Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Sibiu, Rumunija (2023-09-19 – 2013-09-20)

Kelias nebuvo ilgas. Tačiau buvo viena iš trijų kelionės dienų, kai lijo. Veltui motociklą ploviau prieš pusantros dienos 🙁

Pasirinkau čia apsistoti, nes nesunkiai galiu pasiekti Transfegerešano kelnių kelią, o jį pervažiavęs apsisukti ir grįžti į viešbutį.

Išėjus pasivaikščioti po senamiestį, iškart į akis krito, kad per daug vokiečių turistų. Ženklai vietoj to, kad būtų angliškai yra vokiškai, menu restoranuose vokiškai, bet ne visad angliškai.

Vėliau sužinojau, kad miestelis buvo vokiečių įkurtas (1147 metais). Iki 1941 vokiečiai sudarė didžiausią dalį gyventojų.

Taip pat, miestelis turėjo barkodus, kad turistai galėtų pasižiūrėti informaciją apie objektus. Deja, prastai įgyvendinta sistema. Angliškai neina nieko rasti, nes beveik visi objektų pavadinimai prasideda su „The“, o paieškos nėra, turi skrolinti, kol rasi. Problema, kad barkodas yra, bet jis siunčia į bendrą puslapį, kur pats turi susirasti, ką matai. Man regis dar numeriai buvo prie barkodų, tačiau numerių svetainėje nebuvo, tad nėjo pagal tai surasti objektų.

Taip pat, nemažai namų turi akis stoguose:

Pasirodo, kad tai ventiliaciniai angai, kurie įleidžia mažai saulės šviesos. Juos naudojo laikyti mėsai, sūriui ir grūdams.

Brangiausi ledai gyvenime

Apsuko nemeluodami, kaip iš vaiko saldainį atimė. Užsimaniau ledų, galvoju vis tiek per brangiai nekainuos, juk Rumunija, tai kainos per daug nesikandžioja. Kainas pasižiūriu, jos pagal svorį: 50 gramų tiek, 100 gramų tiek, 1kg tiek ir tiek. Kainos jų valiuta, tai galvoj konvertuoju. Sakau, kiek kainuotų pora rutuliukų, sako, tai priklauso nuo svorio. Sakau, o tai kiek maždaug? Jau čia iškart raudona vėliava. Jei, kada kas nors yra pagal svorį, ir kainos negali pasakyti tiksliai, tai niekada niekada nepirkite!!!

Triukas tas, kad kaina nurodyta teisinga, bet įdės tiek, kad maža nepasirodytų. Tokį rimto dydžio vaflį paėmė ir du didelius kaušus įdėjo. Kaina vieno kilogramo 150 lei kas yra 30€. Realiai pilna parduotuvėse dabar ledų Lietuvoj, kur kilogramas panašiai kainuoja (pvz., indelis 300g, o kaina 8-10€, kas kilogramo kainą padaro apie 30€). Tačiau, kai tau įdeda du rutuliukus, sumoki 46,50 lei kas yra 9,34€, tai susimąstai. Aš tada pradėjau žiūrėt kainas, dar kažko paklausiau. Ale, kad neina prisikabinti. Svoris toks iš tiesų buvo, kaina tokia buvo parašyta kilogramo kaip buvo paskaičiuota.

Skonis buvo geras, bet iš to strioko, kad apsuko, tai nufotografavau tik įpusėjęs. Žinoma, už tokią kainą, tai turėjo būti skanesni nei tiesiog geri! Bei iš nuotruakos nesimato, kad vaflis nėra standartinis, bet didesnis gerokai.

Buvo gera pamoka. Galvojau, kad internete daug prisižiūrėjęs, tad į turistų pinkles tikrai nepakliūsiu. Net realiai jau mačiau, kad kažkas ne to, kai negalėjo iš anksto galutinės kainos pasakyti. Bet vis tiek neišvengiau spąstų.

Dar keletas nuotraukų iš Sibiu:

Antras pagal aukštį ir vienas pavojingiausių asfaltuotų kelių Rumunijoje – Transfegerešanas

Kitą dieną pagaliau atėjo metas atlikti to, ko motociklai važiuoja į Rumuniją: pralėkti kalnų keliukais. Viešbutyje palikau šonines dėžes, kad būtų lengva važiuoti.

Transfegerešanas (Transfăgărășan) yra antras pagal aukštį kelias Rumunijoje. Jį bestatant per keturis metus žuvo 40 kareivių.

Ilgis 151 kilometras, baigtas 1974 metais, aukščiausias taškas 2042 metrai.

Man tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai motociklu tokiais kelias važiuoti teko. Pradžioj visur nuotraukas daryti norėjau, bet greit pasimatė, kad taip niekur nenuvažiuosiu.

Pasiekus sudėtingiausią dalį, pasidarė aišku, kad mano važiavimo įgūdžiai labai riboti. Kelis kartus sukdamas išvažiavau į priešpriešinę juostą 🙁 Kai žiūrėdavau video ir kas nors sakydavo, kad labai sunku važiuoti, tai galvodavau, kad nesąmones kalba. Bet pats pabandęs, tai dabar suprantu. Įgūdžiai gerai pakilo nuo vieno tokio pervažiavimo. Beje, net negaliu paaiškinti, kodėl sunku. Juk greitį visad gali pasirinkti. Gal bėda būtent ta, kad nenori per lėtai važiuoti, kartu nenori greitai važiuoti. Labai lėtuose posūkiuose motociklas elgiasi kitaip nei greitai važiuojant. Paviršius taip pat nėra labai lygus, tad baisu paslysti.

Nemažai kelio yra pažeista. Atrodo taip, kaip pas mus, kai asfalto viršutinę dalį nuima prieš perasfaltuojant, kai nepilnai perdarinėja kelią. Važiuojant tokiu keliu, net visiškai tiesiai, motociklas truputį plaukioja ant kelio, nereikia net posūkių.

Štai jau ir virš debesų!

Čia duodu instrukcijas, kad noriu ir portrait nuotraukos. Ne visi angliškai šneka, reikia ir ženklų kalbą mokėt 😀 Dariau telefono apsukimo judesį, bet jis vis dar fotografavo.

