Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Praeituose straipsniuose rašiau apie programas ir kompiuterio triukus, kurie paspartina darbą kompiuteriu. Tačiau vieną kartą pašalinių žmonių sukurtų programų nepakako, tad padarėme savo.

Ką ji daro?

Leidžia labai greitai įvesti priminimą. Veikia panašiu principu kaip Launchy. Klavišų kombinacija (paprastai Alt+N) iškviečia programos langą ir galite rašyti tekstą. Patogumo dėlei programa palaiko daug formatų (https://code.google.com/p/minder/wiki/Manual), čia pateiksiu kelis pagrindinius:

• Vėl paskambinti Vardeniui|15. Bus apie tai priminta po 15 minučių.
• Patikrinti paštą dėl svarbaus laiško 1h 10m. Bus priminta už valandos ir 10 minučių.
• Ar jau atėjo svarbus laiškas ryt 10:35. Bus priminta rytoj 10:35
• Jau užvirė vanduo 0,25h. Bus priminta už 15 minučių
• Pasveikinti Joną su gimtadieniu 06.30 12:30. Bus priminta šių metų birželio 30tą dieną, 12:30.

Atsisiųsti (jei dar neturite, įsidiekite Microsoft .NET Framework 4.0 ir Microsoft Visual C++ 2010 Redistributable Package (x86))

Projekto pradžia

Bendradarbiui, Ignui Bagdonui, užkliuvo tai, kad nuolat reikia prisiminti smulkmenas ir laikinus dalykus. Tokius, kurių į įprastą kalendorių vesti nesinori. Telefone pasidaryti priminimą trunka per ilgai. Iš pradžių sukritikavau jo idėją, bet gana greit supratau, kad tai genialu. Tuomet skubiai sulipdėme pradinį variantą (2012.06.04).

Po truputį plėtojome, kol galiausiai padarėme sinchronizaciją tarp kelių kompiuterių. Tiesa, kol kas tai mažiausiai išbaigta vieta – veikia ir tiek.

Išvaizda

Pirmi keturi paveiksliukai yra tiesiog galimos pagrindinio lango išvaizdos (angl. skin)

Visų priminimų peržiūros langas:

Priminimo langas, kuris visada būna virš visų programų (angl. always on top):

Projekto puslapis ir naujausia versija

Programa geba atsinaujinti automatiškai. Tačiau, jei kas nors neveikia, čia galite pasitikrinti, ar tikrai turite naujausią versiją.

Projekto puslapis.
Atsisiųsti naujausią versiją, straipsnio rašymo metu.
Visų atsisiuntimų puslapis.
Reikalingos programos (jei jos dar neįdiegtos): Microsoft .NET Framework 4.0 ir Microsoft Visual C++ 2010 Redistributable Package (x86).

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Šįkart keletas mažų programinių patobulinimų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti mažareikšmiai. Sutinku, kad jie tiek daug neduos, kiek anksčiau aprašyti dalykai, tačiau tikrai paspartins ir padarys darbą malonesnį.

Pelės ratuko mygtukai

Niekada nepirkčiau pelės, kurios ratuko paspaudimas į kairę ir dešinę neduoda jokio signalo kompiuteriui. Tam sureguliuoti pasitelkiau Logitech SetPoint programą ir sukonfigūravau štai taip:

Tai reiškia, kad esant naršyklėje ar vaikštant po kompiuterio direktorijas niekada nereiks rankos nuimti nuo pelės, norint grįžti katalogu/puslapiu atgal ar eiti į priekį. Paprastai tą atlieka BackSpace klavišas, kurį tiesiog būtina spausti dešine ranka, kuri ir laiko pelę.

Visi iš pradžių į tai žiūri skeptiškai, bet kai pabando – sutinka, kad be to gyventi neįmanoma. Beje, dabar jau supratau, kad sekanti pelė turės dar daugiau klavišų. Labai dažnai išlenda koks pranešimas, duomenų pildymo pabaiga ar dar kas, kur tiesiog reikia paspausti Enter klavišą (vėl tai klavišas, kuris spaudžiamas su ta pačia ranka, kaip laikoma pelė). Žinoma, jei tai būtų pelės klavišas, tai įvyktų žymiai greičiau.

