Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Bukareštas (Bucharest), Rumunija (2023-09-23 – 2013-09-24)

Buvo dar viena 34+ karščio diena. Nusprendžiau, kad reikia baigti kelionę apie pirmą valandą, kol temperatūra dar ne aukščiausia.

Atvykus į miestą, buvo labai neįprasta. Tiek juostų miesto viduje dar nebuvau matęs. Bet kaip tyčia, motociklas su krepšiais negalėjo pralįsti tarp mašinų, nes nuo priešpriešinio eismo atskirta medžiais. Tad gavau šiek tiek pakepti stovėdamas eisme.

Esant ne per tolį viešbučio, pastebėjau kažkokias varžybas. Kelias uždarytas. Sunku nunaviguoti nepažįstant miesto, kai GPS vis veda uždarytais keliais. Mėgini vis kitą kelią, bet galų gale atsiduri vėl prie uždaryto, nes reikia kažkaip į kitą pusę to kelio patekti.

Atvykus į viešbutį viskas buvo puiku. Mano motociklui už 5€ per dieną (mašinoms 10€) atiteko pusė mašinos vietos šalia kažkokio čiužinio. Manau, kad motociklas miegojo patogiai 😀 Pats irgi ėjau pasnaust, kol karštis baigsis bei pailsėt nuo, kad ir trumpokos, bet karštos kelionės.

Tai buvo pirmas kartas, kai viešbutyje radau siuvimo rinkinį!

Viešbučio kondicionierius veikė puikiai. Bet, nors visur pridėta ženklų, kad nerūkyti, kažkoks idiotas sugalvojo tą padaryti. Vakare grįžus į viešbutį vėliau smirdėjo kaip reikalas. Išvykimo dieną ryte vėl buvo tas pats. Pranešiau administratoriai. Bet vargu, ar jie labai ką padaryti gali, nes, nors yra parašyta, kiek bus baudos už tai, nelabai įsivaizduoju, kaip jie gali susekti kas rūko. Pratiškai tai jie turbūt gali žinoti iš kurio kambario eina smarvė, bet realiai tai niekas nenori svečių nepatoginti

Pasnaudęs išėjau be jokio plano ar tikslo pavaikštinėti po miestą.

Tokiais atvejais tiesiog bandau prieiti miesto centrą/senamiestį ar kokį nors parką. Pasirodo, kad penktadienį ir šeštadienį būna fontanų šou! Užskaitau!

Nuotraukose sunku tą perteikti, bet plotas yra didelis. Ten yra 44 fontanai (fontanai, ne purkštuvėliai!), kurie patalpinti per 1,4 kilometro ilgį! Žmonės sėdi jau apsupti fontanų, o ten toliau jau yra didesni. Anot interneto tai ilgiausia orkestruota fontanų sistema pasaulyje!

Taip atrodo vieta, iš kurios žmonės stebi:

Sekanti diena (2013-09-24)

Vakarui suplanavau turą dviračiais, tad dieną nuėjau apžiūrėti Karliaus Mykolo I („Regele Mihai I”) parką, kuris prasideda Triumfo arka (Arcul De Triumf). Žinoma, priklauso nuo kurio krašto privažiuojama 😉

Parko plotas 187 ha (1,87 km^2), kurio beveik pusę užima ežeras. Jame plaukiojo ir su burėm, ir su irklais. Maudytis draudžiama.

Viduje taip pat yra atrakcijų, skulptūrų, japoniškas sodas, fontanai, kurie neveikė ir pan. Man regis pravaikščiojau apie 2,5 valandos. Tada buvo metas grįžti į viešbutį.

Miesto turas dviračiais

Įkvėptas sėkmės su elektriniais paspirtukais, nusprendžiau išmėginti gidą dviračiais. Deja, tai nebuvo taip smagu, ar įdomu, kaip praeitą sykį.

Kaip bebūtų, buvo įdomu pamatyti ir sužinoti apie miestą. Pvz., mieste nėra daug senų pastatų. Taip yra todėl, kad nebuvo ten iš ko statyti, tad statė iš medžių, tad viskas sudegdavo. Dar žinoma, būna žemės drebėjimai. Net yra keletas išlikusių kelių iš medžio plotelių! Nes neturėjo akmenų ar ko kito.

Taip pat, ta fontanų aikštė tokia didelė ne veltui. Komunistai norėjo turėti ilgiausią aikštę pasaulyje. Sugriovė daugybę aplinkinių pastatų tamtikslui. Jei gerai pamenu, ilgiausios turėti nepavyko, tik plačiausią.

Bendravimo trūkumas – socialinė baterija

Esu iš tų žmonių, kurie paprastai gali sau ramiai kirmyti prie kompiuterio ir viskas gerai. Dažniausiai nei per daug kalbu (turiu omeny, kad neturiu poreikio), nei per daug klausau. Bet kelionės metu pradėjo jaustis, kad kažkaip trūksta socialinio aspekto. Bendravimas su administratoriais ar pardavėjais to poreikio nepatenkina. Bendravimas su žmonėmis Lietuvoje per internetą irgi mažai kuo padeda. Trumpas pabendravimas su kitais turistais nieko nedaro.

Dviračių turo metu buvome tik trise, plius gidas. Po turo, aš ir britas nusprendėme eiti užkąsti tradiciško maisto. Trečias asmuo pasakė, kad turi darbo reikalų, tad privalo išeiti. Buvo tikrai malonu „normaliai“ pasišnekėti. Ypač, kad pasitaikė įdomus asmuo, dalyvavęs pilotuojamų lėktuvų pasaulio čempionatuose, turi savo automobilį pasigaminęs ir t.t. Neblogą gyvenimą susikūręs ir pragyvenęs, tik, deja, jo žmona numirė 🙁

Bonusas, kad sutarėme politiniais klausimais 😀 Už nemažai dalykų, kuriuos pasakėme tai Jungtinėje Karalystėje būtum suimtas 🙁 Šiais laikais du britai atvirai pasikalbėti gali tik rytų Europoje 😀

Iš esmės, po šitos vakarienės supratau, kad pas mane irgi yra socialinė bateriją, kurią reikia įkrauti. Žinoma, nėra taip, kad niekad nebuvau pastebėjęs, kad pabendravus su kitais žmonėmis kažkas pasikrauna smegenyse. Tiesiog kelionės metu tai tapo taip akivaizdu, nes visi „normalūs“ pabendravimai patenka į įsimintiniausių kelionės atsiminimų skiltį. Dar gali būti todėl, kad nuolat matai kažką naujo. Nėra tikros rutinos, viskas nauja, tai poreikis bendrauti paaštrėja.