Štai kaip vingiuotas kelias atrodo:

Taip pat, dar yra tunelis. Jį pravažiavus ir jau sustojus (man regis tai gal ir bus aukščiausias taškas, tai tikrai nebuvo „karšta“. Net su motociklininko apranga norėjosi, kad būtų kiek šilčiau. Tuo tarpu išvažiavus buvo apie 29 laipsnius šilumos.

Taip pat, dar sutikau lietuvių porą, kurie automobiliu irgi atkeliavo iš Lietuvos. Jie atpažino, kad mano motociklo numeris lietuviškas ir pradėjo pokalbį. Paprašiau poros nuotraukų. Jie pasakė, kad turi YouTube kanalą. Tai galima jame ir mane pamatyti labai trumpai.

Visus jų video pažiūrėjau apie šią kelionę, pusė lankytų vietų ir miestų tie patys tarp mūsų. Man labai buvo įdomu, nes jie prideda nemažai detalių apie vietoves. Bei labai gera naracija ir video kokybė.

Grįžus į viešbutį nuėjau į prekybos centrą pavalgyti, kur paėmiau picą ir pieno kokteilį (nėra nuotraukoje).

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Štai vienintelis video, kur matyti pats važiavimas. Filmavo bendradarbis su raudonu motociklu.

Aradas (Arad), Rumunija (2023-09-14 – 2013-09-15)

Pirmoji patirtis su „moderniom“ elgetom

Ryte išvykdamas iš Pėčo vis dar jaučiausi blogai. Kadangi negalėjau normaliai valgyti, tai išsivystė galvos skausmas. Mano kūno specifika, kad, jei normaliai nepavalgau, tai gaunu kelias dienas trunkančius galvos skausmus.

Artėjant prie Rumunijos sienos, automobiliai akivaizdžiai darėsi prastesni. Sustojus į aikštelę su tualetais, tie buvo tikrai prastos kokybės. Pats Arad miestas irgi atrodė prastai bei mano viešbutis kažkaip buvo apsuptas visokiomis dirbtuvėmis.

Tačiau gavau pirmą galimybę kelionės metu persikelti keltu.

Plius, visi mes apie Rumuniją ir čigonus esam prisiklausę istorijų. Vis dar blogai jaučiausi, tai nusprendžiau, kad reikia nesveiko maisto, kad „pramušti“ viską. Važiuoti kur nors tingėjau, tai nusprendžiau užsisakyti, kad atvežtų. Nuėjau į svetainę (jau pavadinimo nebeatsimenu), užpildžiau duomenis, pasirinkau viską, ir neleidžia užsisakyti. Nors pirma duoda adresą įvesti, o tada rinktis restoranus, kurie ten pristato.

Kaip bebūtų, teko rengtis motociklininko rūbus. Nuvarau į artimiausią McDonald’s. Užsisakau savitarnoj ir prisėdu. Kažkokie vaikai gal kokių 10 metų man kažką sako. Nesuprantu rumuniškai nieko. Sakau, kad nesuprantu. Jie nesuprato, ką pasakiau. Tada dar kartą pasakiau, daėjo jiems, kad užsienietis ir kalbu angliškai. Tada jie rankom rodo, kad maisto nori, ir prašo, kad nupirkčiau.

Sakau, kad ne, bet neatsikabina. Tada jau balsą neblogai pakėliau, žmonės sužiuro į mane, bet vaikai atsikabino. Tada jau man panika, reikia prisiminti, kad man ir taip bloga savijauta tiek su galva, tiek pilvu, tai viskas daug blogiau atrodo. Visi mes žinom, kaip anksčiau būdavo, kad ir tam pat Vilniuj, prisikabina kokie mažvaikiai, duodi galvon, atlekia gauja didelių tavęs pult. Tai aš iškart ir galvoju: čigonų šalis, mano vienintelis motociklas užsienietiškais numeriais, kad tik, ko nepadarytų, nes labai lengva surast kuris.

Nueinu iškart prie kasininkės, sakau, kad apsigalvojau, ar galėtų pakeisti mano užsakymą išsinešimui. Nueina į virtuvę, sako, kad sutvarkė. Laukiu savo maisto. Žiūriu, kaip tie vaikai ir dar vienas kiek vyresnis pasiima virš 10 biurgerių užsakymą. Jo, galvoju, čia įdomiai, ką tik manęs prašė, o dabar tokius kiekius patys nusipirko.

Kaip bebūtų, atėjo mano eilė, bet buvo supakuota valgyti vietoj, bet paaiškinau situaciją, kad, jau paprašiau, kad būtų pakeista ir viską sutvarkė. Motociklui nieko nebuvo padaryta. Galiu pasidžiaugti, kad Honda NC750X priekinė bagažinė tinka idealiai gabentis McDonald’s maistą, nes niekas nejuda ir gerai laikosi.

Įdomumo dėliai štai nuotrauka, kaip atrodo viešbučio kambarys, kai išsipakuoju:

Kitos kelionės metu reikia taip susidėti viską, kad viršutinė dėžė liktų ant motociklo visad. Ant jos nėra rankenos, nepatogu nešti.

Sekanti diena buvo ne kažką. Nuėjau tik picos šalimai pavalgyt, pusę palikau. Netoli buvo to, kad vėl vemti.

Klužas-Napoka (Cluj-Napoca), Rumunija (2023-09-15 – 2013-09-18)

Kelionė iš Arado buvo maloni. Vėl kiek labiau kalnuota ir gražesnė gamta. Man visad buvo malonu tokiais siauresniais keliukais, kur yra aukštos žalios sienos arba apsupa medžiai.

Klužas-Napoka trečias pagal dydį šalies miestas šalyje, įsikūręs Transilvanijos regione. Pati sritis viena gražesnių ir labiau sutvarkytų. Ne taip seniai regionas priklausė Vengrijai.

Atvykus, iškart pasijutau maloniau. Buvo džiugu palikti Aradą praeityje.

Klužas-Napoka ne išimtis regione, tad puikiai atrodo, nėra šiukšlių, jautiesi ramiai ir saugiai. Daug senos architektūros. 5 universitetai, tad studentų tikrai netrūksta.

