tuomet kas jus valdo? Daiktai.

Bet jūs tuo netikite, jūs esate savo daiktų valdovas, todėl jei jie valdo jus, tuomet iš tiesų jūs valdote save :))) Suktas reikalas…

Tikėkite nenumatytomis išlaidomis
Ar tokių būna? Tikrai ne! Juk jūsų automobilis kaip supermenas, niekada negenda ir nepatenka į avarijas. Be to, jūs niekad nesergate. Jūsų baldai amžini, drabužiai nesuplyšta ir t.t. Viskas amžina.

Juk būtų kvaila manyti, kad šias išlaidas galima numanyti paskaičiuojant pernai metų vidurkius… Taip daro tik keistuoliai.

Didinkite išlaidas, kai padidėja jūsų pajamos
Štai jūs, esate puikus žmogus – gyvenate gerai. Taip jau nutinka, kad jūsų atlyginimas pakeliamas. Kur dėti padidėjusį pinigų kiekį? Būtinai viską išleiskite iki paskutinio cento ir nieko neinvestuokite į savo išprusimą.

Išvados
Jei laikysitės visų šių patarimų, tuomet mes tikrai nesusitiksime. Ketinu eiti į viršų, o ne nerti į apačią kaip laivo inkaras.

Jei atpažinote save nors vienoje iš situacijų, nenusiminkite – žmonės įdomūs sutvėrimai, paprastai, mokosi tik iš savo klaidų. Be to, kiekviena pamoka, tai žingsnis link sėkmės. Kuo pamoka skaudesnė, tuo žingsnis didesnis 😉

Knyga praktinio pobūdžio. Teorija dėstoma pasitelkiant daugybę pavyzdžių. Nuolat pastebimi skirtingi lūkesčiai iš abiejų lyčių. Beskaitant gali net pasidaryti juokinga, kad tokie dalykai yra įmanomi. Pvz., kai moteriai sunku, ji pirmiausia nori išsipasakoti ir nebūtinai rasti problemos sprendimą. Tuo tarpu vyras, nori atsiriboti, pasislėpti „urve“, viską apgalvoti ir išspręsti problemą. Kadangi žmonės vienas kitą myli, todėl stengiasi padėti. Kaip manote, kas nutinka, kai moteris mano, kad padės vyrui, versdama jį išsipasakoti? Arba, jei vyras paliks moterį vieną namuose, kai jai sunku, tokiu būdu manydamas, kad jai padeda. Juk abu elgiasi taip, kaip mano labiausiai padedantys vienas kitam…

Tokių iliustracijų gausu knygoje. Tiesa, net viską perskaičius sunku viską priimti. Vis dėl to viską filtruojame per savo suvokimo prizmę. Bet žinojimas yra puikus pirmasis žingsnis siekiant darnių santykių…

Skaitydamas nuolat atpažindavau save ir draugę. Jei kuria dalimi apie moteris nepatikėdavau, tai pasiklausdavau jos. Deja, visad patvirtindavo, kad knyga rašo tiesą. Todėl tikiu, kad ir jūs skaitydami pradėsite labiau pažinti tiek save, tiek savo antrąją pusę.

Manau, kad tai puiki knyga apie vyrų ir moterų skirtumus, lemiančius kitokį požiūrį į jų tarpusavio santykius.

Galutinis įvertinimas 9

Tai knyga apie investavimą, kurią gali skaityti bet kas. Prekyba vertybiniais popieriais pristatoma nuo nulio, pateikiant nuorodas į puslapius ir paveikslėlius, ką ir kur spausti, norint įsigyti akcijų.

Žinoma, vėliau pereinama prie rimtesnių dalykų. Knygoje beveik nėra jokio techninio žargono. Viskas paprasta ir aišku. Autoriaus investavimo strategiją perprasti gali bet kas.

Esu pradedantysis investuotojas, tad mano ten pateiktų žinių vertinimas subjektyvus. Tačiau manau, kad tai knyga apimanti visus prekybos pagrindus ir dar daugiau – ideali knyga pačiai pradžiai.