Kita vertus, jei kas paklaustų, ar norėčiau, kad kitas motociklas su manimi keliautų? Vargu. Trumpam laikui tikrai taip, bet ilgam, tai labai sunku rasti suderinamą žmogų.

Piečiausias taškas

Tai 19ta kelionės diena bei pats piečiausias kelionės metu pasiektas taškas. Po Bukarešto teko apsisukti ir keliauti atgal į šiaurę. Mano pradinis užmojis buvo iki Bulgarijos nuvažiuoti, bet pradėjus planuoti kelionę ir kilometrus, pasidarė aišku, kad Bulgarija per toli.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Drakulos pilis (Brano (Bran) pilis), Rumunija (2023-09-21, ketvirtadienis)

Iš Sibiu važiuojant į Brašovą, užsukau į taip vadinamą Drakulos pilį. Tikras pavadinimas yra Brano pilis. Rašytojas Bramas Stokeris (Bram Stoker) sukūrė istoriją apie Draukulą, kuris buvo vampyras. Nors jis niekad nematė šitos pilies, bet jo knygoje aprašyta labai panaši. Taip pat, daroma prielaida, kad net pats veikėjas buvo paremtas vienu iš pilies valdytojų: Vladas 3 Drakula (Vlad III Dracula), kuris buvo labai protingas, suktas ir teisingai, bet brutaliai valdė. Iš esmės, knyga išpopuliarino vampyrus. Kaip ten bebūtų, turizmas klesti. Žmonės nori Drakuolos pilį pamatyti, ne išimtis buvau ir aš.

Vos atvykus, jau iškart apėmė kažkoks nusivylimas, nes vieta per daug turistinė pasirodė. Keliavau rugsėjį, tad turistų paprastai mažokai visur. Taip pat, tai buvo ketvirtadienis ir dvylikta dienos. Iš kur čia gali būti tiek žmonių?! Mėginant surasti, kur prisiparkuoti, pasidarė akivaizdu, kad čia viskas labai „turistiška“.

Dar vienas įdomus niuansas, kad gražioji pilies pusė nesimato atvažiavus (žiūrėti pirmą nuotrauką įrašo pradžioje). Mes ją lankome iš šitos pusės:

Bilietų pirkimas galimas tik per kioskus. Audio gido kaina yra viršuje sąraše, bet neleidžia pasirinkti pirkti kioske. Paklausus prižiūrėtojo, kodėl? Buvau informuotas, kad šiuo metu audio gido galimybės nėra. Kai lankiau Oravos pilį, tai audio gidas ne tik buvo, bet ir nemokamai. Visos salės aiškiai sunumeruotos.

Kolidoriai ir salės buvo per siauri, tad reikėjo dažnai palaukti, kol kiti praeis. Pilis buvo skirta tik 12-24 kareiviams, tad nenuostabu, kad vieta labai ribota. Jos paskirtis nebuvo gintis, o tik informuoti šalia esančias kariuomenes, kurios ateitų gintis.

Paskutiniai du aukštai buvo pristatyti jau tada, kai pilis neturėjo gynybinės paskirties.

Perkant bilietus, galima pasirinkti papildomai nusipirkti laiko kapsulę (kas yra viso labo nusileidimas liftu ir perėjimas tuneliu, su keliais vizualiais paveikslais) bei įėjimą į kankinimo kambarius. Žinoma, pasirinkau abu. Jei mane būtų su jais kankinęs, būčiau prisipažinęs bet ką.

Tai tiesiog siaubas. Kaip tu neprisipažinsi, ko nors? Nenoriu daugiau dėti nuotraukų, nes man regis kai kurios gali būti nuo tik 18 metų, nes paveiksliukuose rodomas nuogas pieštas kūnas arba žmonių kankinimai. Pvz., prie vieno kankinimo įrankio perskaičiau, kad viena moteris per visą istoriją sugebėjo neprisipažinti ir atlaikyti kankinimą būtent juo. Tai, galvojat, kad ją ėmė ir paleido? Nejuokaukit. Tada ją nužudė už raganavimą, nes tikras žmogus būtų negalėjęs atlaikyti kankinimo. „Geležinė“ logika.

Taip pat, pilyje yra tematikos apie pabaisas, vampyrus ir panašiai, įskaitant video ir audio instaliacijas.

Laiko kapsulės nuotraukos:

Kainos: bilietas 60 lei (12€), kankinimų kambarys 10 lei (2€), laiko kapsulė 25 lei (5€). Įdomiausia, kad norėdamas surasti pavadinimus, užmačiau, kokios kainos bus 2024. Pasakysiu tik tiek, kad infliacija ne tik Lietuvoje didelė. 😉

Grynųjų pinigų problemos

Prieš paliekant pilį, susidūriau su mažu sunkumu. Pasirodo, kad pastačiau mašiną tokioj aikštelėj, kaip prie Gariūnų anksčiau būdavo. Vyras sako, kad kortelių nepriima. Mokama pagal tai, kiek laiko prastovima. Iš anksto paklausti nesugalvojau. Man labai pasisekė, kad, anksčiau įrašuose minėtas bendradarbis Adelin, man padovanojo šiek tiek Rumunijos pinigų, kurių kaip tik ir užteko susimokėti.

Tai buvo vienas iš dviejų kartų, kai susidūriau su sunkumais dėl grynųjų neturėjimo (visad tiesiog moku per Revolut, kuris viską pakonvertuoja automatiškai geru tarifu. Kai limitas išsenka, tai esu naudojęs Monzo). Kitas kartas buvo, kai važiavau motociklu ir galvojau, kad reiktų sustoti ir pailsėti. Ta proga gal kuro užsipilsiu net, nors man jo nereikėjo, būčiau dienos tikslą pasiekęs be jo.

Kaip tik degalinė ant žiedinės sankryžos. Užsuku, prisipilu. Nueinu mokėt. Duodu kortelę, sako, kad ne. Jis aišku nelabai angliškai kalba. Bet kažkaip susikalbam. Sakau, kad neturiu grynųjų. Sako, bankomatas va ten ir rodo pro langą. Užteko gatvę pereiti, ir išsiėmiau 50 lei (10€) (su Revolut šitas išsiėmimas nieko nekainavo).