Tai buvo vienintelis miestas, kur apsistojau 3 naktis, nes čia gyveno bendradarbis (vardas Adelin), kurio nebuvau sutikęs gyvai. Jis turi Honda CBR500R. Pirmą vakarą susitikom vakarienės, antrą nulėkėm motociklais apžiūrėti Sigišoara (Sighișoara) miestelio, kuris turi dar išlikusią citadelę, kuri, deja, buvo uždaryta. Labai smagu buvo su kažkuo kartu važiuoti.

Aš jau senas, važinėju ramiai. Jis man priminė mano jaunystės dienas. Teko paplušėti, kad neatsilikti. Kas kartu akivaizdžiai pagerino mano gebėjimus. Labai drąsu važiuoti iš paskos, kai matai, kad kitas motociklas tokiu greičiu gali lengvai įveikti posūkį. Plius  nebuvo jokios baimės, kad šoninės dėžės gali pasiekti asfaltą, nes buvo nuimtos. Pačios kelionės video matėte viršuje.

Nepaprašęs, nesusižinosi

Mes pavakarieniavom, pavaikščiojom po senamiestį. Tada Adelin paklausė, ar norėčiau pasidaryti nuotrauką su motociklu priešais citadelę. Pasakiau, kad žinoma. Tada sėdom ant motociklu ir nuvažiavom iš kito šono. Tada pamačiau, kad čia yra „kabliukas“. Yra būdelė su saugančiu žmogumi, ir kelias uždarytas po šlagbaumu su užrašu „tik autorizuotam transportui“. Nors kalbėjo rumuniškai, bet esmę pokalbio supratau.

• Ar būtų galima motociklais užvažiuoti?
• Kokiu reikalu?
• Mes greitai ir tyliai pasidaryti keletą nuotraukų.
• Gerai.

Pats gyvenime nebūčiau pagalvojęs, kad galima taip paprastai paklausti ir būsi įleistas į tą zoną, kur iš esmės nėra kito transporto išskyrus pėsčiuosius bei vos kelias mašinas. Štai viena iš nuotraukų.

Po kelionės reikėjo išsiskalbti. Tiek motociklus, tiek rūbus. Labai gerai, kai yra vietinis žmogus paaiškinti, kaip veikia plovimas – visiškai kitaip nei prie manęs esanti plovykla Vilniuje.

Šnekant apie rūbus, tai turiu 8 rinkinius, tad kas aštuntą dieną privalau viską išskalbti, ką Adelin už mane ir padarė. Ačiū!

Mano motociklas laukia savo eilės.

Paskutinę dieną mieste apvaikščiojau miestą.

Vėžlio gelbėjimo operacija

Pasivaikščiojęs po miestą, nuskubėjau į botanikos sodą. Žiūrėti pirmą nuotrauką (bet vėžlio joje nėra, kažkodėl nerandu tos vietos nuotraukos su vėžliu). Žmonių sode mažai buvo. Faina ne sezono metu lankyti viską. Ten prie vandens pastebėjau vėžlį. Problema buvo ta, kad mano matymas nėra idealus ir vėžlys tolokai buvo. Bet atrodė, kad jis judina visas keturias kojas, bet niekur neina. Mėginau pritraukti telefonu ir visaip, bet nepavyko iki galo išsiaiškinti. Galvojau, gal čia koks poravimosi šokis ar šiaip jis ten žaidžia. Nusprendžiau, kad paliksiu šį reikalą iki tol, kol išeidinėsiu iš sodo. Viską apėjus, po kokios valandos ar pusantros, tas vėžlys vis dar ten buvo. Sustabdžiau vieną žmogų su akiniais, bet tas irgi neįžiebė, ar tikrai vėžlys užstrigęs. Tada pamačiau porą einančią, pasirodė, kad jie buvo iš Vokietijos. Jie mėgino irgi su telefonu pritraukti, bet nelabai gavosi. Bet mes trise kaip ir nusprendėm, kad vėžlys užstrigęs ir reikia gelbėti. Liko nuspręsti tik, kaip tą padaryti. Kaip tyčia niekur netoli nėra juokių darbuotojų, o visur ženklai, kad nekirsti to tiltelio ir neiti iki salos. Man taip būna kažkaip, kad, kartais elementarius sprendimus smegenys praleidžia ir mėgina per sudėtingai galvoti. O tie sako, tai einam iki to vėžlio ir tiek. Tai tada dar sakau, na, tai dviems gal nereikia eiti, vieno iš mūsų užteks, jo idėja, tai jam garbė išgelbėt. Tai, biškį į košę įlipo, bet jo, vėžlys buvo užstrigęs. Jo draugas iškart įšoko į vandenį, kai vokietis priartėjo, bet kitas vėžlys kojom mosikavo, bet pats negalėjo pabėgti. Tai jį į vandenį įstūmė rankomis. Ir taip, tiek mano, tiek jų „geras dienos darbas“ buvo padarytas.

Pabaigai vėl maistas.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Pėčas (Pécs), Vengrija (2023-09-12 – 2013-09-13)

Išvykau iš Budapešto (Vengrija) miesto link Pėčo (Vengrija). Pėčas yra senas miestas įkurtas romėnų, netoli nuo sienos su Kroatija. Populiacija apie 150 tūkstančių, pats tas mano kelionėms.

Atvykau į pirmą ir vienintelį teminį viešbutį kelionės metu. Sienos ir kambarys buvo dekoruoti kosmine tematika:

Taip pat, pasirodo, kad viešbutis turi svorių salę, tad nusprendžiau, kad sekančią dieną eisiu sportuot, kiek gi galima dykaduoniauti kelionės metu. Taip pat, administratoriaus pasiteiravau, ar yra galimybė valgyti televizijos bokšte, internete buvo sunku surasti atsakymą. Kai buvo patvirtinta, kad galima, tai ten ir išsiruošiau motociklu. Kelias buvo tas pats, kuriuo atvykrau į miestą, ir labai maloniai vingiuotas.

Bokštas tikrai neatrodė pilnos jaunystės, aplink buvo nemažai statybinių medžiagų, galbūt ketina atnaujinti kažką. Įėjimo kaina 1 400HUF (3,65€). Restorane atmosfera ir aptarnavimas irgi ne itin malonūs. Lietuviškai turbūt reiktų sakyti „piguvos“ jausmas.

