Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Londone jau praleidau tris mėnesius (2013.12.12). Trumpai papasakosiu, kas man labiausiai įsiminė.

Bankinė sistema

Prisimenu Ivetos straipsnį apie Kanadą, kuriame buvo parašyta, kad bankinė sistema kaip akmens amžiuje. Tai prie to galiu pridurti tik tai, kad gavau čekių knygelę! Dabar tereikia paauksuoto parkerio…

O su mano debetine Visa kortele norint atsiskaityti, pakanka kortelės numerio ir galiojimo datos. Nereikia jokio patvirtinimo kodo iš kitos kortelės pusės. Taigi, bet kurioje parduotuvėje, kurioje yra filmuojama, nuolat “pavagiami” kortelės duomenys. Šitą neseniai išsiaiškinau, kai pamėginau atsiskaityti ne Lietuviška kredito kortele, bet angliška debeto http://amazon.co.uk. Beje, ta pati situacija įvyko atsiskaitinėjant ir darbine kortele.

Prieš išvykstant, Lietuvoje įvyko priešingas dalykas, prieš galutinį apmokėjimą, dar pats Swedbankas paprašo suvesti paties pasirinktą slaptažodį. Norėčiau, kad ir čia taip būtų. Gal kas žino šitos problemos sprendimo būdų? Nes dabar galvoju, kad reikia atsidaryti antrą sąskaitą, prie kurios nebūtų priėjimo per kortelę ir visus pinigus laikyti ten.

Galima tęsti toliau. Kai pirmą kartą darai kam nors pavedimą, tai patvirtinimas vyksta taip, kad sulauki skambučio ir į telefoną turi suvesti kodą, kurį matai interneto naršyklėje. Sakyčiau, lėtas variantas, palyginus su elementaria 36 kodų ant kortelės sistema (juos moku atmintinai). Ilgai užtrunka išklausyti tą litaniją apie tai, kaip viską daryti, kas čia skambina ir t.t.

Visi atsipūtę ir labai mandagūs

Kaip rašiau pirmame įraše, matau, kad visi žmonės čia atsipalaidavę, nepersistengia, labai daug juokauja, dažnai vulgariai arba paaugliškai. Tačiau taip pat sunkiai dirba. Tikrai jaučiasi, kad viskas kitaip nei Lietuvoje. Iš vienos pusės atrodo, kad tai priešingybė profesionalumui ir produktyvumui, bet sprendžiant pagal šalies ekonomiką, viskas vyksta kiek kitaip.

Be to, visi nuolat vieni kitiems dalina komplimentus kaip „Puiki idėja!”, „Šitai puikiai suprogramuota”, „Gerai padirbėjai su tuo ir anuo”. Man toks įspūdis, kad jie taip sako visada. T.y., automatiškai atmeti beveik viską ką sako.

Kitas dalykas, kad vos tik koks mažmožis įvyksta, visi iškart puola tarti „sorry”. Tokiose pačiose situacijose Lietuvoje net  oj” nepasakytum. Pvz., atidaro kas nors kitas duris, pro kurias ketini eiti ir jau atsiprašinėja. Tai nei jis galėjo matyti, kad einu, nei man sutrukdė, nes duris atidarė. Bet kažkodėl vis tiek išgirsi „sorry”. 

Be to, vieni kitiems duris atidarytas palaiko, nors kitas žmogus net už 10-30 žingsnių. Tiesiog neįprasta.

Gamta, oras ir tvarka

Patinka, kad visur gražūs parkeliai, kiemeliai sutvarkyti ir žali. Labai ilgai laikosi žalia spalva. Tiesa, pradedu pasiilgti sniego, kurio tikiuosi pavyks rasti Lietuvoje vasarį ar kovą.

Malonu išeiti pasivaikščioti ar pabėgioti. Naktį nėra jokių baimių, kad kas užpuls ar ką padarys. Vieną kartą išėjau pabėgioti ir nepasiėmiau telefono, tačiau sugalvojau grįžti kitu keliu. Tai po to teko klausti kažkokių vaikinų apie 21h, kurie rūkė žolę, kaip man grįžti namo. Jiems buvo juokinga, kai paaiškinau, kad toj vietoj gyvenu, o ne šiaip man į tą stotelę nueit reikia 🙂

Lietus yra kitoks. Jei lyja, tai skėtis menkai padeda. Tačiau beveik visad tai nei lietus, nei dulksna, kažkoks tarpinis variantas, turbūt geriausia tiesiog vaikščioti su kapišonu.