Taip pat patiko pateikimo stilius, kuris labai šmaikštus su daug juokelių. Tad galite ją skaityti, net jei neketinate prekiauti. Turėsite smagaus laiko ir įgausit bendrą supratimą, kaip „spausdinami” pinigai.

Galutinis vertinimas 10.

Prieš skaitant šią knygą, buvau perskaitęs to paties autoriaus „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”, todėl turėjau teigiamų išankstinių lūkesčių. Tačiau knyga nuvylė.

Akivaizdu, kad į knygą įdėta daugybė pastangų, suteikta logiška ir gerai apgalvota struktūra. Nuo vieno punkto prie kito einama palaipsniui, pvz., pasitelkiant vis tą pačią schemą, kuri kas skyrių papildoma naujais dalykais, kurie jame išdėstomi.

Tačiau mano manymu tai tik ankstesniosios knygos atkartojimas, pritempiant ją prie taikymo organizacijų terpei. Praktiškai nieko naujo nesužinojau.

Knygoje pasakojami dalykai, pvz., intelekto rūšys (fizinis, emocinis, dvasinis, protinis) persipina su žmonių poreikiais (gyventi, mylėti, būti naudingam, mokytis), su intelekto rūšių apraiškomis (disciplina, entuziazmas, sąžinė, vizija) su …, su … ir dar su… Dauguma kitų knygos skyrių lygiai taip pat susipynę. Mano galvoje taip viskas susimalė, kad atsimenu tik keletą dalykų: „laimėkime abu”, tarpas tarp „stimulo ir atsako”, praeitos knygos („7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”) pritempimas (perrašymas) prie panaudojimo valdyti organizacijas, pramonės ir žinių epochų skirtumai bei iš jų išplaukiantys lyderystės ir vadovavimo skirtumai.

Ši knyga filosofinis kūrinys apie asmeninį tobulėjimą. Kas skaitėte „7 sėkmės lydimų žmonių įpročius”, šios knygos nerekomenduoju – vargu ar ką naujo sužinosite. Kas neskaitėte, gali būti sunku suprasti apie ką eina kalba.

Galutinis vertinimas 6.

Saulės ir vėjo dvikova

Vieną dieną saulė ir vėjas susiginčijo, kuris iš jų stipresnis. Todėl vėjas pasiūlė pasivaržyti. Jis parodė į einantį žmogų ir pareiškė: kuris privers šį žmogų nusivilkti apsiaustą, tas ir bus pripažintas laimėtoju. Saulė sutiko. Vėjas pradėjo pirmas. Jis pūtė ir pūtė, vis stipriau ir stipriau. Gūsiai pasidarė galingi kaip uragano. Tačiau, kuo įnirtingiau pūtė vėjas, tuo stipriau žmogus suposi į apsiaustą.
Vėjui sustojus, galimybę pasirodyti gavo saulė. Jos spinduliai ėmė šildyti žmogų, darėsi vis šiltesni ir šiltesni. Galų gale, šis nuo kaktos braukdamas prakaitą, nusirengė apsiaustą. Tuomet saulė vėjui atskleidė savąją paslaptį: švelnumas, meilumas ir gerumas stipresni už jėgą.

Istorija publikuota Dale Cernegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“.

Mus valdo mintys

Kartą arklį išgąsdino gyvatė, kuri tupėjo ant kelmo šalia kelio. Nuo tada kiekvieną kartą, priartėjęs prie to paties kelmo, arklys baidydavosi. Tai trukdė ūkininkui, todėl šis išrovė ir sudegino kelmą bei išlygino tą vietą. Tačiau tai nepadėjo. Arklys vis tiek kiekvieną kartą eidamas pro tą vietą, kur kadaise buvo kelmas, mesdavosi į šalį. Jis baidėsi, prisiminęs kelmą. Mūsų baimės nėra konkretūs dalykai ar daiktai, tačiau mintys įstrigusios mūsų galvoje.