Pirmas apsinuodijimas

Budapešte pusryčiams valgiau lygiai tą patį ir ten pat, kur ir vieną dieną prieš tai. Tačiau jaučiausi keistai. Dar praleidau pietus, kas dažnai būna ne į gerą. Televizijos bokšte, dar prieš atnešant maistą, jau blogai buvo skrandyje, pykino. Bet kartu buvau išbadėjęs, nes visą dieną nevalgęs.

Maistas irgi neatrodė per geriausiai, ir teisingas sprendimas turbūt būtų buvęs nevalgyti. Deja, valgiau. Kaina 6 590 HUF (17.17€). Man regis nuotraukoj žemiau vieno gėrimo trūksta.

Pavalgius trumpalaikis pagerėjimas buvo, nes visą dieną nevalgiau. Tuomet ėjau apžiūrėsi vaizdų iš aukštai. Labai įdomus niuansas, kad nėra jokio stiklo, kaip matosi iš nuotraukos žemiau. Tiesiog atvira apžvalgos aikštelė, kuri buvo 75 metrų aukštyje. Restoranas vos žemiau – 72 metrai. Pats televizijos bokštas 197 metrai.

Dabar jau pradėjau jaustis prastai, tad pradėjau skubėti link manęs laukiančio motociklo (taip, šalmas prirakintas kabeliu, batai tiesiog palikti prie motociklo, kol manęs nebuvo).

Pakeliui į viešbutį dar buvo galimybė sustoti ir pamatyti laisvės monumentą, vengriškai Niké-szobor (angliškai Nike Statue). Gražus vaizdas atsiveria, patogi nemokama aikštelė sustoti šalia.

Viešbutyje pragulėjau lovoj, tada ištroškau, išėjau mėgint ieškot vandens kažkur pirmą nakties. Kadangi maistą valgiau tą patį, galvojau, kad gal vandeniu iš krano galėjau apsinuodyti. Plius norėjau coca-colos, nes man asmeniškai inai dažnai pramuša virškinimą į gerąją pusę. Rodė Google, kad yra ne per toli kažkokių keistų dirbančių parduotuvių. Tačiau, pasiekus viešbučio vestibiulį, pamačiau, kad jie turi šaldytuvą su gėrimais, tad tas sutaupė kelionę, grįžau atgal į lovą, maloniai vemti likusią nakties dalį.

Ryte kažkiek jaučiausi geriau, bet tik dalinai. Vakarykščius sportavimo planus iškart atmečiau. Jei tik būna galimybė, viešbučiuose pasirenku variantą su pusryčiais. Pavalgiau ir tada būdamas tikras tipinis lietuviškas turistas negalėjau švaistyti laiko ir gulėti lovoje. Buvo dar tik kelionės pradžia, labai norėjosi laiko nešvaistyti. Todėl išėjau tyrinėti miesto. Keletas nuotraukų iš pagrindinės aikštės.

Pirmas kartas, kai kortele mokėti neleido

Visos kelionės metu neturėjau jokių grynųjų su dviejų dienų išimtimi. Šįkart buvo pirma diena ir tik vienas iš dviejų ar trijų kartų, kai kortele nepavyko atsiskaityti.

Negalėjau patekti į kažkokį religinį pastatą. Kaina tik 2€. Labai įdomu buvo, kaip žmonės nelabai mokantys angliškai bendrauja su turistais. Kai užėjau į pastatą, su manim pasisveikino, atsakiau angliškai. Tada iškart paklausė „English?“, atsakiau, kad taip. Moteris, apie 50 metų, išsitraukė popierinę kortelę ir pradėjo man skaityti angliškai. Išvardino, ką pamatysiu viduje, kiek kainuoja bilietas ir t.t., tai buvo turbūt pirma patirtis, kai žinojau, kad žmogus nelabai kalba angliškai, bet vis tiek aptarnauja turistus. Dar fantastiškiau buvo, kad tarimas tikrai geras.

Žinoma, paklausus, ar galiu mokėti kortele arba grynais eurais buvo atsakyta, kad ne.

Patraukiau toliau, ir pamačiau, daug spynų, bet ne ant tilto, o tiesiog šiaip sau.

Nėra geros teorijos kaip tai prasidėjo ir kodėl. Bet, kaip ir visur kitur, dabar tai porų meilės simbolis.

Toliau nukeliavau į Pėčo katedrą (Pécs Cathedral), kur buvo galima užlipti laiptais ir apžiūrėti miestą iš viršaus:

Esu labai geros fizinės formos, tačiau po apsinuodijimo, man reikėjo pailsėti ne tik laiptais lipant į viršų, bet net lipant į apačią. Gerai, kad mažai laiptelių buvo. Nusprendžiau, kad užeisiu dar į muziejų (Victor Vasarely Museum) ir tada į viešbutį ilsėtis toliau. Žemiau keletas nuotraukų iš jo.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Budapeštas, Vengrija (2023-09-10 2023-09-11)

Išvykau iš Trnava (Slovakija) miesto link Budapešto.
Turėjau planą aplankyti lempų muziejų, bet trūko energijos dėl kaitros. Bet sustojau apžiūrėti 13th amžiaus bažnyčios griuvėsių. Iškart sustojęs pavėny puoliau persirenginėt į vėsesnius rūbus.
Karštis jaučiasi labai kitaip, kai esi ant motociklo. Vėjas per karštas, kiekvienas sustojimas paskandina prakaite. Pavaikščiojęs aplink, pradėjau žudyti laiką. Atsisėdau pavėnyje, užkandau, ir nieko neveikiau, kol nesuėjo trečia ar ketvirta valanda. Tuo metu temperatūra pradėjo mažėti po truputį.

Tikrai nemėginau apsirengti visiškai mėlynai. Tiesiog sutapo, kas iš švarių rūbų buvo likę 😂

Viešbutis visiškai netyčia papuolė su skalbimo mašina bei rūbų džiovykla (pakabinimui). Booking.com buvo parašyta, kad čia „apartamentų viešbutis“. Rūbų švarių turėjau 8 dienoms, tad, kas 7nias reikia būtinai išsiskalbti, o geriau ir greičiau.