Anglų kalba ir žmonių ego

Jau papasakojau apie jų mano manymu perdėtus komplimentus ir kartu galbūt nenorą sakyti tiesą į akis. Tai paklausus jų, ar aiškiai šneku angliškai, man buvo labai tvirtai užtikrinta, kad viską supranta ir puikus mano anglų kalbos lygis.

Iš kitos pusės, esu visiškas „gerietis”. Neatsimenu, kad būčiau susipykęs su bendradarbiu ar klientu. Londone per gana trumpą laiką, sugebėjau užrūstinti du kolegas. Man net nesuvokiama kodėl, nes abi situacijos buvo visiškai kasdienės. Abiem atvejais tai kilo tikrai ne dėl mano gebėjimo kalbėti angliškai ribotumo.

Interneto nerasta, telefono ryšys padrikas

Sunku trumpai tai apibūdinti. Bet Londono internetui iki Lietuvos interneto turbūt kokių 10-20 metų reiks vystytis. Tiksliau, turbūt bus išrasta kokia nauja bevielė technologija ir tada internetas galbūt bus normalus. Šneku tiek apie greitį, tiek apie tai kaip dažnai jis mėgsta neveikti.

Telefono ryšys irgi prastas. Rodo 5 padalas iš penkių, pradedi su kuo šnekėti per skype (naudojant mobilų internetą) ir kažkaip lieka viena padala. Gana dažnas atvejis, kad stringa sms’ai. Čia kaip Lietuvoje prieš kokius 5-10 metų.

Buvo pora savaitgalių, kai nebuvo galima skambinti, bet internetas telefone veikė. Taigi, nei telefonų, nei interneto Londone nėra. Tiesa, jei matuoji interneto greitį, kad ir iš to paties telefono, tai gauni įspūdingus 3G greičius (4G mano tel.nepalaiko). Tačiau, kai realiai ką nors siuntiesi ar atidarinėji puslapį, tai tokio greičio tu nematai. Kvepia sukčiavimu. Tuo tarpu, jei Lietuvoje tu testui pasirenki užsienio serverį, tai torentai tau ir siunčia tokiu greičiu, kokį testas parodė.

Minimalus atlyginimas

Gyvenu taupiai, vedu išlaidų žurnalą. Todėl galiu pasakyti, kad kas čia dirba už minimalų atlyginimą, tai nieko nesutaupo. Visą atlyginimą reikia pakloti pragyvenimui. Tad, jei norima dirbti nekvalifikuotą darbą, reikėtų pasirinkti mažesnį miestelį, kur yra kažkokių fabrikų ir nuomos kainos mažos. Galbūt dar galima mėginti miesto pakraščius.

Mokam 800 svarų (3200 Lt) už vieną kambarį, dviejų kambarių bute. Gyvenu nei per toli, nei per arti centro (rytuose, antra zona). Tuo tarpu minimali alga yra ~900 svarų.

Atlikau dar šiek tiek matematikos. Kad apsimokėtų man dirbti Londone, reikia uždirbti bent 7000 Lt, arba geriau jau tada likti Lietuvoje. Tiesa, primenu, kad atvykimo pagrindinės priežastys nebuvo pinigai.

Mokesčių sistema pažengusi

Dėl mokesčių išskaičiavimo tai tenka pagirdi Jungtinę Karalystę. Vietoj visų buhalterinių nesąmonių, egzistuoja centrinė sistema, kur įmonė tiesiog įveda tavo duomenis, kiek nori tau algos mokėti ir gauna atsakymą, kiek turi išskaičiuoti mokesčių iš tavęs.

Taigi, nereikia įmonei nei krūvos buhalterių, nei klaidų jie įvels. Pvz., nuolatinė problema Lietuvoje, kad gauni skirtingo dydžio algą kas mėnesį, ar dar kokią nuomos sutartį turi. Tai visad tenka ką nors primokėti valstybei finansinių metų pabaigoje, kai pildomos deklaracijos. Neįmanoma gerai mokesčių apmokėti. Tada reikia su darboviete aiškintis, kad jie daugiau turi tau pinigų pervesti. Oficialiai juk tu esi mokesčių skolingas valstybei, o ne įmonė.