Atsisiųsti SetPoint.

Greitas kelias iki dažniausiai naudojamų katalogų (Direct Folders)

Iš esmės veikimo principas toks pat, kaip „Favorites“, susidedi ten dažniausiai naudojamus katalogus ir juos greit pasieki.

Tačiau ši programa pranašesnė dėl šių savybių:

1. Veikia ne tik įprastame naršyme po katalogus, bet ir Open\Save\Save as dialogo languose, kuriuos paprastai „Favorites” nėra matomas. Tad užtrunki, kol nueini iki kokio nors „Downloads“ katalogo. Taip pat, jis veikia „Total Commander“ ir „Directory Opus“ programose. Tai labai stiprus privalumas.
2. Kad būtų aiškiau, kaip tai nuostabu, prisegu paveiksliuką apačioje:
3. Galima bet kada pasinaudoti Win + Q kombinacija ir atsidaryti norimą katalogą, net jei tuo metu esate naršyklės lange.
   
4. Leidžia turėti katalogų hierarchiją, tačiau tik mokamoje versijoje. Tai labai praverčia kai mėgstamų katalogų pasidaro daugiau nei 10, kas dažnai nutinka darbo vietoje (to pasigendu standartiniam Favorites funkcionalume).

Pristatomasis vaizdo klipas.
Daugiau programos vaizdų.
Atsisiųsti Direct Folders.

Firefox AdBlock Plus įskiepis

Tai reklamos blokatorius. Tiesiog įdėsiu keletą paveiksliukų su juo ir be jo.

Dingsta daug judančio ir spalvoto vaizdo, kuris nieko daugiau nedaro, kaip tik blaško dėmesį. Leidžia sutelkti dėmesį į tai, ko ieškome.

Beje, kitoms naršyklėms egzistuoja jo analogai.

Įsidiegti Ad Block Plus.

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Gudresnė iškarpinė (angl. Clipboard)

Visai gražus lietuviškas žodis (žinoma, teko pagooglinti, kad sužinočiau, kaip tai vadinasi lietuviškai 🙂 )

Viskas, ką nukopijuojame (Clr + C), patenka į iškarpinę (angl. clipboard). Nesvarbu, ar tai tekstas, failas, ar bet kas kita. Standartiškai galime įterptį (Clr + V) tik paskutinį nukopijuotą objektą. Tačiau papildomos programos leidžia įsiminti visus kopijavimo veiksmus ir bet kada juos pakartoti.

Esu išbandęs kokius 4-5 įrankius. Šiuo metu esu apsistojęs ties Ditto, kuris nemokamas, veikia labai stabiliai, atrodo puikiai bei atitinka visus funkcionalumo reikalavimas keliamus tokio tipo įrankiui. Taigi, štai kaip jis man praverčia:

1. Galiu įterpti norimą tekstą, net netyčia ant viršaus nukopijavus kitą. T.y., nėra kopijavimo pametimo. Ar niekad nebuvo taip, kad kažką nusikopijuoji, uždarai langą iš kur kopijavai, o tada nukopijuoji kažką kito ir dabar turi ieškoti pradinio teksto… Man nuo to nebeskauda galvos, kai turiu Ditto.
2. Dažnai nutinka taip, kad prieš 10 minučių kopijuoto teksto vėl prisireikia. Juk neieškosiu/nerašysiu iš naujo, išsikviečiu Ditto ir greit susirandu norimą tekstą.
3. Kartais nukopijuoju tekstą, kurio vėl prireikia tik po 1-5 dienų ar net daug vėliau. Ditto turi paiešką, įvedu raktažodį ir susirandu pageidaujamą teksto bloką (paveikslėlyje ieškoma pagal raktinį žodį „temp”.)
4. Kadangi galima nustatyti sparčiąsias klavišų kombinacijas (hot key) pirmam, antram, trečiam ir t.t. praeities įrašui, todėl įgudau iš anksto pasikopijuoti du tekstus, kurių reiks. Tada iškart abu juos įterpiu, kur reikia (atitinkamai Win + V ir Win + G kombinacijos). Tikrai sutaupomas laikas.
5. Netikėtai išsijungus/persikrovus kompiuteriai visa iškarpinių istorija išlieka, tad niekad neprarasite nukopijuoto objekto.