Nuėjau mokėti, jis dabar grąžos neturėjo teisingai išduoti. Tai galvoju, kad paimsiu ką nors pagert ar pan. ir paliksiu jam ten tuos kelis lei, bet, kad nelabai kas buvo, tai atgal atsisukau. Tai jis tada man išdavė daugiau grąžos nei turėjo, viską suapvalino iki penketų.

Dar kartą paklausiau, kodėl negalima kortelėm atsiskaityti. Jis pradėjo rodyti į tą aparatą, kuris matosi, kad išsijungęs kažkodėl ir tiesiog, kad neveikia.

Per 30 kelionės dienų, tik dukart prireikė grynųjų, tai visai neblogai. Techniškai gal trijų, nes už motociklo plovimą nemokėjau, bet ten būtų reikėję grynųjų.

Brašovas (Brașov), Rumunija (2023-09-21 – 2013-09-22)

Po pilies netrukus atvykau į savo viešbutį, kuris vėl buvo man naujovė. Pavadinimas „Hotel Citrin – Adults Only“. Kai pamatai užrašą, kad tik suaugusiems, tai pradedi galvoti, kad gal ne čia pataikei bei, kas čia dabar bus. O pasirodo, kad viskas labai paprasta. Vaikai neįleidžiami. Įdomus konceptas, nebuvau susidūręs su per daug vaikų kelionės metu. Kita vertus, keliaujant rugsėjį, vaikų nėra, nes jie jau mokyklose sėdi.

Kambarys buvo puikus, su vaizdu į motociklą dėl ramesnės dušios. Vartai užrakinami naktį.

Nuolat matydavau Taco Bell restoranus tam tikruose YouTube video, bet gyvenime nebuvau niekad. O visai norėjosi, kai nesi buvęs ir tiek kartų matęs. Buvo mano laiminga diena, nes būtent tokį restoranėlį radau.

Grįžtant atgal, jaučiausi saugiai ir apžiūrėjau šiek tiek miesto.

Čia pagrindinė aikštė, bet jau žmonių nelabai buvo likę:

Sekanti diena

Jei tik būna galimybė, visad imu viešbutį su pusryčiais. Tai labai pagelbėja su dienos pradžia. Niekur toli eit nereikia, o pavalgius galima iškart grįžti į kambarį ir arba susipakuoti ir lėkti, arba tiesiog greitai pradėti miesto apžiūros ekskursiją.

Pusryčiai atrodė taip:

Dienos planas buvo tiesiog aplankyti keletą lankytinų miesto vietų, tad daug vaikščiojimo. Štai keletas nuotraukų.

Dominuojantis didelis pastatas mieste ir abejose nuotraukose yra Juodoji Bažnyčia (angl. Black Church, rom. Biserica Neagră). Tikrai tiek išorė, tiek vidus atitinka pavadinimą. Nuotraukų spalva neatitinka realybės. Tačiau net nuotraukose matosi, kad jokių puošmenų, spalvų ir panašių dalykų viduje nėra. Atmosfera niūroka.

Tampos kalno keltuvas

Paprastai išeinu iš viešbučio su Google žemėlapyje išdėliotu maršrutu iki kiekvieno taško. Tačiau užmačiau nuorodą į keltuvą į kalną, kai jau buvau bebaigęs maršrutą. Buvau matęs, kad jis mieste yra, bet originaliam plane jo nebuvo. Kita vertus turėjau dar daug laiko, tai galvoju kodėl gi ne. Keltuvas atrodo taip:

Aptarnavimas tai žiauriai prastas buvo. Man atrodo, kad su tokiu aptarnavimu žmonės į snukį gauna, bet, kai papročių nežinai, tai nepulsi visų mušti ir auklėti. Man regis vienintelis kartais kai kažkas ant manęs šaukė kelionės metu. Kaip ten bebūtų, užkilau į viršų.

Viršuje parašyta Brasov tokiu pat būdu kaip tas Holivudo miesto užrašas, kurį nuolat matome per filmus. „V“ raidė matosi dešinėję pusėję iš nugaros. Apačioje pats miestas. Prisižiūrėjus vaizdų pyktis atslūgo 😀

Pabaigai pora nuotraukų su manimi ir mano nesveiko maisto vakarienė. Juk negalima sveikai valgyti kelionės metu.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Sibiu, Rumunija (2023-09-19 – 2013-09-20)

Kelias nebuvo ilgas. Tačiau buvo viena iš trijų kelionės dienų, kai lijo. Veltui motociklą ploviau prieš pusantros dienos 🙁

Pasirinkau čia apsistoti, nes nesunkiai galiu pasiekti Transfegerešano kelnių kelią, o jį pervažiavęs apsisukti ir grįžti į viešbutį.

Išėjus pasivaikščioti po senamiestį, iškart į akis krito, kad per daug vokiečių turistų. Ženklai vietoj to, kad būtų angliškai yra vokiškai, menu restoranuose vokiškai, bet ne visad angliškai.

Vėliau sužinojau, kad miestelis buvo vokiečių įkurtas (1147 metais). Iki 1941 vokiečiai sudarė didžiausią dalį gyventojų.

Taip pat, miestelis turėjo barkodus, kad turistai galėtų pasižiūrėti informaciją apie objektus. Deja, prastai įgyvendinta sistema. Angliškai neina nieko rasti, nes beveik visi objektų pavadinimai prasideda su „The“, o paieškos nėra, turi skrolinti, kol rasi. Problema, kad barkodas yra, bet jis siunčia į bendrą puslapį, kur pats turi susirasti, ką matai. Man regis dar numeriai buvo prie barkodų, tačiau numerių svetainėje nebuvo, tad nėjo pagal tai surasti objektų.

Taip pat, nemažai namų turi akis stoguose:

Pasirodo, kad tai ventiliaciniai angai, kurie įleidžia mažai saulės šviesos. Juos naudojo laikyti mėsai, sūriui ir grūdams.

Brangiausi ledai gyvenime

Apsuko nemeluodami, kaip iš vaiko saldainį atimė. Užsimaniau ledų, galvoju vis tiek per brangiai nekainuos, juk Rumunija, tai kainos per daug nesikandžioja. Kainas pasižiūriu, jos pagal svorį: 50 gramų tiek, 100 gramų tiek, 1kg tiek ir tiek. Kainos jų valiuta, tai galvoj konvertuoju. Sakau, kiek kainuotų pora rutuliukų, sako, tai priklauso nuo svorio. Sakau, o tai kiek maždaug? Jau čia iškart raudona vėliava. Jei, kada kas nors yra pagal svorį, ir kainos negali pasakyti tiksliai, tai niekada niekada nepirkite!!!