Taip pat, turbūt daugelis žino, kad, jei Lietuvoje neišdirbi pilnų metų, gali deklaruoti mokesčius ir tau kitais metais perves permokėtus mokesčius. Čia viskas daug sumaniau! Nieko laukti nereikia: pradėjus dirbti pirmą kartą, kiekvieną mėnesį tiesiog išskaičiuoja per mažai mokesčių bei palaipsniui juos didina. Todėl gali džiaugtis didele alga iškart. Tiesiog puiku!

Biurokratija

Jei kas mano, kad Lietuvoje jos daug, tai tegu pabando Londone gyventi oficialiai ir viską daryti kaip priklauso. Man kaip programuotojui, viskas turi būti paprasta ir neturėtų būti beprasmio darbo. Čia taip nebūna. Turi visokius adreso patvirtinimus gauti, sudeklaruoti milijoną kartų kur gyveni, milijonui skirtingų įmonių, savivaldų ir t.t.

Beje, laiško, kad aš nesu ieškomas nusikaltėlis bei nesu padaręs rimtų nusižengimų taip ir negavau.

Lankau „Change, Innovation, and Creativity“ internetinius kursus (angl. MOOC) ir ten sutikau pratimą pavadinimu struktūros paradoksas (angl. paradox of structure). Mane šitas paradoksas labai nustebino ir privertė kitaip pažvelgti į gyvenimą, todėl noriu jums apie tai papasakoti.

Eksperimentas su mažais vaikais

Buvo atliktas eksperimentas, kurio metu iki mokyklinio amžiaus vaikų grupė vieną dieną buvo nuvežta į žaidimų aikštelę su tvora, o kitą be. Kaip manote kas nutiko? Tą dieną, kai vaikai žaidė aikštelėje su tvora, jie užėmė visą plotą iki pat tvoros. Kitą dieną, jie buvo susispietę aplink aikštės vidurį. Taigi, nors vaikų niekas neribojo, tačiau jie užėmė mažesnę erdvę.

Tęsiant mintį, galima susimąstyti apie kitas gyvenimą ribojančias struktūras. Viena paprasčiausių būtų kelių eismo taisyklės. Jos leidžia sumažinti avaringumą, nuspėti, kur ir kaip važiuos kiti eismo dalyviai. Tačiau kartu neleidžia mums važiuoti kaip norime. Kiek kartų teko pažeisti taisykles sukant į kairę ar apsisukti, kur negalima? Pravažiuoti plytą ir pan. Jau tos taisyklės…

Kitos ribojančios struktūros

Toliau galima prieiti prie jūsų turimų pinigų ribojančios struktūros. Ji tikrai nėra tik ribojanti. Pvz., neturėjimas pakankamai pinigų, priverčia keisti darbą, tobulėti, pradėti kurti verslą ir pan. T.y., sunku surasti struktūrą, kuri būti tik ribojanti visais atvejais.

Jei tai sudomino, galite apie gyvenimą pamąstyti šių struktūrų rėmuose: jūsų draugų ratas, šeima, šalis, miestas, gyvenamoji patalpa, jūsų darbo įranga, darbo kolektyvas, jūsų darbo žinios (kvalifikacija). Susimasčius, galima mėginti plėsti ar keisti struktūrą.

Kodėl?

1. Visad norėjau pagyventi užsienio šalyje ir patirti kitą kultūrą.
2. Norėjau iki galo išmokti anglų kalbą. Kitų užsienio kalbų nemoku pakankamai gerai, tad pasirinkimo ratas pakankamai mažas.
3. Aplinkybių sutapimas, kad noriu keisti darbą, bei, kad niekas manęs Lietuvoje nelaiko (išvykau su mergina).
4. Žinoma, jei patiks čia gyventi, tai gerai būtų ir kažką atsivežti į Lietuvą.

Lietuvoje man darbo buvo, atlyginimas irgi pakankamas, bet norėjosi pamatyti daugiau, tad išvykau. Planuoju pagyventi čia metus ar pusantrų. Po to, būtų visai įdomu padirbėti Australijoj ar Naujojoj Zelandijoj.