Susinešęs daiktus į viešbutį, nulėkiau į Dunojaus upės krantinę, kur manęs laukė pasiplaukiojimas upe per saulėlydį.

Kitą dieną Budapešte ėjau į grupinę ekskursiją mandrais elektriniais paspirtukais su gidu. Gidas buvo puikus, šmaikštus, ir visų foto bei video padarė. Trukmė 4 valandos, kaina 85€. Su paspirtukais galima tiek daug pamatyti,  visad galima  sustoti  bet  kur.  Vėjas  truputį  pavėsina.

Įdomus faktas apie parlemento rūmus, kad tai tam tikra prasme kopija Londono parlamento rūmų. Tas pats gotikinis stilius ir viena iš priežasčių, kodėl ši architektūra buvo pasirinkta. Tik jie padarė didesnius ir prašmatnesnius. Kaip atrodo apšviesti naktį galima pamatyti aukščiau. Dieną iš toli atrodo taip:

Įdomus faktas yra apie Budapeštą: Budapest reiškia Buda ir Pest. Miestas padalintas per pusę Dunojaus upe. Viena pusė turi tokius pastatus kaip apačioje, senesnius. Tuo tarpu kita – labiau gyvenamoji zona.

Dieną užbaigiau vakariene ukrainietiško stiliaus restorane:

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Nuotrauka iš pradinio kelionės taško Žirmūnuose.

Kelionės neplanavimas

Prieš skaitant žemiau svarbu paminėti, kad nuturėjau iš anksto jokių maršrutų ar vietų kurias ketinu aplankyti. Žinojau tik šalis, bei pagalvojau, kad iš pradžių taikysiu vakarinėmis šalių dalimis, ir grįšiu rytinėmis.

Pradžioj kelionės viešbuty užbookindavau vos kelios valandos prieš ten nunvykstant.

Nuvykus, pažiūrėdavau iki kokio čia toliau miesto galima būtų nuvykti bei, ar eina ką nors pakeliui pamatyti.

Pradžioj tikrai buvo sunku nuvažiuoti dienos atstumą, tada surasti vakarienę, suplanuoti sekančios dienos maršrutą bei ką pamatyti.

Su laiku, pradėjau nakvoti ne vieną naktį, bet dvi tam pat viešbutyje, kas leido labiau atsipalaiduoti ir mažiau lėkti akis išdegus. Tokiu būdų motociklas būdavo dažniausiai naudojamas tik kas antrą dieną.

Lenkija (pirmos dvi dienos)

Pirma diena buvo ilga. Vienintelis privalumas mano pusėj buvo, kad Lenkijoje 1 valanda mažiau laiko.

Sustojęs šalikelėj apie 6tą vakaro užbookinau pirmą viešbutį, mieste Radom. Problema buvo, kad dar nemažai kilometrų buvo likę.

Sutemo. Pirma mintis buvo, kad neveikia motociklo šviesa, bet, kad ji veikia, tik tiesiog nieko nesimato 😂 Pvz., kai mašina važiuoja tai tu matai geltonai tą plotą kurį apšviečia. Čia taip nebuvo. Šviesą savo matai tik tada, jei absoliučiai tamsu ir nėra gatvių ar automobilių apšvietimo. Žinoma, plane niekad nebuvo važiuoti tamsoje bet kokiu atveju.

Taip pat, iškart apsidžiaugiau, kad motociklas turi šildomas rankenas, naktį tikrai pravertė. Vakarienė buvo KFC, nes buvo prie pat kelio ir visad žinai, kad maistas atvyks greitai.

Nuvažiavau apie devintą į viešbutį (Lietuvos laiku dešimtą). Moralas istorijos, reikia atsirasti viešbutyje anksčiau.

Žemiau mano pirmasis kelionės viešbutis ir vaizdas pro mano langą.

Pravažiavau ir kalnų keliais (mountain pass), bet mano nusivylimui, nebuvo jokių vaizdų. Reikia eit piškom, kad kas nors atsiverstų.

Tad antros dienos didžiausias pasiekimas buvo, kad sugebėjau sutalpinti šią picą, kol užsakinėjau sekantį viešbutį (Czarny Dunajec):

Slovakija

Trečiąją dieną kirtau Slovakijos sieną. Buvo labai keista, nes staiga visi pradėjo laikytis greičio ribojimo, kas yra labai neįprasta Lenkijoje. Aš net pasimečiau, bet taisyklė paprasta: „važiuok, kaip vietinis“, tad sulėtėjau ir nelenkiau nieko. Gana greit pamačiau keletą policijos mašinų ir, kad, jos stovi iškart už Slovakijos sienos.

Taip pat tai buvo diena, kai aplankiau pirmąją kelionės atrakciją – Orava pilį.

Buvo karšta, kaip ir visos tolimesnės kelionės metu. Labai nustebau, kai įvažiavus į aikštelę priėjo mergina prie manęs. Pasisveikino, ir pasakė, kad galiu perstatyti motociklą kitoj aikštelės pusėj, šešėlyje, prie jos namuko. Ten mašinos netelpa, tai net neatrodo kaip stovėjimo vieta. Tada paklausiau apie mokėjimą už stovėjimą (nes buvo ženklas ir 2d barkodas). Sakė, kad galėsiu apmokėti, kai prisiparkuosiu. Paklausiau kiek kainuoja, ir susimokėjau iškart (3€ už dieną).

Toks šiltas sutikimas labai maloniai nuteikia.

Šešėlis tikrai išgelbėjo, nes reikėjo nusirengti visą motociklininko aprangą, persimauti batus, etc. Pirmą kartą palikau visą aprangą su motociklu. Striukės rankovę ir šalmas perveriami trosu, kurie eina per disko spyną. Batai liko prie motociklo, o kelnės tilpo į vieną iš dėžių.

Internetiniame puslapyje buvo parašyta, kad tam tikromis valandomis būna turai su gidais anglų kalba rugsėjį. Būtent todėl atvažiavau 12tai valandai. Bet dar prieš mane nugirdau turistų grupę kalbant, ir jiems pasakė, kad nėra jokių gidų ir nebus. Kai atėjo mano eilė pirkti bilietus, man pasakė tą patį. Tačiau parodė programėlę, kur yra audio gidas. Pilis turi WiFi.