Triukas tas, kad kaina nurodyta teisinga, bet įdės tiek, kad maža nepasirodytų. Tokį rimto dydžio vaflį paėmė ir du didelius kaušus įdėjo. Kaina vieno kilogramo 150 lei kas yra 30€. Realiai pilna parduotuvėse dabar ledų Lietuvoj, kur kilogramas panašiai kainuoja (pvz., indelis 300g, o kaina 8-10€, kas kilogramo kainą padaro apie 30€). Tačiau, kai tau įdeda du rutuliukus, sumoki 46,50 lei kas yra 9,34€, tai susimąstai. Aš tada pradėjau žiūrėt kainas, dar kažko paklausiau. Ale, kad neina prisikabinti. Svoris toks iš tiesų buvo, kaina tokia buvo parašyta kilogramo kaip buvo paskaičiuota.

Skonis buvo geras, bet iš to strioko, kad apsuko, tai nufotografavau tik įpusėjęs. Žinoma, už tokią kainą, tai turėjo būti skanesni nei tiesiog geri! Bei iš nuotruakos nesimato, kad vaflis nėra standartinis, bet didesnis gerokai.

Buvo gera pamoka. Galvojau, kad internete daug prisižiūrėjęs, tad į turistų pinkles tikrai nepakliūsiu. Net realiai jau mačiau, kad kažkas ne to, kai negalėjo iš anksto galutinės kainos pasakyti. Bet vis tiek neišvengiau spąstų.

Dar keletas nuotraukų iš Sibiu:

Antras pagal aukštį ir vienas pavojingiausių asfaltuotų kelių Rumunijoje – Transfegerešanas

Kitą dieną pagaliau atėjo metas atlikti to, ko motociklai važiuoja į Rumuniją: pralėkti kalnų keliukais. Viešbutyje palikau šonines dėžes, kad būtų lengva važiuoti.

Transfegerešanas (Transfăgărășan) yra antras pagal aukštį kelias Rumunijoje. Jį bestatant per keturis metus žuvo 40 kareivių.

Ilgis 151 kilometras, baigtas 1974 metais, aukščiausias taškas 2042 metrai.

Man tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai motociklu tokiais kelias važiuoti teko. Pradžioj visur nuotraukas daryti norėjau, bet greit pasimatė, kad taip niekur nenuvažiuosiu.

Pasiekus sudėtingiausią dalį, pasidarė aišku, kad mano važiavimo įgūdžiai labai riboti. Kelis kartus sukdamas išvažiavau į priešpriešinę juostą 🙁 Kai žiūrėdavau video ir kas nors sakydavo, kad labai sunku važiuoti, tai galvodavau, kad nesąmones kalba. Bet pats pabandęs, tai dabar suprantu. Įgūdžiai gerai pakilo nuo vieno tokio pervažiavimo. Beje, net negaliu paaiškinti, kodėl sunku. Juk greitį visad gali pasirinkti. Gal bėda būtent ta, kad nenori per lėtai važiuoti, kartu nenori greitai važiuoti. Labai lėtuose posūkiuose motociklas elgiasi kitaip nei greitai važiuojant. Paviršius taip pat nėra labai lygus, tad baisu paslysti.

Nemažai kelio yra pažeista. Atrodo taip, kaip pas mus, kai asfalto viršutinę dalį nuima prieš perasfaltuojant, kai nepilnai perdarinėja kelią. Važiuojant tokiu keliu, net visiškai tiesiai, motociklas truputį plaukioja ant kelio, nereikia net posūkių.

Štai jau ir virš debesų!

Čia duodu instrukcijas, kad noriu ir portrait nuotraukos. Ne visi angliškai šneka, reikia ir ženklų kalbą mokėt 😀 Dariau telefono apsukimo judesį, bet jis vis dar fotografavo.

Štai kaip vingiuotas kelias atrodo:

Taip pat, dar yra tunelis. Jį pravažiavus ir jau sustojus (man regis tai gal ir bus aukščiausias taškas, tai tikrai nebuvo „karšta“. Net su motociklininko apranga norėjosi, kad būtų kiek šilčiau. Tuo tarpu išvažiavus buvo apie 29 laipsnius šilumos.

Taip pat, dar sutikau lietuvių porą, kurie automobiliu irgi atkeliavo iš Lietuvos. Jie atpažino, kad mano motociklo numeris lietuviškas ir pradėjo pokalbį. Paprašiau poros nuotraukų. Jie pasakė, kad turi YouTube kanalą. Tai galima jame ir mane pamatyti labai trumpai.

Visus jų video pažiūrėjau apie šią kelionę, pusė lankytų vietų ir miestų tie patys tarp mūsų. Man labai buvo įdomu, nes jie prideda nemažai detalių apie vietoves. Bei labai gera naracija ir video kokybė.

Grįžus į viešbutį nuėjau į prekybos centrą pavalgyti, kur paėmiau picą ir pieno kokteilį (nėra nuotraukoje).

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Štai vienintelis video, kur matyti pats važiavimas. Filmavo bendradarbis su raudonu motociklu.

Aradas (Arad), Rumunija (2023-09-14 – 2013-09-15)

Pirmoji patirtis su „moderniom“ elgetom

Ryte išvykdamas iš Pėčo vis dar jaučiausi blogai. Kadangi negalėjau normaliai valgyti, tai išsivystė galvos skausmas. Mano kūno specifika, kad, jei normaliai nepavalgau, tai gaunu kelias dienas trunkančius galvos skausmus.

Artėjant prie Rumunijos sienos, automobiliai akivaizdžiai darėsi prastesni. Sustojus į aikštelę su tualetais, tie buvo tikrai prastos kokybės. Pats Arad miestas irgi atrodė prastai bei mano viešbutis kažkaip buvo apsuptas visokiomis dirbtuvėmis.

Tačiau gavau pirmą galimybę kelionės metu persikelti keltu.