Čia paminėjau tik esmines programos galimybes, be kurių regis negaliu nė dienos. Jei manote, kad jums jo neprireiks, įsidiekite ir kažkada pastebėsite, kad norite įterpti tekstą, kuri kažkada anksčiau nusikopijavot.

Papildomos galimybės

1. Sinchronizuoti iškarpines (angl. clipboard) tarp skirtingų kompiuterių. Pvz., viename nusikopijavot tekstą, kitame įterpėt.
2. Turėti keletą papildomų įprastų windows iškarpinių atskirtų nuo įprasto kopijavimo ir įterpimo. Pvz., kas kiek laiko reikia įterpti tokį patį tekstą. Tuomet jį nukopijuojate į pirmą buferį bei bet kada galite įterpti, nesigilindami, kada jį kopijavot. Tokie buferiai galimi trys. Ir žinoma, jiems galima nustatyti sparčiuosius klavišus.

Atsisiųsti.

WindowPad (langų valdymas)

Iš esmės tai nėra programa, tai viso labo jau aprašyto įrankio AutoHotkey skriptas sukompiliuotas į paleidžiamąjį failą. Šis įrankis leidžia labai greitai padėti langą į pageidaujamą padėtį, pvz., perkelti į kitą monitorių, padėtį į kairį kraštą, dešinį, per centrą, į viršų, maksimizuoti ir t.t. Daug lengviau bus įsivaizduoti pamačius paveiksliukus, užveskite pele ir pamatysite trumpą paaiškinimą:

Taip pripratau prie šios programos, kad be to neįsivaizduoju savo gyvenimo, ypač be perkėlimo į kitą monitorių ir maksimizavimo.

Atsisiųsti.

Dažnam teko išgirsti, jog kompiuteriai visiškai išstums popierių, tačiau taip toli gražu nebus. Šįkart apie tai, kodėl geriausia darbų organizavimo priemonė yra paprasčiausias popierius ir rašiklis. Straipsnį parašyti įkvėpė įrašas „Kaip analoginiai ritualai gali stipriai padidinti efektyvumą“.

Išbandžiau daugybę skaitmeninių įrankių…

Tiek tokių, kurie gali sinchronizuoti duomenis, kad ir kur nukeliaučiau. Tiek tokių, kurie veikia tik vienoje vietoje. Esu programuotojas, tad natūraliai pirmą vietą turėčiau duoti kompiuterinėms programoms. Tačiau viskas yra priešingai. Kad ir kokią programą naudočiau, visada kyla noras užsirašyti, užbraukti užduotį ranka ar padaryti tai, ko programa tiesiog negali. Analogiškai greičiau, patogiau ir maloniau.

Skaitmeninė mano įrankių kolekcija

Šiuo metu naudoju RTM saugoti darbų (ir įdėjų) sąrašams, kuriuos reikia padaryti „kada nors“. Susitikimų ir įvykių saugojimui naudoju Google Calendorių, Outlook ir telefoną. Outlook reikalingas todėl, kad telefonas tiesiogiai su Google nesidalina duomenimis. O peržiūrėti mėnesio ar savaitės susitikimus kompiuteryje (Google) paprasčiau nei telefone.

Dabar jau turėjo iškilti klausimas, tai kur čia analogiški įrankiai?

Darbų organizavimas vyksta popieriuje

Sekmadienį susirašau visus darbus, kuriuos noriu nuveikti. Tada kiekvienos dienos rytą arba vakarą atsiverčiu Google kalendorių, pasižiūriu į susitikimus ar įvykius, kurie turi specifinę datą, bei apie kuriuos noriu gauti priminimą. T.y., tai tokie darbai, kurių pastumti neišeina, pvz., ėjimas pas daktarą, susitikimas su draugais ir pan. Taip pat į šią kategoriją patinka periodiškai pasikartojantys dalykai, pvz., gimtadieniai.