Pasiruošimas

1. Sukaupti pakankamą sumą pinigų, kad užtektų pragyventi porai mėnesių (apie 5k lt), užmokėti užstatą už būsto nuomą ir vieną mėnesį į priekį (apie 8k lt nuomai).
2. Iš pažįstamų sužinoti, kaip naudotis transportu, kaip nuomotis būstą ir pan. Egzistuoja Oyster kortelę, kurią naudojant galima lengviau naudotis transportu, nei vis perkant bilietą.
3. Gauti Lietuvoje kredito kortelę – tiek dėl to, kad bet kur galima atsiskaityti, tiek dėl to, kad galioja kartu su ja kelionių draudimas.
4. Nusipirkti telefoną su GPS, 3G internetu ir t.t. Pasirinkau Nokia Lumia 620 už 670lt. Pavyko nusipirkti dar būnant Lietuvoje ir per daug nepermokėti lyginant su tuo, už kiek galima UK nusipirkti.

Įvairūs pastebėjimai

Eismas

Priprasti prie kitos pusės eismo yra daug sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nors visad einant per kelią, būna parašyta „Look right”, „Look left“ arba „Look bothways”, tačiau smegenys taip greit nepersiauklėja. Vos tik pažiūri ta kryptimi, kuria parašyta, iškart persuki galvą ir toliau eini per gatvę žiūrėdamas į priešingą pusę – tikrai sunku persilaužti.

Be to, mano nuomone, žmonės čia visai pablūdę. Lygiai, kaip būnu pasipiktinęs, kad kažkoks pėstysis pereina per gatvę, ne per perėję, ir priverčia mane stabdyti automobilį, lygiai taip pat, to nepakenčiu čia. Realiai, čia daugumoj vietų net nepažymėta perėjos ir visi eina kaip nori. Tik apsidairo ar spės prabėgti ir varo. Kai nespėja, tai mašinos sustoja ir praleidžia – baisu tiesiog! Patys automobiliai važinėja dar blogiau nei Vilniuje. Vilniuje dar dažniausiai nustoja važiuoti, kai dega oranžinė ir per raudoną pravažiuoja sukantys į kairę. Tuo tarpu Londone, tiesiai važiuoja ir per raudoną dar viena ar dvi mašinos.

Žmonės

Esame įsikūrę tik 1 stotelę nuo pirmosios zonos – centro. Tačiau vos iš jos išlipus, tai kaip Gariūnuose, stovi palapinės, pardavinėja krepšius, rūbus, mobiliuosius telefonus. Be to, baltaodžių čia mažuma. Girdėjau, kad dar labiau į rytus, tai londoniečių nė su žiburiu nerasi 😉

Tiesa, žmonės labai draugiški. Vos tik pamato, kad dairausi aplink tarsi nerasdamas, ko ieškau, pasiūlo pagalbą. Pvz., vakar užsimiršau, kad sekmadienis ir nustebęs kelias sekundes spoksojau į uždarytą parduotuvę. Pagalbininkas skubiai paklausė, ko ieškau ir nurodė, kur yra artimiausios parduotuvės, kurios dirba sekmadieniais po 17 valandos.

Pirma diena (2013.09.12)

Daug jaudulio, nes keltis 3 ryto ir tai pirmasis mūsų skrydis lėktuvu. Skrydis buvo malonus, o nusileidimas keistas, labai jau staigiai stabdė, galėtų diržas būti ir aukščiau, kai taip stabdoma.

Nusileidus Londone, dar vis sunku patikėti, kad vis dėlto ėmėm ir išskridom. Keliauti Londono transportu daug paprasčiau nei Vilniaus (būtų gerai, kad jis iš Londono pasimokytų), tad greitai pasiekiame savo laikiną buveinę, užsakytą per www.airbnb.com. Deja, pavėlavome atvykti, tad teko valandą laukti šalimais esančiame perkelyje, kol mus priims.

Norėjosi tik miegoti, bet užmigus 14:00 būtų buvę sunku atsikelti normaliu laiku, naktinėti nesinorėjo, tad sukaupėme paskutines jėgas ir išėjome į miestą. Pradėjus eiti, atsirado jėgų. Ėjome bet kur ir netyčia apžiūrėjome London Bridge, Tower Bridge ir Tower of London. Įdomiai anglai pavadinimus sugalvoja 😉

Grįžus namo apie septintą, radau draugo žinutę, kad vis dėlto galime susitikti mieste. Tad netrukus vėl vykome į miestą. Pamatėme kinų kvartalą ir aikštę, kurios pavadinimo nebepamenu. Dar įdomu tai, kad ragavome bubble tea. Įdomu tai tuo, kad kaip pasakyčiau „iš nieko padarė verslą” – tai viso labo gėrimas su į vidų pripilamais kelių rūšių rutuliukais, kurie būna įvairių skonių, gali sprogti, gali būti tiesiog kieti kaip guminukai. Žinoma, naudojamas atitinkamai platus šiaudelis.