Plius, visi mes apie Rumuniją ir čigonus esam prisiklausę istorijų. Vis dar blogai jaučiausi, tai nusprendžiau, kad reikia nesveiko maisto, kad „pramušti“ viską. Važiuoti kur nors tingėjau, tai nusprendžiau užsisakyti, kad atvežtų. Nuėjau į svetainę (jau pavadinimo nebeatsimenu), užpildžiau duomenis, pasirinkau viską, ir neleidžia užsisakyti. Nors pirma duoda adresą įvesti, o tada rinktis restoranus, kurie ten pristato.

Kaip bebūtų, teko rengtis motociklininko rūbus. Nuvarau į artimiausią McDonald’s. Užsisakau savitarnoj ir prisėdu. Kažkokie vaikai gal kokių 10 metų man kažką sako. Nesuprantu rumuniškai nieko. Sakau, kad nesuprantu. Jie nesuprato, ką pasakiau. Tada dar kartą pasakiau, daėjo jiems, kad užsienietis ir kalbu angliškai. Tada jie rankom rodo, kad maisto nori, ir prašo, kad nupirkčiau.

Sakau, kad ne, bet neatsikabina. Tada jau balsą neblogai pakėliau, žmonės sužiuro į mane, bet vaikai atsikabino. Tada jau man panika, reikia prisiminti, kad man ir taip bloga savijauta tiek su galva, tiek pilvu, tai viskas daug blogiau atrodo. Visi mes žinom, kaip anksčiau būdavo, kad ir tam pat Vilniuj, prisikabina kokie mažvaikiai, duodi galvon, atlekia gauja didelių tavęs pult. Tai aš iškart ir galvoju: čigonų šalis, mano vienintelis motociklas užsienietiškais numeriais, kad tik, ko nepadarytų, nes labai lengva surast kuris.

Nueinu iškart prie kasininkės, sakau, kad apsigalvojau, ar galėtų pakeisti mano užsakymą išsinešimui. Nueina į virtuvę, sako, kad sutvarkė. Laukiu savo maisto. Žiūriu, kaip tie vaikai ir dar vienas kiek vyresnis pasiima virš 10 biurgerių užsakymą. Jo, galvoju, čia įdomiai, ką tik manęs prašė, o dabar tokius kiekius patys nusipirko.

Kaip bebūtų, atėjo mano eilė, bet buvo supakuota valgyti vietoj, bet paaiškinau situaciją, kad, jau paprašiau, kad būtų pakeista ir viską sutvarkė. Motociklui nieko nebuvo padaryta. Galiu pasidžiaugti, kad Honda NC750X priekinė bagažinė tinka idealiai gabentis McDonald’s maistą, nes niekas nejuda ir gerai laikosi.

Įdomumo dėliai štai nuotrauka, kaip atrodo viešbučio kambarys, kai išsipakuoju:

Kitos kelionės metu reikia taip susidėti viską, kad viršutinė dėžė liktų ant motociklo visad. Ant jos nėra rankenos, nepatogu nešti.

Sekanti diena buvo ne kažką. Nuėjau tik picos šalimai pavalgyt, pusę palikau. Netoli buvo to, kad vėl vemti.

Klužas-Napoka (Cluj-Napoca), Rumunija (2023-09-15 – 2013-09-18)

Kelionė iš Arado buvo maloni. Vėl kiek labiau kalnuota ir gražesnė gamta. Man visad buvo malonu tokiais siauresniais keliukais, kur yra aukštos žalios sienos arba apsupa medžiai.

Klužas-Napoka trečias pagal dydį šalies miestas šalyje, įsikūręs Transilvanijos regione. Pati sritis viena gražesnių ir labiau sutvarkytų. Ne taip seniai regionas priklausė Vengrijai.

Atvykus, iškart pasijutau maloniau. Buvo džiugu palikti Aradą praeityje.

Klužas-Napoka ne išimtis regione, tad puikiai atrodo, nėra šiukšlių, jautiesi ramiai ir saugiai. Daug senos architektūros. 5 universitetai, tad studentų tikrai netrūksta.

Tai buvo vienintelis miestas, kur apsistojau 3 naktis, nes čia gyveno bendradarbis (vardas Adelin), kurio nebuvau sutikęs gyvai. Jis turi Honda CBR500R. Pirmą vakarą susitikom vakarienės, antrą nulėkėm motociklais apžiūrėti Sigišoara (Sighișoara) miestelio, kuris turi dar išlikusią citadelę, kuri, deja, buvo uždaryta. Labai smagu buvo su kažkuo kartu važiuoti.

Aš jau senas, važinėju ramiai. Jis man priminė mano jaunystės dienas. Teko paplušėti, kad neatsilikti. Kas kartu akivaizdžiai pagerino mano gebėjimus. Labai drąsu važiuoti iš paskos, kai matai, kad kitas motociklas tokiu greičiu gali lengvai įveikti posūkį. Plius  nebuvo jokios baimės, kad šoninės dėžės gali pasiekti asfaltą, nes buvo nuimtos. Pačios kelionės video matėte viršuje.

Nepaprašęs, nesusižinosi

Mes pavakarieniavom, pavaikščiojom po senamiestį. Tada Adelin paklausė, ar norėčiau pasidaryti nuotrauką su motociklu priešais citadelę. Pasakiau, kad žinoma. Tada sėdom ant motociklu ir nuvažiavom iš kito šono. Tada pamačiau, kad čia yra „kabliukas“. Yra būdelė su saugančiu žmogumi, ir kelias uždarytas po šlagbaumu su užrašu „tik autorizuotam transportui“. Nors kalbėjo rumuniškai, bet esmę pokalbio supratau.

• Ar būtų galima motociklais užvažiuoti?
• Kokiu reikalu?
• Mes greitai ir tyliai pasidaryti keletą nuotraukų.
• Gerai.

Pats gyvenime nebūčiau pagalvojęs, kad galima taip paprastai paklausti ir būsi įleistas į tą zoną, kur iš esmės nėra kito transporto išskyrus pėsčiuosius bei vos kelias mašinas. Štai viena iš nuotraukų.

Po kelionės reikėjo išsiskalbti. Tiek motociklus, tiek rūbus. Labai gerai, kai yra vietinis žmogus paaiškinti, kaip veikia plovimas – visiškai kitaip nei prie manęs esanti plovykla Vilniuje.

Šnekant apie rūbus, tai turiu 8 rinkinius, tad kas aštuntą dieną privalau viską išskalbti, ką Adelin už mane ir padarė. Ačiū!

Mano motociklas laukia savo eilės.

Paskutinę dieną mieste apvaikščiojau miestą.