Kambariai visi turi numerį, tad programėlėj tiesiog paspaudi tą numerį ir tau viską apibūdina bei paaiškina – daug geriau nei tikras gidas, nes savo greičiu viską gali daryti – plius nieko nekainuoja papildomai.

Pilyje yra du galimi turai: trumpesnis ir ilgesnis. Pasirinkau ilgesnį. Dar gal leidimas fotografuoti buvo atskirai 2€. Kaip bebūtų, iš viso gavosi 16€.

Ekspozicija ir pilis patiko, rekomenduoju.

Pilies kieme prieš išeidamas užbookinau viešbutį (Zvolen miestas) vakarui, ir išvykau. Pakeliui į viešbutį, kad ir neįspūdingas, bet pirmasis kalnų vaizdas atsivėrė. Iš nuotraukos, žinoma, nesimato, bet iš esmės, ten yra kraštas, kur motociklas pastatytas, ir apačioje praraja. Žolė sukuria apgaulingą įspūdį, kad ten daugiau eiti galima nei iš tiesų.

Ketvirtoji diena

Paprastai, jei nakvoju mieste, tai jau būna per vėlu ką nors daryti, tik vakarienės eiti.  Šįkart nuvykti iki viešbučio nusprendžiau greičiau, kad atvykęs dar galėčiau po patį miestą pasivaikščioti. Tam pasirinktas miestas buvo Trnava.

Užlipau į laikrodžio bokštą, kuris leidžia pamatyti visą miestą iš viršaus (nuotraukoje būtent tas bokštas ir matomas per vidurį).

Vakarienės sustojau kažkokiam itališkam restorane:

Taip pat, pirmą kartą susidūriau su viešbučio nepatogumais. Viešbutis buvo 4 žvaigždutės anot booking.com. Skundų buvo, kad į trečią aukštą neina liftas, kam buvau pasirengęs, nors ir bais sunku tas tris dėžes iki kambario sunešioti buvo. Tačiau mano problema buvo ta, kad kondicionierius nors pučia šaltą orą, bet per valandą nesugebėjo kambario atvėsinti nė per pusę laipsnio.

Kadangi nakvynė buvo tik nakčiai, tai daug nepergyvenau. Tačiau prieš išeidamas pasivaikščioti, pasakiau administratoriai, kad žmonės skundžiasi internete, ir kad mano kambary 28, lygiai tiek pat, kiek buvo prieš valandą, kai įjungiau kondicionierių.

Grįžus iš pasivaikščiojimo, mane pasitiko ir pasakė, kad man duodamas naujas kambarys, jei sutinku. Šįkart antram aukšte. Vien koridoriai antro aukšto daug vėsesni. Ir taip, kambaryje buvo vėsiau: 24 ar 25 – gera temperatūra kai lauke virš 30.

Gal kelių laipsnių skirtumas neatrodo daug matematiškai, tačiau skirtumas buvo tas, kad praeitame kambaryje prakaitavau vien būdamas ar iš dušo išėjęs. O šitame nebuvo net miegoti karšta.

Taip pat, naujam kambaryje buvo atnešta vandens butelis ir vaisių rinkinys viešbučio sąskaita „už nepatogumus“.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Pagrindiniai kelionės skaičiai

Lygiai 30 dienų, pradžia rugsėjo 6ta, pabaiga spalio 5ta.

Nuvažiuotas atstumas 5857 kilometrai. Tad vidutiniškai nuvažiuota kiek mažiau nei 200km per dieną. Realistiškai, motociklas buvo naudojamas tik kas antrą dieną (išskyrus pirmąją savaitę).

Kelionei sunaudojau 206 litrus kuro, kas man kainavo 312€. Vidutinės sąnaudos vos 3.5 litro/100 km.

Maršrutas

Raudonai pažymėta visi nakvynės sustojimai. Pradėjau keliauti vakarine puse, grįžau rytine. Daugiausia laiko praleidau Rumunijoje. Originalus planas buvo keliauti iki Bulgarijos, tačiau pradėjus matuoti kilometrus pasidarė aišku, kad per daug pasigriebta, o lėkti akis išdegus nesinorėjo.

Kadangi keliauta motociklu, didelė kelionės dalis yra būtent malonumas važiuoti. Todėl autostrados buvo panaudos tik 3 dienas, tai labai sumažina nuvažiuotinus atstumus. Turbūt bendras autostradomis nuvažiuotas atstumas bus kokie 600 km. Motociklams skirtos navigacijos turi pasirinkimus vesti vingiuotais keliais, kad būtų įdomiau, tad ne tik nesinaudojama greičiausiais kelias, bet dar pridedami atstumai be jokio reikalo. Kartais net asfaltas pasibaigia.

Didelis triukšmas ir vėjas, tad nėra malonu važiuoti motociklu greitai. Žmonės dažnai klaidingai galvoja, kad motociklai tik skraido. Realistiškai, motociklai labai greit įsibėgėja, bet važiuoti dideliu greičiu ilgesnį laiką labai vargina.

Motociklas

2019 metais pagamintas Honda NC750X su DCT (kompiuteris už žmogų perjungia pavaras bei nėra sankabos rankenos, bet pati pavarų dėžė tai įprasta). Turėjo puikius krepšius daiktams susidėti. Be to, vietoj bako, priekyje, jis turi „bagažinę“. Žiauriai patogu! Sunku apibūdinti žmonėms, kurie to nėra išbandę.

Pavažinėjęs su DCT galiu pasakyti, kad tikrai bus skaudu, jei sekantį kartą motociklas jos neturės. Daug maloniau važiuoti, kai galima pilnai atsipalaiduoti. Didžiausias skirtumas nuo automobilio, kad motocikle reikia perjungti 10-11 kartų pavaras dėl kiekvieno sustojimo prie šviesoforo ar sankryžos. Automobiliai priešingai, galima iš bet kurio bėgio jungti į bet kurį, bet motocikle reikia po vieną bėgį perjunginėti prieš sustojant ir tada pajudėjus atgal viską.