Antroji diena

Nenutiko nieko ypatingo, aplankėme Big Ben, Victoria Tower, Beckingham Palace, St. James Garden. Nuo tiek vaikščiojimo net nugarą paskausta.

Be to, nuėjus į St. James parkelį, supratau, kad vilnietiški paukščiai visai nėra nagli 😀 Londonietiški daug labiau prie to prisitaikę.

Trečioji diena

Ryte pabudau mąstydamas angliškais sakiniais – tai nutiko anksčiau nei tikėjausi. Aplankėme National History Museum, kuris labai interaktyvus. Daug visokių stendų, kur gali žaisti įvairius interaktyvius žaidimus, stebėti, kokie raumenys juda atliekant vieną ar kitą veiksmą, pajusti žemės drebėjimą ir pan. Apmaudu, kad žemės drebėjimas tą dieną neveikė, o dinozaurų skyrius uždarytas iki rugsėjo 22.

Ketvirtoji diena

Sekmadienį nusprendėme aplankyti parodą po atviru dangumi, kuri vyksta kiekvieną sekmadienį http://www.bayswater-road-artists.co.uk/. Pagal aprašymą tikėjomės daugiau eksponatų ir ne tik paveikslų.

Sekmadienį susitarėme susitikti su draugu, apžiūrėti, kaip jis įsikūręs. Bet tada jis pasiūlė pažiūrėti krepšinį, tad taip ir padarėme. Pavalgę patraukėme į The Lane Bar, kur buvo rodomos Lietuva – Ukraina varžybos. Visi ten kalbėjo lietuviškai išskyrus barmeną, kuris pardavinėjo Utenos mėlyną. Gerai, kad nevartoju alkoholio, gaila būtų 18lt už butelį pakloti (4,5 svaro).

Penktoji diena

Darbinimosi pradžia. Mėginome atsidaryti banke sąskaitą, bet pasakė, kad kol nėr darbo, tol sąskaitos neatidarysim. Keisti tie anglai, duodi pinigus, o jie neima.

Tada užsiregistravom pokalbiui dėl NIN (national insurance number). Kiek suprantu, tai čia sodros numerio atitikmuo.

Pasiuntinėjom CV, atlikom keletą skambučių, draugė susitarė dėl interviu.

Išmokome užsisakyti savaitinius transporto bilietus.

O pabaigai, radome vietą, kur gyvensime sekančias dvi savaites.

Šeštoji diena

Mano mergina susirado darbą, būsiu dabar jos išlaikytinis – kur tas pasaulis ritasi?.. 😉

Nuėjome į interviu dėl NIN. Gerai, kad yra draugų Londone, tai į jų adresą parašėme, kad siųstų laišką su šiais numeriais, nes dar neturime pastovios gyvenamosios vietos. Paieškoms labai padėtų tai, kad turi darbą – absoliučioje daugumoje skelbimų būna parašyta, kad nuomojama tik dirbantiems.

Septintoji diena (2013.09.17)

Atsakinėju angliškai į įdarbintojų skambučius, siuntinėju CV, atsakinėju į laiškus dėl darbo. Kol kas nieko apčiuopiamo.

Merginai pirmoji darbo diena.

Artėjo rugsėjo pirmoji – pasirinkimo laikotarpio pabaiga. Tačiau dabar terminas pratęstas iki lapkričio paskutinės dienos. Bet kokiu atveju, noriu pasidalinti patirtimi, kaip apsisprendžiau dėl pensijų kaupimo būdo. Manau, kad tokiu metu užklysta asmenys, kurie jau žino apie tris galimus variantus, bet dar nėra galutinai apsisprendę. Jiems skirta antroji dalis „Mano pensijų kaupimo pasirinkimas“. Visi kiti, galite skaityti nuo pradžių.

Galima rinktis iš trijų pensijos kaupimo būdų

Visų pirma, kad ir kurį variantą pasirinksite. Teoriškai (nes vargu, ar Sodra gebės mokėti pensiją ateityje) jūsų pensija visad susidės iš trijų dalių:

1. Bazinė pensija, kurią mokės Sodra, nepriklausomai nuo to, ką pasirinksite.
2. Pensija dėl automatiškai valstybės pervedamų lėšų į fondus. T.y., kai jūsų alga nuo to nemažėja, tiesiog dalis jūsų sumokėtų mokesčių perkeliama į jūsų pasirinktą II pakopos pensijų fondą.
3. Dalis, kuri susidarys dėl papildomo savanoriško kaupimo ir valstybės dotacijos.