Vėžlio gelbėjimo operacija

Pasivaikščiojęs po miestą, nuskubėjau į botanikos sodą. Žiūrėti pirmą nuotrauką (bet vėžlio joje nėra, kažkodėl nerandu tos vietos nuotraukos su vėžliu). Žmonių sode mažai buvo. Faina ne sezono metu lankyti viską. Ten prie vandens pastebėjau vėžlį. Problema buvo ta, kad mano matymas nėra idealus ir vėžlys tolokai buvo. Bet atrodė, kad jis judina visas keturias kojas, bet niekur neina. Mėginau pritraukti telefonu ir visaip, bet nepavyko iki galo išsiaiškinti. Galvojau, gal čia koks poravimosi šokis ar šiaip jis ten žaidžia. Nusprendžiau, kad paliksiu šį reikalą iki tol, kol išeidinėsiu iš sodo. Viską apėjus, po kokios valandos ar pusantros, tas vėžlys vis dar ten buvo. Sustabdžiau vieną žmogų su akiniais, bet tas irgi neįžiebė, ar tikrai vėžlys užstrigęs. Tada pamačiau porą einančią, pasirodė, kad jie buvo iš Vokietijos. Jie mėgino irgi su telefonu pritraukti, bet nelabai gavosi. Bet mes trise kaip ir nusprendėm, kad vėžlys užstrigęs ir reikia gelbėti. Liko nuspręsti tik, kaip tą padaryti. Kaip tyčia niekur netoli nėra juokių darbuotojų, o visur ženklai, kad nekirsti to tiltelio ir neiti iki salos. Man taip būna kažkaip, kad, kartais elementarius sprendimus smegenys praleidžia ir mėgina per sudėtingai galvoti. O tie sako, tai einam iki to vėžlio ir tiek. Tai tada dar sakau, na, tai dviems gal nereikia eiti, vieno iš mūsų užteks, jo idėja, tai jam garbė išgelbėt. Tai, biškį į košę įlipo, bet jo, vėžlys buvo užstrigęs. Jo draugas iškart įšoko į vandenį, kai vokietis priartėjo, bet kitas vėžlys kojom mosikavo, bet pats negalėjo pabėgti. Tai jį į vandenį įstūmė rankomis. Ir taip, tiek mano, tiek jų „geras dienos darbas“ buvo padarytas.

Pabaigai vėl maistas.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Pėčas (Pécs), Vengrija (2023-09-12 – 2013-09-13)

Išvykau iš Budapešto (Vengrija) miesto link Pėčo (Vengrija). Pėčas yra senas miestas įkurtas romėnų, netoli nuo sienos su Kroatija. Populiacija apie 150 tūkstančių, pats tas mano kelionėms.

Atvykau į pirmą ir vienintelį teminį viešbutį kelionės metu. Sienos ir kambarys buvo dekoruoti kosmine tematika:

Taip pat, pasirodo, kad viešbutis turi svorių salę, tad nusprendžiau, kad sekančią dieną eisiu sportuot, kiek gi galima dykaduoniauti kelionės metu. Taip pat, administratoriaus pasiteiravau, ar yra galimybė valgyti televizijos bokšte, internete buvo sunku surasti atsakymą. Kai buvo patvirtinta, kad galima, tai ten ir išsiruošiau motociklu. Kelias buvo tas pats, kuriuo atvykrau į miestą, ir labai maloniai vingiuotas.

Bokštas tikrai neatrodė pilnos jaunystės, aplink buvo nemažai statybinių medžiagų, galbūt ketina atnaujinti kažką. Įėjimo kaina 1 400HUF (3,65€). Restorane atmosfera ir aptarnavimas irgi ne itin malonūs. Lietuviškai turbūt reiktų sakyti „piguvos“ jausmas.

Pirmas apsinuodijimas

Budapešte pusryčiams valgiau lygiai tą patį ir ten pat, kur ir vieną dieną prieš tai. Tačiau jaučiausi keistai. Dar praleidau pietus, kas dažnai būna ne į gerą. Televizijos bokšte, dar prieš atnešant maistą, jau blogai buvo skrandyje, pykino. Bet kartu buvau išbadėjęs, nes visą dieną nevalgęs.

Maistas irgi neatrodė per geriausiai, ir teisingas sprendimas turbūt būtų buvęs nevalgyti. Deja, valgiau. Kaina 6 590 HUF (17.17€). Man regis nuotraukoj žemiau vieno gėrimo trūksta.

Pavalgius trumpalaikis pagerėjimas buvo, nes visą dieną nevalgiau. Tuomet ėjau apžiūrėsi vaizdų iš aukštai. Labai įdomus niuansas, kad nėra jokio stiklo, kaip matosi iš nuotraukos žemiau. Tiesiog atvira apžvalgos aikštelė, kuri buvo 75 metrų aukštyje. Restoranas vos žemiau – 72 metrai. Pats televizijos bokštas 197 metrai.

Dabar jau pradėjau jaustis prastai, tad pradėjau skubėti link manęs laukiančio motociklo (taip, šalmas prirakintas kabeliu, batai tiesiog palikti prie motociklo, kol manęs nebuvo).

Pakeliui į viešbutį dar buvo galimybė sustoti ir pamatyti laisvės monumentą, vengriškai Niké-szobor (angliškai Nike Statue). Gražus vaizdas atsiveria, patogi nemokama aikštelė sustoti šalia.

Viešbutyje pragulėjau lovoj, tada ištroškau, išėjau mėgint ieškot vandens kažkur pirmą nakties. Kadangi maistą valgiau tą patį, galvojau, kad gal vandeniu iš krano galėjau apsinuodyti. Plius norėjau coca-colos, nes man asmeniškai inai dažnai pramuša virškinimą į gerąją pusę. Rodė Google, kad yra ne per toli kažkokių keistų dirbančių parduotuvių. Tačiau, pasiekus viešbučio vestibiulį, pamačiau, kad jie turi šaldytuvą su gėrimais, tad tas sutaupė kelionę, grįžau atgal į lovą, maloniai vemti likusią nakties dalį.

Ryte kažkiek jaučiausi geriau, bet tik dalinai. Vakarykščius sportavimo planus iškart atmečiau. Jei tik būna galimybė, viešbučiuose pasirenku variantą su pusryčiais. Pavalgiau ir tada būdamas tikras tipinis lietuviškas turistas negalėjau švaistyti laiko ir gulėti lovoje. Buvo dar tik kelionės pradžia, labai norėjosi laiko nešvaistyti. Todėl išėjau tyrinėti miesto. Keletas nuotraukų iš pagrindinės aikštės.

