* You are viewing the archive for 2013

Kaip apsispręsti dėl pensijos kaupimo (kur kaupti pensiją)

Artėjo rugsėjo pirmoji – pasirinkimo laikotarpio pabaiga. Tačiau dabar terminas pratęstas iki lapkričio paskutinės dienos. Bet kokiu atveju, noriu pasidalinti patirtimi, kaip apsisprendžiau dėl pensijų kaupimo būdo. Manau, kad tokiu metu užklysta asmenys, kurie jau žino apie tris galimus variantus, bet dar nėra galutinai apsisprendę. Jiems skirta antroji dalis „Mano pensijų kaupimo pasirinkimas“. Visi kiti, galite skaityti nuo pradžių.

Galima rinktis iš trijų pensijos kaupimo būdų

Visų pirma, kad ir kurį variantą pasirinksite. Teoriškai (nes vargu, ar Sodra gebės mokėti pensiją ateityje) jūsų pensija visad susidės iš trijų dalių:

  1. Bazinė pensija, kurią mokės Sodra, nepriklausomai nuo to, ką pasirinksite.
  2. Pensija dėl automatiškai valstybės pervedamų lėšų į fondus. T.y., kai jūsų alga nuo to nemažėja, tiesiog dalis jūsų sumokėtų mokesčių perkeliama į jūsų pasirinktą II pakopos pensijų fondą.
  3. Dalis, kuri susidarys dėl papildomo savanoriško kaupimo ir valstybės dotacijos.

Visos skaičiuoklės parodo, kuri suma iš kurios dalies susidaro. Pasirinkus tik Sodrą, atsiranda dar viena sąvoka – „papildoma senatvės pensijos dalis”, kuri priklauso nuo stažo ir pan.

Pirmasis variantas. Jei jūs kaupėte iki tol II pakopos pensijų fonde ir grįšite į Sodrą, tai jūsų pinigai toliau kaupsis tame fonde ir bus investuojami. Bet jokių papildomų įmokų ten nepateks. Visą pensijos dalį gausite tik iš Sodros.

Antrasis variantas. Nuo 2014 valstybės pervedamas procentas mažės nuo 2,5% iki 2%. Pasinaudokite žemiau pateiktomis skaičiuoklėmis – vargu, ar jums pakaks tokios pensijos. Nes ji bus tokio pat dydžio, kaip prognozuojama Sodros.

Trečiasis variantas. Jei gaunate į rankas 2000 Lt, po savanoriškos 1% įmokos, jums liktų 1980 Lt (nuo 2016 bus 2% ir jums liktų 1960 Lt). Vargu ar pajusite tuos 40 litų. Tačiau ilgajame laikotarpyje, valstybės dotacija duos didelę grąžą. Nenoriu išsiplėsti apie sudėtinių palūkanų galią, tad teks pagooglinti arba patikėti mano žodžiu.

Nuorodos į pensijų skaičiuokles

Čia galima pasitikrinti, kokios yra prognozės, jums pasirinkus vieną ar kitą variantą. Tikrai naudinga atsidaryti ir pasiskaičiuoti.

Oficiali skaičiuoklė – http://www.pensijuskaiciuokle.lt/ ir http://www.lipfa.lt/skaiciuokle

Gali pasirodyti, kad ten galima pasirinkti labai mažą fondų uždarbį – maksimalus yra 2,5 metinių procentų. Taip yra todėl, kad į tai jau įvertinta infliacija, fondų mokesčiai, atsižvelgimas į vidutinio atlyginimo augimą ir t.t. Vadinasi, žiūrėdami į rezultatą, galite jį įsivaizduoti dabartinėmis kainomis – kad tokia bus jūsų perkamoji galia.

Iš esmės, nuo investicijų grąžos yra nuimami 5%. T.y., optimistinis scenarijus yra toks, kad grąža bus 7,5%, tokiu atveju skaičiuoklėje rinkitės 2,5%. Pesimistinis scenarijus, kad grąža viršys tik 0,5% vidutinį metinį atlyginimų augimą ir bus 5,5%, tuomet rinkitės 0,5%. Vidutinis variantas 1,5%. Tokios metinės grąžos leidžia pamatyti pakankamai realią pensiją šiandieninėmis kainomis.