Istorija publikuota Joseph Murphy knygoje „Jūsų pasąmonės galia“.

Pasiduodantys niekada nelaimi, o laimėtojai niekada nepasiduoda

Kartą žmogus nusipirko kalnakasybos lauką, t.y. tokį, kuriame prasminga ieškoti aukso. Jis kasė ir kasė, tačiau nieko nerado. Turėjo brangią įrangą su kuria kasė ir kasė, tačiau ir ji nepadėjo. Galų gale psichologiškai sužlugęs ir praradęs ryžtą jis pasidavė, pardavė lauką kitam vyrui. Pastarasis pradėjo kasti ten, kur pirmasis sustojo. Pakasė tik vieną metrą giliau ir pasiekė auksą. Jis akimirksniu tapo milijonieriumi. Žmogus, kuris pardavė buvo tik vieno metro atstumu nuo aukso. Dažnai nuo sėkmės mus skiria taip mažai.

Istorija publikuota Napoleon Hill knygoje „Think and grow rich“.

Išbandymų metas truko nuo balandžio 22 dienos iki gegužės 21 imtinai – lygiai 30 dienų. Žemiau pateikiu įpročių laikymosi ataskaitą.

Viskas užbraukta žaliai! Tiesa, techniškai kartais nusižengdavau šiam planui, pvz., paskaityti knygą pusvalandį spėdavau tik po vidurnakčio, kuomet jau prasidėjusi kita para… Bet svarbiausia disciplina, todėl tokius atvejus laikau sėkmingais.

Dabar apie kiekvieną įprotį atskirai, o pabaigoje, kaip man sekasi laikytis šių įpročių pasibaigus „įsipareigojimo“ terminui.

1. Mankštinuosi 3 kartus per savaitę. Laikymasis idealus, tačiau turbūt neverta labai stebėtis, nes anksčiau buvau pasiekęs reguliarią 7 dienų per savaitę mankštą. Ateityje praplėsiu tai iki 6 dienų. Ko pasimokiau iš praeities? Kad reikia ir pasyvaus poilsio, todėl ketinu planuoti laiką taip, kad sekmadieniais nereiktų nei mankštintis, nei šiaip ką nors dirbti.
Įvertinimas: 10/10

2. Kasdien skaitau po pusvalandį (knygą). 30 dienų bandymo metu laikiausi šio įpročio idealiai, jei atmestume techninius paros pažeidimus, apie kuriuos rašiau straipsnio pradžioje. Perskaičiau 4 knygas. Jei taip kiekvieną savaitę, tai teks lėkti į biblioteką ar knygyną, nes nebeliks ką skaityti 😉
Šiuo metu šį įprotį pakeičiau 10 minučių skaitymu per dieną (ačiū Dariui už puikų patarimą), nes laisvą pusvalandį dažnai sunku surasti.
Įvertinimas: 9,5/10

3. Atsikratau vieno kvailo įpročio. Eksperimentas pavyko nuostabiai. Iš mano kišenės neišbyrėjo nė 0,5 lito. Primenu, kad už kiekvieną nesėkmę įsipareigojau sumokėti 0,5 lt, manydamas, kad tai gali gerokai patuštinti mano kišenę. Tikėtinus nusižengimus skaičiavau dešimtimis. Pačiam sunku tuo patikėti, nes jo atsikratyti bandžiau jau 6tą kartą!
Įvertinimas: 10/10

4. Esu tvarkingas. Tvarkymuisi galo niekada nebūna, tačiau esu patenkintas šio įpročio laikymusi. Esu iš tų, kurie mėgsta tvarką, bet nenoriai tam skiria laiką. Stengiuosi palaikyti optimalų tvarkingumo/laiko santykį.
Įvertinimas: 10/10

5. Didinu finansinį išprusimą ir investuoju. Situacija tokia pati, kaip prieš 2 savaites: „Darau viską, ką parašiau originaliame straipsnyje, tačiau kažko trūksta. Progresas atrodo per mažas.“ Manau, kad viską dariau per daug paviršutiniškai ir per mažai įsigilindamas. Tai galima pataisyti sekančiame įpročių dešimtuke 😉
Įvertinimas: 8/10