Pirmas kartas, kai kortele mokėti neleido

Visos kelionės metu neturėjau jokių grynųjų su dviejų dienų išimtimi. Šįkart buvo pirma diena ir tik vienas iš dviejų ar trijų kartų, kai kortele nepavyko atsiskaityti.

Negalėjau patekti į kažkokį religinį pastatą. Kaina tik 2€. Labai įdomu buvo, kaip žmonės nelabai mokantys angliškai bendrauja su turistais. Kai užėjau į pastatą, su manim pasisveikino, atsakiau angliškai. Tada iškart paklausė „English?“, atsakiau, kad taip. Moteris, apie 50 metų, išsitraukė popierinę kortelę ir pradėjo man skaityti angliškai. Išvardino, ką pamatysiu viduje, kiek kainuoja bilietas ir t.t., tai buvo turbūt pirma patirtis, kai žinojau, kad žmogus nelabai kalba angliškai, bet vis tiek aptarnauja turistus. Dar fantastiškiau buvo, kad tarimas tikrai geras.

Žinoma, paklausus, ar galiu mokėti kortele arba grynais eurais buvo atsakyta, kad ne.

Patraukiau toliau, ir pamačiau, daug spynų, bet ne ant tilto, o tiesiog šiaip sau.

Nėra geros teorijos kaip tai prasidėjo ir kodėl. Bet, kaip ir visur kitur, dabar tai porų meilės simbolis.

Toliau nukeliavau į Pėčo katedrą (Pécs Cathedral), kur buvo galima užlipti laiptais ir apžiūrėti miestą iš viršaus:

Esu labai geros fizinės formos, tačiau po apsinuodijimo, man reikėjo pailsėti ne tik laiptais lipant į viršų, bet net lipant į apačią. Gerai, kad mažai laiptelių buvo. Nusprendžiau, kad užeisiu dar į muziejų (Victor Vasarely Museum) ir tada į viešbutį ilsėtis toliau. Žemiau keletas nuotraukų iš jo.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Budapeštas, Vengrija (2023-09-10 2023-09-11)

Išvykau iš Trnava (Slovakija) miesto link Budapešto.
Turėjau planą aplankyti lempų muziejų, bet trūko energijos dėl kaitros. Bet sustojau apžiūrėti 13th amžiaus bažnyčios griuvėsių. Iškart sustojęs pavėny puoliau persirenginėt į vėsesnius rūbus.
Karštis jaučiasi labai kitaip, kai esi ant motociklo. Vėjas per karštas, kiekvienas sustojimas paskandina prakaite. Pavaikščiojęs aplink, pradėjau žudyti laiką. Atsisėdau pavėnyje, užkandau, ir nieko neveikiau, kol nesuėjo trečia ar ketvirta valanda. Tuo metu temperatūra pradėjo mažėti po truputį.

Tikrai nemėginau apsirengti visiškai mėlynai. Tiesiog sutapo, kas iš švarių rūbų buvo likę 😂

Viešbutis visiškai netyčia papuolė su skalbimo mašina bei rūbų džiovykla (pakabinimui). Booking.com buvo parašyta, kad čia „apartamentų viešbutis“. Rūbų švarių turėjau 8 dienoms, tad, kas 7nias reikia būtinai išsiskalbti, o geriau ir greičiau.

Susinešęs daiktus į viešbutį, nulėkiau į Dunojaus upės krantinę, kur manęs laukė pasiplaukiojimas upe per saulėlydį.

Kitą dieną Budapešte ėjau į grupinę ekskursiją mandrais elektriniais paspirtukais su gidu. Gidas buvo puikus, šmaikštus, ir visų foto bei video padarė. Trukmė 4 valandos, kaina 85€. Su paspirtukais galima tiek daug pamatyti,  visad galima  sustoti  bet  kur.  Vėjas  truputį  pavėsina.

Įdomus faktas apie parlemento rūmus, kad tai tam tikra prasme kopija Londono parlamento rūmų. Tas pats gotikinis stilius ir viena iš priežasčių, kodėl ši architektūra buvo pasirinkta. Tik jie padarė didesnius ir prašmatnesnius. Kaip atrodo apšviesti naktį galima pamatyti aukščiau. Dieną iš toli atrodo taip:

Įdomus faktas yra apie Budapeštą: Budapest reiškia Buda ir Pest. Miestas padalintas per pusę Dunojaus upe. Viena pusė turi tokius pastatus kaip apačioje, senesnius. Tuo tarpu kita – labiau gyvenamoji zona.

Dieną užbaigiau vakariene ukrainietiško stiliaus restorane:

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Nuotrauka iš pradinio kelionės taško Žirmūnuose.

Kelionės neplanavimas

Prieš skaitant žemiau svarbu paminėti, kad nuturėjau iš anksto jokių maršrutų ar vietų kurias ketinu aplankyti. Žinojau tik šalis, bei pagalvojau, kad iš pradžių taikysiu vakarinėmis šalių dalimis, ir grįšiu rytinėmis.

Pradžioj kelionės viešbuty užbookindavau vos kelios valandos prieš ten nunvykstant.

Nuvykus, pažiūrėdavau iki kokio čia toliau miesto galima būtų nuvykti bei, ar eina ką nors pakeliui pamatyti.

Pradžioj tikrai buvo sunku nuvažiuoti dienos atstumą, tada surasti vakarienę, suplanuoti sekančios dienos maršrutą bei ką pamatyti.

Su laiku, pradėjau nakvoti ne vieną naktį, bet dvi tam pat viešbutyje, kas leido labiau atsipalaiduoti ir mažiau lėkti akis išdegus. Tokiu būdų motociklas būdavo dažniausiai naudojamas tik kas antrą dieną.

Lenkija (pirmos dvi dienos)

Pirma diena buvo ilga. Vienintelis privalumas mano pusėj buvo, kad Lenkijoje 1 valanda mažiau laiko.

Sustojęs šalikelėj apie 6tą vakaro užbookinau pirmą viešbutį, mieste Radom. Problema buvo, kad dar nemažai kilometrų buvo likę.