Žemiau pateikiu vieną pavyzdį:

pensijų progznozė 2500Lt

Matome, kad pasirinkus nei optimistinį, nei pesimistinį scenarijų (1,5% metinį investicijų uždarbį), kaupdami savanoriškai gausime 258 Lt didesnę pensiją. Kaupdami fonduose tik pačios Sodros įmoką, tegautume 22 Lt daugiau.

Mano pensijų kaupimo sprendimas

Mano sprendimą nulėmė du paprasti faktai. Jei sutinkate bent su vienu iš jų, tuomet manau, jūsų pasirinkimas turėtų būti toks, kaip ir mano – kaupti II pensijų fonduose su savanoriška įmoka.

  1. Visuomenė sensta
  2. Norima papildomai kaupti senatvei

Pirmas faktas lemia tai, kad esu įsitikinęs tuo, kad Sodrai lemta žlugti. Nuolat tolinant pensinį amžių problema nebus išspręsta. Mažėjant dirbančiųjų ir didėjant pensininkų – Sodra taps nepajėgi mokėti padorios arba net visai jokios pensijos. Štai citata iš „DNB investicijų valdymo” generalinio direktoriaus, Šarūno Ruzgio, pristatymo: „Darbingo (15-59 m.) ir vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresni) žmonių santykis (kiek darbingų asmenų išlaiko vieną pensinio amžiaus sulaukusį visuomenės narį): • 2012 m. buvo 2,7; • 2030 m. bus tik 1,7.” Tai kur kas blogiau nei įsivaizdavau.

Antras faktas. Investuoju savarankiškai, tačiau investavimas į III (taip trečios) pakopos fondus visad traukė dėl valstybės dotavimo. Kuris siektų 15%. T.y., nieko nedarai, o pirmais metais jau uždirbi 15%. Tačiau dabartinis pasiūlymas su savanoriška priemoka, leidžia iš tų įmokų uždirbti nuo ~200% iki 50% tuo atveju, jei jūs gaunate nuo dvigubai mažiau nei vidutinis šalies atlyginimas iki dvigubai daugiau (~2250Lt į rankas).

Per jau minėtą investuok.lt seminarą buvo pateikti matematiniai skaičiavimai, kuriuos atliko lektorius M. Kalensinskas prezentacijai „Ką ir kaip pasirinkti pensijų fonduose?”. Galutinis rezultatas buvo toks, kad reikia gauti didesnę nei 14 473,33 lt algą, kad labiau apsimokėtų investuoti į III pakopos fondus nei II. Turima omenyje, gaunama dotacija iš valstybės. T.y., gaunant tokią algą, jums valstybė ir dotuos tik 15%. Vadinasi, kad gaunant mažesnę algą ir ketinant vis tiek investuoti, geriau tai daryti II pakopos fonduose.

Dar reiktų pridurti, kad II pakopos fonduose taikomi mokesčiai yra mažesni nei III ir turbūt mažesni už visus įprastus ne pensinius fondus (šito negaliu garantuoti, netikrinau kiekvieno).

Dėl įdomumo pateikiu nuorodą į seną straipsnį, kuriame rinkausi į kurį konkretų II pakopos fondą investuoti savo lėšas.

Share

Mūsų sukurta priminimų programėlė – Minder

Praeituose straipsniuose rašiau apie programas ir kompiuterio triukus, kurie paspartina darbą kompiuteriu. Tačiau vieną kartą pašalinių žmonių sukurtų programų nepakako, tad padarėme savo.

Ką ji daro?

Leidžia labai greitai įvesti priminimą. Veikia panašiu principu kaip Launchy. Klavišų kombinacija (paprastai Alt+N) iškviečia programos langą ir galite rašyti tekstą. Patogumo dėlei programa palaiko daug formatų (https://code.google.com/p/minder/wiki/Manual), čia pateiksiu kelis pagrindinius:

  • Vėl paskambinti Vardeniui|15. Bus apie tai priminta po 15 minučių.
  • Patikrinti paštą dėl svarbaus laiško 1h 10m. Bus priminta už valandos ir 10 minučių.
  • Ar jau atėjo svarbus laiškas ryt 10:35. Bus priminta rytoj 10:35
  • Jau užvirė vanduo 0,25h. Bus priminta už 15 minučių
  • Pasveikinti Joną su gimtadieniu 06.30 12:30. Bus priminta šių metų birželio 30tą dieną, 12:30.