Visos skaičiuoklės parodo, kuri suma iš kurios dalies susidaro. Pasirinkus tik Sodrą, atsiranda dar viena sąvoka – „papildoma senatvės pensijos dalis”, kuri priklauso nuo stažo ir pan.

Pirmasis variantas. Jei jūs kaupėte iki tol II pakopos pensijų fonde ir grįšite į Sodrą, tai jūsų pinigai toliau kaupsis tame fonde ir bus investuojami. Bet jokių papildomų įmokų ten nepateks. Visą pensijos dalį gausite tik iš Sodros.

Antrasis variantas. Nuo 2014 valstybės pervedamas procentas mažės nuo 2,5% iki 2%. Pasinaudokite žemiau pateiktomis skaičiuoklėmis – vargu, ar jums pakaks tokios pensijos. Nes ji bus tokio pat dydžio, kaip prognozuojama Sodros.

Trečiasis variantas. Jei gaunate į rankas 2000 Lt, po savanoriškos 1% įmokos, jums liktų 1980 Lt (nuo 2016 bus 2% ir jums liktų 1960 Lt). Vargu ar pajusite tuos 40 litų. Tačiau ilgajame laikotarpyje, valstybės dotacija duos didelę grąžą. Nenoriu išsiplėsti apie sudėtinių palūkanų galią, tad teks pagooglinti arba patikėti mano žodžiu.

Nuorodos į pensijų skaičiuokles

Čia galima pasitikrinti, kokios yra prognozės, jums pasirinkus vieną ar kitą variantą. Tikrai naudinga atsidaryti ir pasiskaičiuoti.

Oficiali skaičiuoklė – http://www.pensijuskaiciuokle.lt/ ir http://www.lipfa.lt/skaiciuokle

Gali pasirodyti, kad ten galima pasirinkti labai mažą fondų uždarbį – maksimalus yra 2,5 metinių procentų. Taip yra todėl, kad į tai jau įvertinta infliacija, fondų mokesčiai, atsižvelgimas į vidutinio atlyginimo augimą ir t.t. Vadinasi, žiūrėdami į rezultatą, galite jį įsivaizduoti dabartinėmis kainomis – kad tokia bus jūsų perkamoji galia.

Iš esmės, nuo investicijų grąžos yra nuimami 5%. T.y., optimistinis scenarijus yra toks, kad grąža bus 7,5%, tokiu atveju skaičiuoklėje rinkitės 2,5%. Pesimistinis scenarijus, kad grąža viršys tik 0,5% vidutinį metinį atlyginimų augimą ir bus 5,5%, tuomet rinkitės 0,5%. Vidutinis variantas 1,5%. Tokios metinės grąžos leidžia pamatyti pakankamai realią pensiją šiandieninėmis kainomis.

Žemiau pateikiu vieną pavyzdį:

Matome, kad pasirinkus nei optimistinį, nei pesimistinį scenarijų (1,5% metinį investicijų uždarbį), kaupdami savanoriškai gausime 258 Lt didesnę pensiją. Kaupdami fonduose tik pačios Sodros įmoką, tegautume 22 Lt daugiau.

Mano pensijų kaupimo sprendimas

Mano sprendimą nulėmė du paprasti faktai. Jei sutinkate bent su vienu iš jų, tuomet manau, jūsų pasirinkimas turėtų būti toks, kaip ir mano – kaupti II pensijų fonduose su savanoriška įmoka.

1. Visuomenė sensta
2. Norima papildomai kaupti senatvei

Pirmas faktas lemia tai, kad esu įsitikinęs tuo, kad Sodrai lemta žlugti. Nuolat tolinant pensinį amžių problema nebus išspręsta. Mažėjant dirbančiųjų ir didėjant pensininkų – Sodra taps nepajėgi mokėti padorios arba net visai jokios pensijos. Štai citata iš „DNB investicijų valdymo” generalinio direktoriaus, Šarūno Ruzgio, pristatymo: „Darbingo (15-59 m.) ir vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresni) žmonių santykis (kiek darbingų asmenų išlaiko vieną pensinio amžiaus sulaukusį visuomenės narį): • 2012 m. buvo 2,7; • 2030 m. bus tik 1,7.” Tai kur kas blogiau nei įsivaizdavau.