Šalia šių dalykų įrašau keletą darbų iš savaitės plano.

Popierių naudoju ne tik asmeniniams darbams. Nepaisant to, kad įmonėje turime vidinę darbų/klaidų/patobulinimų registravimo sistemą, tačiau darbus dirbu tik iš sąrašo esančio popieriaus lape, užpildyto mano ranka. Tačiau, jei reikia kažką prisiminti tam tikru laiku, drąsiai sukuriu elektroninį priminimą – deja, bet popierius šito negali.

Išvada: darbai be priskirtos datos ir idėjos saugomi kompiuterinėse laikmenose, kad kaskart neperrašinėti. Tai leidžia viską patogiai peržiūrėti, atlikti paiešką ir saugoti atskiruose sąrašuose pagal kategoriją, pvz., investicijos, blogas. Tuo tarpu konkretūs atliekami darbai visada būna surašomi ant popieriaus lapo.

Daug geriausių ir produktyviausių žmonių naudoja popierių

Taip, iš pažiūros jie daro kvailus dalykus. Tuos pat darbus perrašo iš vieno lapo į kitą, vietoj to, kad tiesiog nukopijuotų nepadarytus vakarykščius darbus į naują lapą, skirtą šiandienos darbams. Arba dar geriau – naudotųsi skaitmeniniu įrankiu, kuris tai atlieka automatiškai.

Darydami viską „neproduktyviai“, jie:

• Geriau viską apgalvoja ir prioritezuoja.
• Gauna naujų minčių.
• Jaučia tiesioginį ryšį su darbais ir rezultatais.
• Kaskart perrašydami tą pačią užduotį į naują lapą, gali apskritai jos atsisakyti, deleguoti arba galų gale padaryti. Nebaigtumo jausmas priverčia kažkokiu būdu ją pašalinti iš sąrašo.
• Anot Brian Tracy, tikslų perrašymas padeda juos greičiau pasiekti, manau, kad tai vienodai veikia su darbų vykdymu.

Galų gale rezultatas toks, kad jie yra vieni efektyviausiai dirbančių, nors atlieka daug monotoniško perrašymo, kuris galėtų būti lengvai automatizuotas.

Popierius geriausias būdas užsirašinėti

Tai tiesiog dar vienas įrodymas, kad informacinės technologijos nėra visagalės ar patogiausios. Citata iš mano paties straipsnio: „Štai pažiūrėkime, kad ir populiaraus puslapio lifehacker.com straipsnį „Penki geriausi užrašų darymo įrankiai”. Anot skaitytojų antras geriausias būdas užsirašinėti yra tiesiog rašiklis ir popierius. To puslapio skaitytojai tikrai yra gerokai labiau apsišvietę ir produktyvesni nei vidutinis žmogus, tačiau vis tiek teigia, kad pati paprasčiausia priemonė yra pati geriausia“

Išvados

Tai primena situaciją, kai dalyko pasiekti tiesiogiai nėra įmanoma, bet per aplinkui tai pavyksta be problemų. Taigi, kartais lėčiau yra efektyviau, todėl ir greičiau.

Paisiimkime geriausius dalykus tiek iš skaitmeninio, tiek analoginio pasaulio.

Manau, kad visi sutiksime, kad teigiamas požiūris padės kiekvienoje situacijoje labiau nei neigiamas. Tačiau kaip požiūris suformuojamas?

Manau, jog seka yra tokia: įsitikinimai apie save –> lūkesčiai ateičiai –> požiūris.

Nuostatos apie save

Kiekvienas jų turime daugybę. Manau, kad bent kelis šimtus. Turime atskiras nuomones apie savo gebėjimus vadovauti žmonėms, mokėjimą žaisti krepšinį,  auginti vaikus ir t.t.