Navigacija

Naudojausi Calimoto programėle ir Zumo 595 navigacija.

Programėlė leisdavo lengvai ant žemėlapio planuoti ir vėliau maršrutą perkelti į telefoną. Tiksliau perkelti nereikia, tiesiog atsidarai programą telefone ir maršrutas būna ten. Kitas skirtumas tas, kad programėlė parenka maršrutą pagal nustatymus. Kiekvieną kelio atkarpą galima kitokiais nustatymais padaryti. Būtent tyčia pavingiuoja ir pan. Tačiau, nemažai klaidų yra. Zumo turi analogišką feature, bet jis kiek kitaip įgyvendintas.

Pridėtas maršruto žemėlapis susidaro iš programos ir mano išsaugotų nuvažiuotų maršrutų. Deja, daug klaidų programa turi, ir nemažai maršrutų liko neišsaugota, todėl su paint’u pripiešta.

Zumo geras tuo, kad visad rodo, koks einamasis greičio limitas (ne visad teisingai!). Bei Zumo sugeba nuvesti teisingai iki galutinio adreso, bet Calimoto kažkodėl ne. Nuveda iki teisingos gatvės, bet nuo viešbučio konkretaus tolokai dar būna.

Galiausiai, per lietų telefono USB lizdas sušlapo ir liko tik Zumo paskutinę dieną, kai jau kirtau Lietuvos sieną.

Iš pradžių maniau, kad Calimoto geriau maršrutą parenka nei Zumo, bet vėliau kelionėje teko matyti, kad Zumo vis dėlto geriau suprato, kad kai kuriais keliais geriau nevažiuoti. Tad turbūt abu mėgsta papokštauti. Kaip ten bebūtų, man patiko turėti abu ir naudojausi abiem pastoviai. Į Zumo suvesdavau tik galutinį tikslą, o Calimoto visus sustojimus

Išlaidos

Tai, jei jau absoliučiai viską sudėti, tai viso 4 682€. Mano lūkestis ir buvo apie 5-7k €. Gavosi kiek mažiau.

Žinoma, kai kas sakytų, kad tokie dalykai kaip motociklo spyna 80€ ar laptopas 170€  nėra kelionės išlaidos. Man jos įvyko tik dėl kelionės, tad skaičiuoju.

Komentaras man pačiam: žemiau pateiktos išlaidos deja neįskaito 257€ būtent tokių įdomesnių išlaidų, nes jos buvo atliktos gerokai anksčiau nei kelionė.

Brangiausia dalis buvo viešbučiui ir motociklo nuoma ir su motociklu susijusios išlaidos (spyna, neperšlampamas kombinezonas, etc).

Kitas įrašas bus apie primas 1-2 kelionės savaites.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Londone jau praleidau tris mėnesius (2013.12.12). Trumpai papasakosiu, kas man labiausiai įsiminė.

Bankinė sistema

Prisimenu Ivetos straipsnį apie Kanadą, kuriame buvo parašyta, kad bankinė sistema kaip akmens amžiuje. Tai prie to galiu pridurti tik tai, kad gavau čekių knygelę! Dabar tereikia paauksuoto parkerio…

O su mano debetine Visa kortele norint atsiskaityti, pakanka kortelės numerio ir galiojimo datos. Nereikia jokio patvirtinimo kodo iš kitos kortelės pusės. Taigi, bet kurioje parduotuvėje, kurioje yra filmuojama, nuolat “pavagiami” kortelės duomenys. Šitą neseniai išsiaiškinau, kai pamėginau atsiskaityti ne Lietuviška kredito kortele, bet angliška debeto http://amazon.co.uk. Beje, ta pati situacija įvyko atsiskaitinėjant ir darbine kortele.

Prieš išvykstant, Lietuvoje įvyko priešingas dalykas, prieš galutinį apmokėjimą, dar pats Swedbankas paprašo suvesti paties pasirinktą slaptažodį. Norėčiau, kad ir čia taip būtų. Gal kas žino šitos problemos sprendimo būdų? Nes dabar galvoju, kad reikia atsidaryti antrą sąskaitą, prie kurios nebūtų priėjimo per kortelę ir visus pinigus laikyti ten.

Galima tęsti toliau. Kai pirmą kartą darai kam nors pavedimą, tai patvirtinimas vyksta taip, kad sulauki skambučio ir į telefoną turi suvesti kodą, kurį matai interneto naršyklėje. Sakyčiau, lėtas variantas, palyginus su elementaria 36 kodų ant kortelės sistema (juos moku atmintinai). Ilgai užtrunka išklausyti tą litaniją apie tai, kaip viską daryti, kas čia skambina ir t.t.

Visi atsipūtę ir labai mandagūs

Kaip rašiau pirmame įraše, matau, kad visi žmonės čia atsipalaidavę, nepersistengia, labai daug juokauja, dažnai vulgariai arba paaugliškai. Tačiau taip pat sunkiai dirba. Tikrai jaučiasi, kad viskas kitaip nei Lietuvoje. Iš vienos pusės atrodo, kad tai priešingybė profesionalumui ir produktyvumui, bet sprendžiant pagal šalies ekonomiką, viskas vyksta kiek kitaip.

Be to, visi nuolat vieni kitiems dalina komplimentus kaip „Puiki idėja!”, „Šitai puikiai suprogramuota”, „Gerai padirbėjai su tuo ir anuo”. Man toks įspūdis, kad jie taip sako visada. T.y., automatiškai atmeti beveik viską ką sako.

Kitas dalykas, kad vos tik koks mažmožis įvyksta, visi iškart puola tarti „sorry”. Tokiose pačiose situacijose Lietuvoje net  oj” nepasakytum. Pvz., atidaro kas nors kitas duris, pro kurias ketini eiti ir jau atsiprašinėja. Tai nei jis galėjo matyti, kad einu, nei man sutrukdė, nes duris atidarė. Bet kažkodėl vis tiek išgirsi „sorry”. 

Be to, vieni kitiems duris atidarytas palaiko, nors kitas žmogus net už 10-30 žingsnių. Tiesiog neįprasta.