Antras faktas. Investuoju savarankiškai, tačiau investavimas į III (taip trečios) pakopos fondus visad traukė dėl valstybės dotavimo. Kuris siektų 15%. T.y., nieko nedarai, o pirmais metais jau uždirbi 15%. Tačiau dabartinis pasiūlymas su savanoriška priemoka, leidžia iš tų įmokų uždirbti nuo ~200% iki 50% tuo atveju, jei jūs gaunate nuo dvigubai mažiau nei vidutinis šalies atlyginimas iki dvigubai daugiau (~2250Lt į rankas).

Per jau minėtą investuok.lt seminarą buvo pateikti matematiniai skaičiavimai, kuriuos atliko lektorius M. Kalensinskas prezentacijai „Ką ir kaip pasirinkti pensijų fonduose?”. Galutinis rezultatas buvo toks, kad reikia gauti didesnę nei 14 473,33 lt algą, kad labiau apsimokėtų investuoti į III pakopos fondus nei II. Turima omenyje, gaunama dotacija iš valstybės. T.y., gaunant tokią algą, jums valstybė ir dotuos tik 15%. Vadinasi, kad gaunant mažesnę algą ir ketinant vis tiek investuoti, geriau tai daryti II pakopos fonduose.

Dar reiktų pridurti, kad II pakopos fonduose taikomi mokesčiai yra mažesni nei III ir turbūt mažesni už visus įprastus ne pensinius fondus (šito negaliu garantuoti, netikrinau kiekvieno).

Dėl įdomumo pateikiu nuorodą į seną straipsnį, kuriame rinkausi į kurį konkretų II pakopos fondą investuoti savo lėšas.

Šešta valanda ryto. Lauke -12. Diena po truputį įsišvinta padedama gausybės balto sniego. Viduje jauku ir šilta.

Prie lango pristumtas mažas staliukas prie kurio sėdi Asmenybė. Jai iš burnos dvokia pagiriomis, marškiniai pritvinkę prakaito ir cigarečių dūmų. Galva pilna minčių.

Ant grindų išmėtyti rūbai, darbinis stalas apkrautas nešvariais puodukais, po juo stovi tušti alaus buteliai ir pora degtinės.

Iš kito kambario pasigirsta knarkimas, Asmenybė jį atpažįsta ir sukuria mintį: „Štai su kuo vakar gėriau… Nusiritau… Nusiritau.“.

Asmenybė tvirtai atsistoja, išsitiesia pilnu ūgiu. Užgesina įpusėtą cigaretę į peleninę.

Minčių eiga sparti, smegenys džiaugiasi dar viena savo pergale, jos jau nujaučia viso šito baigtį. Ši pergalė bus viena svarbiausių Asmenybės gyvenime.

Tai buvo paskutinė jo cigaretė, paskutinės pagirios ir paskutinė diena tokiam baisiam kambary. Tai buvo paskutinė jo senojo gyvenimo diena.

Jis nesurūkė cigaretės iki galo, nesugėrė paskutinio butelio alaus, nelaukė pirmadienio. Asmenybė viską pradėjo dabar.

Autorius Povilas Panavas

Žmonės į tas pačias situacijas reaguoja visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, skrendant lėktuvu galima naudotis internetu. Vienas asmuo galvoja, kaip tai nuostabu, kad tokiu greičiu tobulėja technologijos. Šalia sėdintis žmogus tai laiko savaime suprantamu dalyku ir netikėtinai dingus ryšiui, labai susinervina ir pradeda keiktis – patiria stresą.

Stresas, įtampa kyla tada, kai žmogaus lūkesčiai nesutampa su rezultatu. Be to, dar reikia pasirinkti priešinimąsi vietoj susitaikymo. Vienodose situacijose, asmenys su vienodais lūkesčiais reaguoja skirtingai.