Tačiau kartu turime galutinį savęs įvertinimą, t.y., kiek daug pasitikime savimi. Kitaip tariant, kiek patys sau patinkame. Kadangi tai suma, vadinasi, kad kuo labiau savimi pasitikime kiekvienoje srityje, tuo esame labiau patenkinti savo asmenybe. Nors galima viską pasukti iš kito taško: kuo daugiau sričių, kuriose jaučiamės užtikrintai, tuo labiau pasitikime savimi.

Lūkesčiai ir jų įtaka požiūriui

Lūkesčiai viso labo savęs mėgimo išraiška arba tąsa.

Kuo geriau galvojame apie save, tuo tikimės aukštesnių rezultatų. Žinoma, kuo tikimės geresnių rezultatų, tuo mūsų požiūris labiau teigiamas. Tokiu būdu gavome pradžioje minėtą grandinę: savo gebėjimų vertinimas formuoja lūkesčius, kurie nulemia mūsų požiūrį kiekvienoje situacijoje.

Kodėl taip sunku pakeisti savo nusistatymą

Todėl, kad reikia pradėti nuo pradžių. Jei statote 50 aukštų pastatą, o pirmieji 3 vos stovi, tuomet teks viską nugriauti ir pradėti iš naujo. Pirmiausia reikia pradėti vis labiau teigiamai apie save galvoti. Kaip tai padaryti, galite rasti čia: „Kaip labiau pasitikėti savimi I“ ir „Kaip labiau pasitikėti savimi II“.

Labiau save pamėgę, automatiškai pradėsite formuoti aukštesnius lūkesčius, kuriuos seks labiau teigiamas požiūris. Žemiau pateikiu puikius pavyzdžius, kaip visa tai veikia praktiškai. Išgirdau juos besiklausydamas Brian Tracy garso programos „The Pshycology of Achiement“.

Asmeninių įsitikinimų įtaka

Vienas vaikinas, pavadinkime jį Vardeniu, laikė stojamąjį egzaminą į universitetą, gavo 98. Pastarasis žmogus nusprendė, kad tai yra intelekto koeficientas (angl. IQ). Tokiu atveju jam tai reiškė, jog jis yra žemiau žmonijos vidurkio ir įprasto minimalaus balo, reikiamo įstoti į aukštąją mokyklą.

Taigi, pirmąjį semestrą jis susimovė beveik visuose dalykuose, o kitų gavo mažiausius teigiamus balus. Tuomet į kabinetą jį pasikvietė katedros vedėjas:
-Kodėl pradėjote taip prastai mokytis? Mokykloje jums sekėsi puikiai, buvote vienas puikiausių moksleivių.
-Matote, stojimo metu sužinojau, kad mano intelekto koeficientas labai mažas.
-Iš kur tai ištraukėte?
-Gavau tik 98 balus, kas yra 20 balų žemiau būtino vidurkio, norint patekti į universitetą.
-Šie 98 reiškia procentinį įvertinimą.
-Kaip suprasti?
-Kad jūs esate tarp dviejų procentų gabiausių stojusiųjų studentų visoje šalyje, kitaip tariant esate imlesnis mokslui už likusius 98%.

Postūmis buvo radikalus. Kitą semestrą Vardenis gavo maksimalius įvertinimus. Kaip žinome iš pasakojimo, turėjo išskirtinius gebėjimus, pasireiškusius dar mokykloje, tačiau pats save apribojo.

Kitų žmonių lūkesčių poveikis atlikimo kokybei ir efektyvumui

Tokio pobūdžio bandymai buvo atlikti daugybę kartų, tai viso labo vienas pavyzdys.

Eksperimentas vyko mokykloje, kur trys mokytojai buvo pakviesti į direktoriaus kabinetą. Jiems buvo pasakyta, kad jie yra geriausi, todėl gauna garbę mokyti mokinius su aukščiausiu intelektu visoje įstaigoje. Tačiau dėl etikos draudžiama apie tai informuoti mokinius ar jų tėvus