Gamta, oras ir tvarka

Patinka, kad visur gražūs parkeliai, kiemeliai sutvarkyti ir žali. Labai ilgai laikosi žalia spalva. Tiesa, pradedu pasiilgti sniego, kurio tikiuosi pavyks rasti Lietuvoje vasarį ar kovą.

Malonu išeiti pasivaikščioti ar pabėgioti. Naktį nėra jokių baimių, kad kas užpuls ar ką padarys. Vieną kartą išėjau pabėgioti ir nepasiėmiau telefono, tačiau sugalvojau grįžti kitu keliu. Tai po to teko klausti kažkokių vaikinų apie 21h, kurie rūkė žolę, kaip man grįžti namo. Jiems buvo juokinga, kai paaiškinau, kad toj vietoj gyvenu, o ne šiaip man į tą stotelę nueit reikia 🙂

Lietus yra kitoks. Jei lyja, tai skėtis menkai padeda. Tačiau beveik visad tai nei lietus, nei dulksna, kažkoks tarpinis variantas, turbūt geriausia tiesiog vaikščioti su kapišonu.

Anglų kalba ir žmonių ego

Jau papasakojau apie jų mano manymu perdėtus komplimentus ir kartu galbūt nenorą sakyti tiesą į akis. Tai paklausus jų, ar aiškiai šneku angliškai, man buvo labai tvirtai užtikrinta, kad viską supranta ir puikus mano anglų kalbos lygis.

Iš kitos pusės, esu visiškas „gerietis”. Neatsimenu, kad būčiau susipykęs su bendradarbiu ar klientu. Londone per gana trumpą laiką, sugebėjau užrūstinti du kolegas. Man net nesuvokiama kodėl, nes abi situacijos buvo visiškai kasdienės. Abiem atvejais tai kilo tikrai ne dėl mano gebėjimo kalbėti angliškai ribotumo.

Interneto nerasta, telefono ryšys padrikas

Sunku trumpai tai apibūdinti. Bet Londono internetui iki Lietuvos interneto turbūt kokių 10-20 metų reiks vystytis. Tiksliau, turbūt bus išrasta kokia nauja bevielė technologija ir tada internetas galbūt bus normalus. Šneku tiek apie greitį, tiek apie tai kaip dažnai jis mėgsta neveikti.

Telefono ryšys irgi prastas. Rodo 5 padalas iš penkių, pradedi su kuo šnekėti per skype (naudojant mobilų internetą) ir kažkaip lieka viena padala. Gana dažnas atvejis, kad stringa sms’ai. Čia kaip Lietuvoje prieš kokius 5-10 metų.

Buvo pora savaitgalių, kai nebuvo galima skambinti, bet internetas telefone veikė. Taigi, nei telefonų, nei interneto Londone nėra. Tiesa, jei matuoji interneto greitį, kad ir iš to paties telefono, tai gauni įspūdingus 3G greičius (4G mano tel.nepalaiko). Tačiau, kai realiai ką nors siuntiesi ar atidarinėji puslapį, tai tokio greičio tu nematai. Kvepia sukčiavimu. Tuo tarpu, jei Lietuvoje tu testui pasirenki užsienio serverį, tai torentai tau ir siunčia tokiu greičiu, kokį testas parodė.

Minimalus atlyginimas

Gyvenu taupiai, vedu išlaidų žurnalą. Todėl galiu pasakyti, kad kas čia dirba už minimalų atlyginimą, tai nieko nesutaupo. Visą atlyginimą reikia pakloti pragyvenimui. Tad, jei norima dirbti nekvalifikuotą darbą, reikėtų pasirinkti mažesnį miestelį, kur yra kažkokių fabrikų ir nuomos kainos mažos. Galbūt dar galima mėginti miesto pakraščius.

Mokam 800 svarų (3200 Lt) už vieną kambarį, dviejų kambarių bute. Gyvenu nei per toli, nei per arti centro (rytuose, antra zona). Tuo tarpu minimali alga yra ~900 svarų.

Atlikau dar šiek tiek matematikos. Kad apsimokėtų man dirbti Londone, reikia uždirbti bent 7000 Lt, arba geriau jau tada likti Lietuvoje. Tiesa, primenu, kad atvykimo pagrindinės priežastys nebuvo pinigai.

Mokesčių sistema pažengusi

Dėl mokesčių išskaičiavimo tai tenka pagirdi Jungtinę Karalystę. Vietoj visų buhalterinių nesąmonių, egzistuoja centrinė sistema, kur įmonė tiesiog įveda tavo duomenis, kiek nori tau algos mokėti ir gauna atsakymą, kiek turi išskaičiuoti mokesčių iš tavęs.

Taigi, nereikia įmonei nei krūvos buhalterių, nei klaidų jie įvels. Pvz., nuolatinė problema Lietuvoje, kad gauni skirtingo dydžio algą kas mėnesį, ar dar kokią nuomos sutartį turi. Tai visad tenka ką nors primokėti valstybei finansinių metų pabaigoje, kai pildomos deklaracijos. Neįmanoma gerai mokesčių apmokėti. Tada reikia su darboviete aiškintis, kad jie daugiau turi tau pinigų pervesti. Oficialiai juk tu esi mokesčių skolingas valstybei, o ne įmonė.

Taip pat, turbūt daugelis žino, kad, jei Lietuvoje neišdirbi pilnų metų, gali deklaruoti mokesčius ir tau kitais metais perves permokėtus mokesčius. Čia viskas daug sumaniau! Nieko laukti nereikia: pradėjus dirbti pirmą kartą, kiekvieną mėnesį tiesiog išskaičiuoja per mažai mokesčių bei palaipsniui juos didina. Todėl gali džiaugtis didele alga iškart. Tiesiog puiku!

Biurokratija

Jei kas mano, kad Lietuvoje jos daug, tai tegu pabando Londone gyventi oficialiai ir viską daryti kaip priklauso. Man kaip programuotojui, viskas turi būti paprasta ir neturėtų būti beprasmio darbo. Čia taip nebūna. Turi visokius adreso patvirtinimus gauti, sudeklaruoti milijoną kartų kur gyveni, milijonui skirtingų įmonių, savivaldų ir t.t.

Beje, laiško, kad aš nesu ieškomas nusikaltėlis bei nesu padaręs rimtų nusižengimų taip ir negavau.