Be to, esame išmokyti, kad turime kontroliuoti gyvenimą, kiek įmanoma labiau. Tačiau dažnai padėties ištaisymas, sukelia daugiau streso nei tiesiog susitaikymas su esama situacija. Tikras nutikimas: įmonė priskaičiavo 0,14 centų delspinigių, nors komunaliniai mokesčiai buvo mokami laiku. Tai kelia stresą, nes žmogus paprastai jausis nuskriaustas ar, kad tai yra neteisinga bei, kad reikia kažko imtis. Norėdamas ištaisyti klaidą, jis ne paskambino, bet atėjo tiesiai į darbovietę, išplūdo darbuotojus ir pareikalavo tučtuojau atsiųsti teisingą sąskaita. Labai dažnai maži nepatogumai būna neverti nueinamų „kryžiaus“ kelių…

Trečia, jei žmogus žino, kad nieko negali pakeisti, tada paprastai jis pasirenka su tuo susitaikyti automatiškai. Tarkime, žmogus ketina atlikti svarbų skambutį, staiga telefone dingsta ryšys, jis susinervina. Vėliau, sužinojus, kad neveikia ryšys visam mieste, visas jo stresas dingsta – vien todėl, kad neįmanoma nieko pakeisti.

Gera naujiena ta, kad reakciją galima pasirinkti. Mintys turi būti kaip vanduo. Vanduo nuolat patiria situacijas, kurios žmogui sukeltų stresą (erzintų, didintų širdies ritmą, išskirtų adrenaliną ir t.t.). Tačiau vanduo nesinervina, tiesiog atitinkamai išsilenkia. Jei yra akmuo, tiesiog jį apgaubia ir teka toliau, jei yra krantas, atsimuša į jį ir teka toliau, jei kas nors į jį įmetama, vanduo daiktą suėda ir vėl tampa ramus. Žmogui yra ko pasimokyti.

Reikia suprasti, kad yra dalykų, kurių mes nepakeisime ir niekada neegzistuos tobulas gyvenimas, kai viskas tik gerai. Nuolat atsiras nenumatytų dalykų, kurie mus erzins, pykdys, nuvils ir kels kitus neigiamus jausmus. TAČIAU reakcijos pasirinkimas jūsų rankose. Pasirinkite teisingai.

Autorius Povilas Panavas

Vidutinėje šalyje, gyveno vidutinis pilietis, kuris uždirbo vidutinį atlyginimą ir vidutiniškai stengėsi viską pagerinti. Jo vardas buvo Saulius.

Jis buvo tikras technologijų meistras: išmaniausias telefonas, išmaniausia planšetė (pvz., IPad), puikus kompiuteris. Kiekvieną akimirką jį bombardavo elektroniniai laiškai, skype, facebook ir twitter pranešimai, nauji blogų įrašai, pasaulio naujienos.

Saulius nenorėjo atsilikti, todėl apie kiekvieną naują įvykį gaudavo pranešimą. Jei atsirasdavo keliolika ramių minučių, pats nuspręsdavo patikrinti paštą ar naujienų puslapį.
Šis informacinis žmogus laikė save pavyzdžiu, kaip reikia išnaudoti technologijas iki maksimumo. Tam tikra prasme taip ir buvo, nes visi klientai ir bendradarbiai jį mėgo dėl greitos reakcijos į jų bėdas. Taip pat, jie mėgdavo sužinoti kažką naujo tiesiai iš Sauliaus, nespėjus to pamatyti per žinias.

Kurį laiką Saulius buvo patenkintas savimi, kol galų gale suprato, kad tai tėra dar viena priklausomybė, kaip rūkymas ar alkoholizmas. Tikrinti, ar nėra pranešimų, vis atsidaryti twitter ar kitą puslapį tapo stipriais įpročiais. O kur dar telefonas ir kompiuteris, nuolat siunčiantys įvairius priminimus. Galima sakyti, kad jis buvo darbų kaitaliojimo karalius (multitasking). Prie vieno darbo be pertraukimo teišdirbdavo 10-20 minučių.

Saulius išjungė visus priminimus tiek kompiuteryje, tiek telefone, tiek planšetėje. Vienintelis realus būdas pertraukti jo darbą, buvo skambutis. Kai norėdavo iš tiesų produktyviai ir kūrybiškai dirbti, išjungdavo net šį prietaisą.

Kaip manote, kuris Sauliaus variantas buvo produktyvesnis, patirdavo mažiau streso, įsiklausydavo į save, turėjo vidinę ramybę, rasdavo laiko geroms knygoms? O į kurį variantą vis labiau panašėja jūsų kasdienis gyvenimas?

„Gyvenime yra svarbesnių dalykų nei jo spartos didinimas“ (angl. „There is more to life than increasing its speed.”) Gandhi

Autorius: Povilas Panavas