Pasibaigus metams, šios trys klasės parodė 20-80% geresnius rezultatus už kitas. Tuomet lygiai tie patys mokytojai vėl buvo pakviesti pasikalbėti:
-Puikiai padirbėjote, jūsų klasės stipriai pranoko beveik visas kitas, net esančias kitose mokyklose.
-Tai todėl, kad jie labai žingeidūs ir protingi. Mums buvo malonumas su jais dirbti.
-Turiu jums pasakyti, kad iš tiesų, mes mokinius atrinkome visiškai atsitiktinai, t.y., tai toli gražu nėra geriausieji. Kita vertus, jų rezultatai įspūdingi. Kaip tai galėjo nutikti?
Mokytojai pamąsto ir įžvelgia vieną galimą priežastį:
-Taip galėjo nutikti todėl, kad mes esame vieni geriausių mokytojų.
-Deja, jums teks išgirsti dar vieną akibrokštą – prieš mokslo metus, visų mokytojų vardai buvo sumesti į urną. Buvo ištraukti trys – tai esate jūs.

Išvados

Taigi, net jei įsitikinimai ar lūkesčiai yra netikri, jie vis tiek nulemia atitinkamus rezultatus: tiek blogus, kaip pirmame pavyzdyje, tiek gerus, kaip antrame. Žmonės natūraliai stengiasi išpildyti jiems primetamus lūkesčius.

Efektyvus mokymasis

Daugybė šaunių patarimų kaip efektyviai mokytis Ivetos blogo įraše: “MOKYTIS, MOKYTIS IR DAR KARTĄ MOKYTIS!” – O KAIP?! Straipsnyje gausu tiek konkrečių technikų naudojimo pavyzdžių, tiek saviįtaiginių pamokų.

Video apie atidėliojimą

Pabaigai „paprotinantis” video apie atidėliojimą:

Tikiuosi savęs ten neatpažinot? Na, jei ir taip, nieko baisaus. Juk visada galima keistis – tobulėti! 🙂

Manau, kad kiekvienas yra pastebėjęs, kad tam tikrais momentais viskas darosi ir mąstosi daug greičiau ir lengviau. Čia pateikiu pagrindinius būdus efektyvesniam smegenų panaudojimui. Kadangi straipsnis didelis, tad padalinau jį į dvi dalis. Antroji dalis pasirodys kitą savaitę.

Vanduo

Pirmiausia verta žinoti, kad ~80% smegenų yra vanduo. Kita vertus net 70% viso žmogaus kūno yra vanduo. Taigi, vanduo svarbus visoms organizmo funkcijoms.

Smegenų procesai vyksta dėka vandens. Taip pat su vandens pagalba yra pašalinami įvairūs toksinai, kurie kenkia smegenims. Todėl tai vienas jautriausių organų vandens trūkumui.

Vandens trūkumo poveikis smegenims

Buvo atlikti tyrimai, kaip vandens trūkumas veikia žmogaus mąstymą. Nustatyta, kad suprastėja orientacija, atminties gebėjimai, suvokimo lygmuo ir dėmesio koncentracija. Įdomiausia, kad tiriamieji asmenys patys to nepastebėjo ir manė, kad jie protauja lygiai, kaip ir tada, kai nejaučia troškulio.

Kiek reikia vandens

Teigiama, kad vidutiniškai žmogui reikia 2,5 litrų vandens per dieną. Apie 1 litrą žmogus „sugeria” valgydamas. Tad papildomai išgerti tereikia 1,5 litro. Be to, vandenį reikia gerti nedideliais kiekiais – po pusę ar pilną stiklinę. Tokiu būdu vanduo greičiau įsisavinamas.

Fizinis krūvis stipriai padidina reikalingo vandens kiekį. Sportuojant geriausia gerti vandenį dar prieš tai, kai pajuntamas troškulys, nes tai signalas, jog organizmas pritrūko vandens. Geriau iš anksto prisotinti organizmą skysčiu.