6. Kasdien užkalbinu po nepažįstamą žmogų. Kaip ir prieš 2 savaites, taip ir dabar manau, kad tai sunkiausias iš visų uždavinių bei pareikalavęs daugiausia laiko. Dažnai suradimas „tinkamo“ žmogaus užtrukdavo iki 15-25 min. Kartais todėl, kad tiesiog nieko nebūdavo aplink, o kartais todėl, kad bandydavo sugrįžti baimė.
Pastebėjau, kad čia veikia paprastiems darbams tinkamas principas – apribok darbui skiriamą laiką ir padarysi jį greičiau. Arba kitaip: kiek darbui duodi laiko, tiek jo ir prireikia. Geriausia užkalbinti grįžtant iš darbo (pėščiomis užtrunku ~8 min.), tuomet nereikia papildomai apsirengti ir eiti į lauką. Ne darbo dienomis, laiką apribodavo susitarimai tam tikru metu susitikti ar kažką padaryti. Tokiu būdu labai greit viskas pavykdavo.
Taip pat pateikiu naujausią statistiką: tik 2 kalbinti žmonės iš 30 gyvena blogai, t.y. viso labo  6,7%! Šaunuoliai! Kuo daugiau pozityvių žmonių, tuo visiems geriau šiame mažame pasaulyje 😉
Įvertinimas: 10/10

7. Kiekvieną rytą keliuosi 7:30. Be jokių problemų keliuosi 7:30 arba miegu ne daugiau nei 7 valandas. Labai patinka šitas įprotis, ypač Vilniuje, kur langai į rytų pusę, tad atsikelti grynas malonumas. Tuo tarpu namuose, kur langai į vakarus, tą padaryti kur kas sunkiau. Todėl galiu teigti iš praktinės pusės, kad šviesa stipriai įtakoja mūsų miegą.
Įvertinimas: 10/10

8. Kiekvieną savaitę taikau po 2 patarimus iš knygos „Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Taikau paviršutiniškai, dažnai pamiršdamas pirmuosius įpročius ir taikydamas tik naujausius (einamosios savaitės). Be to, apčiuopiamos naudos nepastebėjau.
Įvertinimas: 7/10

9. RSS naujienas skaitau tik 3 kartus per savaitę. Pirmadienis, trečiadienis, šeštadienis – dienos, kai galima atrasti tam laiko. Šio įpročio laikytis pavyksta idealiai.
Įvertinimas: 10/10

10. Puslapio statistiką peržiūriu tik pirmadienio rytą. Laikausi idealiai ir tuo džiaugiuosi. Galiu pacituoti tą patį, ką rašiau prieš porą savaičių: „Manau, kad kiekvieną savaitę dėl to sutaupau mažiausiai 30 minučių. Mano manymu, tai daugybė laiko!“
Įvertinimas: 10/10

Apibendrinimas

Galutinis įvertinimas matematiškai paskaičiavus yra 9,45. Manau, kad tai pribloškiantis rezultatas! Labai tuo džiaugiuosi ir jau planuoju sekantį dešimtuką.

Dabartinė situacija

Išlaikau visus įpročius išskyrus 8 (patarimų iš knygos „Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ taikymas), 6 (nepažįstamų žmonių kalbinimas) ir 4 (tvarkausi kartą į savaitę).

Patarimų iš knygos „Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ taikymas nedavė apčiuopiamos naudos ar malonumo, todėl atsisakau šio įpročio.

Žmonių nebekalbinu, nes tai reikalauja daug laiko, o dabartinė nauda menka. Didžiausias iššūkis buvo pralaužti ledus, toliau nėra prasmės laikytis šio įpročio.

Tikiuosi šį sekmadienį nepraleisiu tvarkos valandėlės, nes noriu būti tvarkingas žmogus.