Atsisiųsti (jei dar neturite, įsidiekite Microsoft .NET Framework 4.0 ir Microsoft Visual C++ 2010 Redistributable Package (x86))

Projekto pradžia

Bendradarbiui, Ignui Bagdonui, užkliuvo tai, kad nuolat reikia prisiminti smulkmenas ir laikinus dalykus. Tokius, kurių į įprastą kalendorių vesti nesinori. Telefone pasidaryti priminimą trunka per ilgai. Iš pradžių sukritikavau jo idėją, bet gana greit supratau, kad tai genialu. Tuomet skubiai sulipdėme pradinį variantą (2012.06.04).

Po truputį plėtojome, kol galiausiai padarėme sinchronizaciją tarp kelių kompiuterių. Tiesa, kol kas tai mažiausiai išbaigta vieta – veikia ir tiek.

Išvaizda

Pirmi keturi paveiksliukai yra tiesiog galimos pagrindinio lango išvaizdos (angl. skin)

BlackSkin

BlueOrangeSkin

WhiteSkin

DefaultSkin

Visų priminimų peržiūros langas:

Tasks

Priminimo langas, kuris visada būna virš visų programų (angl. always on top):

Reminder

Projekto puslapis ir naujausia versija

Programa geba atsinaujinti automatiškai. Tačiau, jei kas nors neveikia, čia galite pasitikrinti, ar tikrai turite naujausią versiją.

Projekto puslapis.
Atsisiųsti naujausią versiją, straipsnio rašymo metu.
Visų atsisiuntimų puslapis.
Reikalingos programos (jei jos dar neįdiegtos): Microsoft .NET Framework 4.0 ir Microsoft Visual C++ 2010 Redistributable Package (x86).

Share

Gyvenimo pokyčiai

Šešta valanda ryto. Lauke -12. Diena po truputį įsišvinta padedama gausybės balto sniego. Viduje jauku ir šilta.

Prie lango pristumtas mažas staliukas prie kurio sėdi Asmenybė. Jai iš burnos dvokia pagiriomis, marškiniai pritvinkę prakaito ir cigarečių dūmų. Galva pilna minčių.

Ant grindų išmėtyti rūbai, darbinis stalas apkrautas nešvariais puodukais, po juo stovi tušti alaus buteliai ir pora degtinės.

Iš kito kambario pasigirsta knarkimas, Asmenybė jį atpažįsta ir sukuria mintį: „Štai su kuo vakar gėriau… Nusiritau… Nusiritau.“.

Asmenybė tvirtai atsistoja, išsitiesia pilnu ūgiu. Užgesina įpusėtą cigaretę į peleninę.

Minčių eiga sparti, smegenys džiaugiasi dar viena savo pergale, jos jau nujaučia viso šito baigtį. Ši pergalė bus viena svarbiausių Asmenybės gyvenime.

Tai buvo paskutinė jo cigaretė, paskutinės pagirios ir paskutinė diena tokiam baisiam kambary. Tai buvo paskutinė jo senojo gyvenimo diena.

Jis nesurūkė cigaretės iki galo, nesugėrė paskutinio butelio alaus, nelaukė pirmadienio. Asmenybė viską pradėjo dabar.

Autorius Povilas Panavas

Share

Stresas

Žmonės į tas pačias situacijas reaguoja visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, skrendant lėktuvu galima naudotis internetu. Vienas asmuo galvoja, kaip tai nuostabu, kad tokiu greičiu tobulėja technologijos. Šalia sėdintis žmogus tai laiko savaime suprantamu dalyku ir netikėtinai dingus ryšiui, labai susinervina ir pradeda keiktis – patiria stresą.

Stresas, įtampa kyla tada, kai žmogaus lūkesčiai nesutampa su rezultatu. Be to, dar reikia pasirinkti priešinimąsi vietoj susitaikymo. Vienodose situacijose, asmenys su vienodais lūkesčiais reaguoja skirtingai.