Yra du būdai tiksliam vandens kiekiui apskaičiuoti:

Vienai kilo kalorijai – 1 ml skysčio per dieną. Tai yra, jeigu per dieną kūnas sunaudoja apie 2500 kcal , reikia suvartoti apie 2500 ml skysčių;

35 ml skysčių vienam kūno svorio kilogramui: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml;

Vanduo ir maistas

Svarbu žinoti, kad geriausia gerti vandenį ne vėliau kaip 30-45 min. prieš valgį ir ne anksčiau kaip 1-2h po jo. Vanduo trukdo kito maisto virškinimui. Tai pagrįsti galima labai paprastu, logišku argumentu. Skrandyje rūgštis ir fermentai sudaro tam tikrą kiekį viso skrandžio turinio, kuo jų koncentracija didesnė, tuo greičiau vyksta virškinimas. Tuo tarpu į virškinimo sistemą pripylus daug vandens virškinimo fermentų koncentracija mažėja, tokiu būdu žymiai sulėtėja virškinimas.

Miegas

Miego metu smegenys apdoroja dienos metu gautą informaciją – kaip sako Tony Buzan – sudėlioja į lentynėles.

Be to remiantis regeneracijos teorija, miego metu ilsisi visi organai. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei prieš tai.

Miego trūkumo poveikis organizmui

Pirmiausia miego trūkumas paveikia protavimo procesus. Tačiau iš tiesų neigiamai įtakoja visą organizmą, net kraujo sudėtį:

• Suprastėja atmintis – anksčiau įgauta informacija dar neapdorota iki galo, o naujajai nėra vietos;
• Sunku susikaupti ir sutelkti dėmesį;
• Sudėtinga planuoti;
• Sulėtėja reakcija;
• Sumažėja nuovokumas;
• Greičiau fiziškai pavargstama;
• Sumažėja cukraus gamyba ir jo kiekis kraujyje;
• Ir t.t.

Ilgalaikis miego stygius sukelia dar rimtesnes pasekmes. Pavyzdžiui, žmogaus pastoviai miegančio mažiau nei 7 valandas per parą organizmas funkcionuoja taip, tarsi jis būtų nemiegojęs nuo paros iki trijų. Įdomu, kad žmogus geba apsiprasti su tokia savijauta ir laikyti ją visiškai normalia.

Kiek reikia miego

Dažniausiai teigiama, kad žmogui vidutiniškai reikia 8 valandų miego per parą. Bet šis kiekis kiekvienam žmogui yra šiek tiek skirtingas. Be to, didelis fizinis krūvis ar žymus papildomo intelektinio darbo kiekis didina reikalingo miego kiekį.

Jei norite apskaičiuoti, kiek jums vidutiniškai reikia miego, galite apsilankyti čia – kiek tau reikia miego. Siūlyčiau metodą, kai visada keliatės vienodu metu. Taip keliantis porą savaičių, organizmas pats pabunda kelios minutės prieš žadintuvą. Be to, vakare priklausomai nuo dienos darbų nuovargis ir miego poreikis pasireiškia skirtingu metu, tad užduotis išsimiegoti pakankamai tampa paprasta. Pakanka eiti miegoti, kai užsimanote, o keltis tuo pat metu.

Sportas ir mankšta

Visi žinom, kad mankštintis yra naudinga. Bet ar dažnas gali pasakyti, kuo konkrečiai tai padeda? Tad jums tai priminsiu. Galbūt žinant šią informaciją, padidės motyvacija tai daryti.

8 priežastys kodėl verta mankštintis:

1. Papildomas žvalumas ir energingumas;
2. Mažiau streso;
3. Gražesnė fizinė išvaizda
4. Geresnė miego kokybė;
5. Geresnė sveikata: mažina tikimybę sirgti kraujagyslių ligomis, diabetu, artritu, osteoporoze, nutukimu ir kitomis;
6. Malonumas gaunamas sportuojant;
7. Ugdoma valia ir ištvermė;
8. Stiprina kaulus ir raumenis;

Visos šios priežastys veda prie to, kad gebėsime efektyviau mokytis ir dirbti, nes būsime energingesni ir sveikesni. Na, ar jau užsimanėt sportuoti? 😉

Kaip mankštintis

Didžiausią efektą turi reguliari mankšta: 4 – 6 kartai per savaitę po 30-60 minučių. Tokia mankšta per daug nenuvargins fiziškai, tačiau duos visus teigiamus rezultatus, surašytus viršuje.

Sekantis straipsnis šia tema yra čia.