Sutemo. Pirma mintis buvo, kad neveikia motociklo šviesa, bet, kad ji veikia, tik tiesiog nieko nesimato 😂 Pvz., kai mašina važiuoja tai tu matai geltonai tą plotą kurį apšviečia. Čia taip nebuvo. Šviesą savo matai tik tada, jei absoliučiai tamsu ir nėra gatvių ar automobilių apšvietimo. Žinoma, plane niekad nebuvo važiuoti tamsoje bet kokiu atveju.

Taip pat, iškart apsidžiaugiau, kad motociklas turi šildomas rankenas, naktį tikrai pravertė. Vakarienė buvo KFC, nes buvo prie pat kelio ir visad žinai, kad maistas atvyks greitai.

Nuvažiavau apie devintą į viešbutį (Lietuvos laiku dešimtą). Moralas istorijos, reikia atsirasti viešbutyje anksčiau.

Žemiau mano pirmasis kelionės viešbutis ir vaizdas pro mano langą.

Pravažiavau ir kalnų keliais (mountain pass), bet mano nusivylimui, nebuvo jokių vaizdų. Reikia eit piškom, kad kas nors atsiverstų.

Tad antros dienos didžiausias pasiekimas buvo, kad sugebėjau sutalpinti šią picą, kol užsakinėjau sekantį viešbutį (Czarny Dunajec):

Slovakija

Trečiąją dieną kirtau Slovakijos sieną. Buvo labai keista, nes staiga visi pradėjo laikytis greičio ribojimo, kas yra labai neįprasta Lenkijoje. Aš net pasimečiau, bet taisyklė paprasta: „važiuok, kaip vietinis“, tad sulėtėjau ir nelenkiau nieko. Gana greit pamačiau keletą policijos mašinų ir, kad, jos stovi iškart už Slovakijos sienos.

Taip pat tai buvo diena, kai aplankiau pirmąją kelionės atrakciją – Orava pilį.

Buvo karšta, kaip ir visos tolimesnės kelionės metu. Labai nustebau, kai įvažiavus į aikštelę priėjo mergina prie manęs. Pasisveikino, ir pasakė, kad galiu perstatyti motociklą kitoj aikštelės pusėj, šešėlyje, prie jos namuko. Ten mašinos netelpa, tai net neatrodo kaip stovėjimo vieta. Tada paklausiau apie mokėjimą už stovėjimą (nes buvo ženklas ir 2d barkodas). Sakė, kad galėsiu apmokėti, kai prisiparkuosiu. Paklausiau kiek kainuoja, ir susimokėjau iškart (3€ už dieną).

Toks šiltas sutikimas labai maloniai nuteikia.

Šešėlis tikrai išgelbėjo, nes reikėjo nusirengti visą motociklininko aprangą, persimauti batus, etc. Pirmą kartą palikau visą aprangą su motociklu. Striukės rankovę ir šalmas perveriami trosu, kurie eina per disko spyną. Batai liko prie motociklo, o kelnės tilpo į vieną iš dėžių.

Internetiniame puslapyje buvo parašyta, kad tam tikromis valandomis būna turai su gidais anglų kalba rugsėjį. Būtent todėl atvažiavau 12tai valandai. Bet dar prieš mane nugirdau turistų grupę kalbant, ir jiems pasakė, kad nėra jokių gidų ir nebus. Kai atėjo mano eilė pirkti bilietus, man pasakė tą patį. Tačiau parodė programėlę, kur yra audio gidas. Pilis turi WiFi.

Kambariai visi turi numerį, tad programėlėj tiesiog paspaudi tą numerį ir tau viską apibūdina bei paaiškina – daug geriau nei tikras gidas, nes savo greičiu viską gali daryti – plius nieko nekainuoja papildomai.

Pilyje yra du galimi turai: trumpesnis ir ilgesnis. Pasirinkau ilgesnį. Dar gal leidimas fotografuoti buvo atskirai 2€. Kaip bebūtų, iš viso gavosi 16€.

Ekspozicija ir pilis patiko, rekomenduoju.

Pilies kieme prieš išeidamas užbookinau viešbutį (Zvolen miestas) vakarui, ir išvykau. Pakeliui į viešbutį, kad ir neįspūdingas, bet pirmasis kalnų vaizdas atsivėrė. Iš nuotraukos, žinoma, nesimato, bet iš esmės, ten yra kraštas, kur motociklas pastatytas, ir apačioje praraja. Žolė sukuria apgaulingą įspūdį, kad ten daugiau eiti galima nei iš tiesų.

Ketvirtoji diena

Paprastai, jei nakvoju mieste, tai jau būna per vėlu ką nors daryti, tik vakarienės eiti.  Šįkart nuvykti iki viešbučio nusprendžiau greičiau, kad atvykęs dar galėčiau po patį miestą pasivaikščioti. Tam pasirinktas miestas buvo Trnava.

Užlipau į laikrodžio bokštą, kuris leidžia pamatyti visą miestą iš viršaus (nuotraukoje būtent tas bokštas ir matomas per vidurį).

Vakarienės sustojau kažkokiam itališkam restorane:

Taip pat, pirmą kartą susidūriau su viešbučio nepatogumais. Viešbutis buvo 4 žvaigždutės anot booking.com. Skundų buvo, kad į trečią aukštą neina liftas, kam buvau pasirengęs, nors ir bais sunku tas tris dėžes iki kambario sunešioti buvo. Tačiau mano problema buvo ta, kad kondicionierius nors pučia šaltą orą, bet per valandą nesugebėjo kambario atvėsinti nė per pusę laipsnio.

Kadangi nakvynė buvo tik nakčiai, tai daug nepergyvenau. Tačiau prieš išeidamas pasivaikščioti, pasakiau administratoriai, kad žmonės skundžiasi internete, ir kad mano kambary 28, lygiai tiek pat, kiek buvo prieš valandą, kai įjungiau kondicionierių.

Grįžus iš pasivaikščiojimo, mane pasitiko ir pasakė, kad man duodamas naujas kambarys, jei sutinku. Šįkart antram aukšte. Vien koridoriai antro aukšto daug vėsesni. Ir taip, kambaryje buvo vėsiau: 24 ar 25 – gera temperatūra kai lauke virš 30.

Gal kelių laipsnių skirtumas neatrodo daug matematiškai, tačiau skirtumas buvo tas, kad praeitame kambaryje prakaitavau vien būdamas ar iš dušo išėjęs. O šitame nebuvo net miegoti karšta.

Taip pat, naujam kambaryje buvo atnešta vandens butelis ir vaisių rinkinys viešbučio sąskaita „už nepatogumus“.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)