Be to, esame išmokyti, kad turime kontroliuoti gyvenimą, kiek įmanoma labiau. Tačiau dažnai padėties ištaisymas, sukelia daugiau streso nei tiesiog susitaikymas su esama situacija. Tikras nutikimas: įmonė priskaičiavo 0,14 centų delspinigių, nors komunaliniai mokesčiai buvo mokami laiku. Tai kelia stresą, nes žmogus paprastai jausis nuskriaustas ar, kad tai yra neteisinga bei, kad reikia kažko imtis. Norėdamas ištaisyti klaidą, jis ne paskambino, bet atėjo tiesiai į darbovietę, išplūdo darbuotojus ir pareikalavo tučtuojau atsiųsti teisingą sąskaita. Labai dažnai maži nepatogumai būna neverti nueinamų „kryžiaus“ kelių…

Trečia, jei žmogus žino, kad nieko negali pakeisti, tada paprastai jis pasirenka su tuo susitaikyti automatiškai. Tarkime, žmogus ketina atlikti svarbų skambutį, staiga telefone dingsta ryšys, jis susinervina. Vėliau, sužinojus, kad neveikia ryšys visam mieste, visas jo stresas dingsta – vien todėl, kad neįmanoma nieko pakeisti.

Gera naujiena ta, kad reakciją galima pasirinkti. Mintys turi būti kaip vanduo. Vanduo nuolat patiria situacijas, kurios žmogui sukeltų stresą (erzintų, didintų širdies ritmą, išskirtų adrenaliną ir t.t.). Tačiau vanduo nesinervina, tiesiog atitinkamai išsilenkia. Jei yra akmuo, tiesiog jį apgaubia ir teka toliau, jei yra krantas, atsimuša į jį ir teka toliau, jei kas nors į jį įmetama, vanduo daiktą suėda ir vėl tampa ramus. Žmogui yra ko pasimokyti.

Reikia suprasti, kad yra dalykų, kurių mes nepakeisime ir niekada neegzistuos tobulas gyvenimas, kai viskas tik gerai. Nuolat atsiras nenumatytų dalykų, kurie mus erzins, pykdys, nuvils ir kels kitus neigiamus jausmus. TAČIAU reakcijos pasirinkimas jūsų rankose. Pasirinkite teisingai.

Autorius Povilas Panavas

Share

Technologinis žmogus

Vidutinėje šalyje, gyveno vidutinis pilietis, kuris uždirbo vidutinį atlyginimą ir vidutiniškai stengėsi viską pagerinti. Jo vardas buvo Saulius.

Jis buvo tikras technologijų meistras: išmaniausias telefonas, išmaniausia planšetė (pvz., IPad), puikus kompiuteris. Kiekvieną akimirką jį bombardavo elektroniniai laiškai, skype, facebook ir twitter pranešimai, nauji blogų įrašai, pasaulio naujienos.

Saulius nenorėjo atsilikti, todėl apie kiekvieną naują įvykį gaudavo pranešimą. Jei atsirasdavo keliolika ramių minučių, pats nuspręsdavo patikrinti paštą ar naujienų puslapį.
Šis informacinis žmogus laikė save pavyzdžiu, kaip reikia išnaudoti technologijas iki maksimumo. Tam tikra prasme taip ir buvo, nes visi klientai ir bendradarbiai jį mėgo dėl greitos reakcijos į jų bėdas. Taip pat, jie mėgdavo sužinoti kažką naujo tiesiai iš Sauliaus, nespėjus to pamatyti per žinias.

Kurį laiką Saulius buvo patenkintas savimi, kol galų gale suprato, kad tai tėra dar viena priklausomybė, kaip rūkymas ar alkoholizmas. Tikrinti, ar nėra pranešimų, vis atsidaryti twitter ar kitą puslapį tapo stipriais įpročiais. O kur dar telefonas ir kompiuteris, nuolat siunčiantys įvairius priminimus. Galima sakyti, kad jis buvo darbų kaitaliojimo karalius (multitasking). Prie vieno darbo be pertraukimo teišdirbdavo 10-20 minučių.

Saulius išjungė visus priminimus tiek kompiuteryje, tiek telefone, tiek planšetėje. Vienintelis realus būdas pertraukti jo darbą, buvo skambutis. Kai norėdavo iš tiesų produktyviai ir kūrybiškai dirbti, išjungdavo net šį prietaisą.

Kaip manote, kuris Sauliaus variantas buvo produktyvesnis, patirdavo mažiau streso, įsiklausydavo į save, turėjo vidinę ramybę, rasdavo laiko geroms knygoms? O į kurį variantą vis labiau panašėja jūsų kasdienis gyvenimas?

„Gyvenime yra svarbesnių dalykų nei jo spartos didinimas“ (angl. „There is more to life than increasing its speed.”) Gandhi

Autorius: Povilas Panavas

Share